XXVI eilinis sekmadienis
Anuo metu Jonas tar? J?zui: ?Mokytojau, mes mat?me vien? tok?, kuris nevaik??ioja su mumis, bet tavo vardu i?varin?ja demonus. Mes jam draud?me, nes jis nepanoro eiti su mumis.“ J?zus atsak?: ?Nedrauskite jam! N?ra tokio, kuris mano vardu daryt? stebuklus ir gal?t? ?ia pat blogai apie mane kalb?ti. Kas ne prie? mus, tas u? mus! Kas duos jums atsigerti taur? vandens d?l to, kad priklausote Mesijui, – i? ties? sakau jums, – tas nepraras savo u?mokes?io. Kas papiktint? vien? i? ?it? tikin?i? ma?ut?li?, tam būt? daug geriau, jeigu jam u?kabint? ant kaklo asilo sukam? girn? akmen? ir ?mest? ? jūr?. Jei tavoji ranka gundo tave nusid?ti, nusikirsk j?! Ver?iau tau su?alotam ?eiti ? gyvenim?, negu su abiem rankom patekti ? pragar?, ? neg?stan?i? ugn?. Ir jei tavoji koja veda tave ? nuod?m?, – nusikirsk j?, nes geriau tau luo?am ??engti ? gyvenim?, negu su abiem kojom būti ?mestam ? pragar?. O jei tave gundo nusid?ti tavoji akis, – i?lupk j?, nes ver?iau tau vienakiui ?eiti ? Dievo Karalyst?, negu su abiem akim būti ?mestam ? pragar?, kur j? kirminas nemir?ta ir ugnis neg?sta.“ (Mk 9, 38–43. 45. 47–48)
PRIKLAUSYTI KRISTUI
Pra?jusio sekmadienio Evangelijoje skait?me apie tai, kaip J?zaus mokiniai pasirod? nekaip d?l savo noro būti auk??iau kit?. Pana?u, kad J?zaus pamokymai jiems nedaug tepad?jo…
Kelion?s link Jeruzal?s metu mokinius pasiekia ?inia, kad ka?koks ?mogus gydo ir i?varin?ja demonus J?zaus vardu. ?is faktas sukelia pasipiktinim?, ir mokiniai neleid?ia jam to daryti, nes, tariant j? ?od?iais, ?jis nepanoro eiti su mumis“.
Nelabai suprantama, kod?l apa?talai ie?ko priekabi?… Kuo jiems nepatiko ?mogus, kuris J?zaus vardu i?varo demonus? Ar jis yra vie?as nusid?j?lis? Gal jis nori prisiimti J?zaus nuopelnus? O gal jis daro tai ne pagal J?zaus nurodymus? Ne, nieko pana?aus nebuvo. Evangelistas Morkus atvirai kalba apie apa?tal? pretenzijas: ?...nes jis nepanoro eiti su mumis“.
?i i?trauka i? ties? meta i??ūk? mūs? m?stymui.
I?tisus am?ius Ba?ny?ia jaut?si kaip Nojaus arka: u? jos rib? nebuvo i?ganymo. ?imtme?ius i?did?iai kartojome: ?U? Ba?ny?ios rib? n?ra i?ganymo“. Tik tie, kurie priklaus? Katalik? Ba?ny?iai, tie, kurie buvo ?viduje“, tik tie, kurie buvo pakrik?tyti, tur?jo i?ganymo galimyb?… Ar neatrodo, kad mes ?iek tiek persisteng?me, pasiduodami visagalyb?s manijai?
?iandien Evangelija primena mums, kad priklausymas bendruomenei n?ra i?skirtinis kriterijus. Dievas yra ne priklausymo, bet meil?s, dvasios dalykas. Per ?imtme?ius daug ?moni? buvo pasitrauk? ar pa?alinti i? Ba?ny?ios, ta?iau tai nerei?kia, kad jie buvo toli nuo Dievo. Dievas yra didesnis u? Ba?ny?i?. Ba?ny?ia turi Diev?, bet neturi Jam vald?ios. G?ris yra ir u? Ba?ny?ios rib?. Kas daro gera, tas ateina i? Dievo. ?mog? i?gelbsti net su meile paduota stiklin? vandens: ?Kas duos jums atsigerti taur? vandens d?l to, kad priklausote Mesijui, – i? ties? sakau jums, – tas nepraras savo u?mokes?io“.
Tiek nedaug? Taip, J?zus nuleido kartel? taip ?emai, kad kiekvienas gali tai padaryti, nes Dievas nori, kad būtume didvyriai ma?uose dalykuose, kurie yra kiekvienam pasiekiami. Nesvarbu, jei niekada netapsime ?kalendoriniais ?ventaisiais“, jei mūs? vardas niekada nepasirodys laikra??iuose. Pakaks, kad mūs? gyvenimas yra i?gelb?tas d?l meil?s, kuria gyvename, i?jungus kameras.
Ba?ny?ia per am?ius patyr? dvi dideles ryk?tes: klerikalizm? ir triumfalizm?. Pirmasis teig?: ?Tik dvasininkai ?ino visk? apie Diev?“. Antrasis: ?Tik Ba?ny?ia ?ino vis? ties?“. Laimei, Dievas negali būti ?kalintas, ir visi ?mon?s gali atspind?ti Dievo Veid?.
J?zus niekada neatstūm? ir niekam neprimet? būtinyb?s sekti paskui J? ir būti Jo bendruomen?s nariu. Jis yra visos Ba?ny?ios Vie?pats ir tik Jis vienas pa??sta savuosius, tod?l ne Jam ar tariamai Jam priklausantiems priklauso spr?sti apie kitus, kaip apie pikt?oles, netgi bandyti jas i?rauti.
Dvylikos apa?tal? grup? ka?kuriuo momentu ?m? jaustis kaip kasta, manydami tur? i?skirtines teises ? tam tikr? veikl?. J?zaus atsakymas ?ymi istorijos lū??: visi ?mon?s yra ?mūs?“, kaip ir mes esame vis?. Pirmiausia, mes esame kil? i? vis? ?moni?. Kiekvienas ?mogus yra mūs?. ?mogus gali būti Kristaus, net nepriklausydamas Jo institucijai, nes Ba?ny?ia yra Karalyst?s ?rankis, ta?iau ji nesutampa su Dievo Karalyste, kuri per?engia ?ias ribas.
J?zus pabr??ia tris dalykus, ? kuriuos reikia atkreipti d?mes?: rank?, koj? ir ak?. Pagal ?yd? mentalitet? kūno dalys yra ?vairi? ?mogaus instinkt? buvein?s. Gal?tume ?? J?zaus posak? perfrazuoti, sakydami: k? darome, kur einame ir k? matome. Per tai, k? darome ar nedarome, per tai, kur renkam?s eiti ar neiti ir k? renkam?s matyti ar nematyti, priklauso, ar mes tampame kliūtimi kito kelyje. Trumpai tariant, jei mes neparodome meil?s, mūs? buvimas tampa papiktinimu. Evangelijoje papiktinimas yra viskas, kas neleid?ia gyventi, kas trukdo vaik??ioti.
J?zus pabr??ia, kad tai, kas ?mogui kenkia, turi būti nukirsta, palikta. Kod?l ?mon?s nori ir toliau blogai jaustis, darydami pavojingus kompromisus? Mes galime gyventi laimingai, jei sugebame padaryti sprendimus, kuriais nukertame tai, kas mums kenkia, kas trukdo mūs? laimei. Jei kokie nors santykiai drums?ia mūs? ?eimos ramyb?, atsisakykime j?. Jei koks nors ?protis pavojingas mūs? sveikatai, i?braukime j?. Jei aplinka sukelia kan?i? mūs? mintims, pakeiskime j?. Geriau dabar kent?ti kelias minutes d?l keli? kir?i?, negu gyventi blogai ir daryti nelaimingais visus kitus.
?inoma, tai sukelia skausm?… Beprasmi?ka būt? sl?pti: pasirinkimas visada susij?s su kan?ia, nes rei?kia ka?ko netekim?. Tai tarsi gimdymas: did?iulis skausmas, pa?adinantis nauj? gyvyb?…
K? turime padaryti mes, nor?dami būti Kristaus?…
Adolfas Gru?as