杏MAP导航

Jei neabejotina, kad ?mon?s, tautos ir kultūros vystosi d?l tarpusavio ekonomini?, kultūrini?, mokslini? ir religini? main?, tai tiesa ir tai, kad Ba?ny?ios istorijoje, kaip yra pripa?in?s popie?ius Pranci?kus, evangelizuotojai ne kart? elg?si kaip kolonizatoriai, manydami, jog Evangelijos skelbimas turi sutapti ir su j? kultūros primetimu bei reikalavimu, kad evangelizuojamos tautos atsisakyt? savosios kultūros. ?iandien gerai ?sis?moninta, jog tokia nuostata yra klaidinga, o Evangelijos kelias – ne toks. Tai nuolatos pabr??iama per popie?i? keliones pasaulyje, o ?vairi? kra?t? Ba?ny?ios pripa?ino istorines skriaudas vietos tautoms. 

Antra vertus, netrūksta pavyzd?i?, kai misionieriai suprato, kad Evangelija nesutampa su j? kultūra, labai pagarbiai, nuo?ird?iai ir su dideliu smalsumu tyrin?jo naujas kultūras, su kuriomis susidūr?, steng?si suprasti, kaip Evangelija gal?t? augti t? kultūr? dirvoje, kokie vaisingi mainai gal?t? ?vykti tarp j? ir j? pa?nekov? kultūr?. Vienas i? toki? istorini? pavyzd?i? – ital? j?zuito Matteo Ricci SJ misija Kinijoje prie? keturis am?ius, palikusi ry?k? p?dsak? ir pelnytai kone kasmet prisimenama ?vairiose konferencijose. 

Vienas i? paskutini? rengini? – spalio viduryje Romoje surengta konferencija apie M. Ricci (1552–1610) diplomatij?. Konferencij? sureng? asociacija ?Politin? meil?“, kuri tiria ir pristato reik?mingus taut? ir ?moni? draugyst?s pavyzd?ius. Pristatome Vatikano fondo ?Josephas Ratzingeris–Benediktas XVI“ pirmininko Federico Lombardi SJ mintis. 

Kinij? krik??ioni? misionieriai, primin? prane??jas j?zuitas, pasiek? dar VII–VIII am?iais, keliaudami ?ilko keliu. XIII am?iuje ? Kinij? atvyko popie?i? pasiuntiniai dominikonai ir pranci?konai, kurie nor?jo u?megzti ry?ius su tuometine mongol? dinastija, i?pl?tusia savo valdas iki Europos. Vis d?lto j? iniciatyvos ne?si?aknijo ir nunyko.

XVI am?iuje gimusi J?zaus Draugija (j?zuitai) pasi?ym?jo uolia misij? dvasia, jos nariai leidosi ? ilgas keliones jūromis, ypa? portugal? ir ispan? laivais. ?v. Pranci?kus Ksaveras buvo pirmasis j?zuitas, pasiek?s Tolimuosius Rytus. Pabuvoj?s Indijoje ir Japonijoje jis suprato, kad svarbiausia ?alis tame regione yra Kinija, planavo ten vykti apa?talauti, bet nesp?jo – mir?. Ta?iau ?i misijos kryptis nebuvo pamir?ta – po keli? de?imtme?i?, 1601 metais, Pekin? pasiek? M. Ricci SJ.

? Pekin? j?zuitas misionierius atvyko po daugel? met? trukusio kantraus ir nuoseklaus pasirengimo, kin? kalbos ir kin? papro?i? mokymosi, primin? t. F. Lombardi SJ. 

??is ?sipareigojimas pa?inti kin? kultūr? ir stengtis prie jos prisitaikyti, ??engti ? j? ?maloniai ir ?velniai“, o ne su ?iūr?jimo i? auk?to, grie?ta ir tam tikra prasme prievartine laikysena, yra būdingas j?zuit? misij? metodui, o M. Ricci yra ry?kus to pavyzdys“, – sak? prane??jas, primin?s, kad jau Pekine M. Ricci toliau nuosekliai studijavo svarbiausius kin? kultūros tekstus, kad suprast? kin? socialin? gyvenim? ir moral?, pats reng?si kini?kai, i?moko auk?tesniosios kin? klas?s elgesio taisykli? ir ceremonij?, buvo d?mesingas ir pagarbus savo pa?nekovams, atidus j? mintims. Tokiu būdu peln? pripa?inim? ir pri?mim?, daugelio kin? draugyst?. Kitas pagarbos motyvas – puikus M. Ricci mokslinis, humanistinis ir filosofinis i?silavinimas, ?gytas Romoje. Savo pa?nekovus j?zuitas supa?indino su klasikiniais Vakar? autoriais, i?mintimi, mokslo pasiekimais, galiausiai su krik??ioni?ku tik?jimu ? Diev?, giliausiu savo darbo tikslu. Didel? ?spūd?, primin? t. F. Lombardi, kinams paliko M. Ricci SJ atve?tas pasaulio ?em?lapis su jiems ne?inomais ?emynais, pad?j?s jiems pajusti, jog jie yra didesn?s ?moni? ?eimos dalis ir per?engti jautimosi centru ribas.   

Pana?iai j?zuitas Ryt? i?mint? steng?si pristatyti savo kra?tie?iams. Tai buvo tikras dviej? sen? civilizacij? ir kultūr? susitikimas, abi puses praturtinantis vaisingas dialogas, prisid?j?s prie to, k? ?iandien gal?tume vadinti ?integraliu vystymusi“.   

?Matteo Ricci, vedamas savo tik?jimo ? Diev?, vis? ?moni? T?v?, juos mylint? ir trok?tant? j? g?rio bei i?ganymo, vertingai prisid?jo prie to, kad taut? santykiai būt? grind?iami abipuse pagarba ir taika. Net ir ?iandien kinai prisimena ir gerbia Matteo Ricci kaip vaising? pagarbos ir draugyst?s santyki? tarp Ryt? ir Vakar?, galime pridurti – tarp krik??ionyb?s ir Kinijos, autori? ir pavyzd?“, – sak? t. F. Lombardi SJ. (RK / Vatican News)