?v?. Mergel?s Marijos Gimimas
J?zaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilm?s knyga.
Abraomui gim? Izaokas, Izaokui gim? Jokūbas, Jokūbui gim? Judas ir jo broliai. Judui gim? Faresas ir Zara i? Tamaros, Faresui gim? Esromas, Esromui gim? Aramas. Aramui gim? Aminadabas, Aminadabui gim? Naasonas, Naasonui gim? Salmonas. Salmonui gim? Boozas i? Rachabos, Boozui gim? Jobedas i? Rutos, Jobedui gim? Jes?. Jesei gim? karalius Dovydas.
Dovydui gim? Saliamonas i? Urijo ?monos. Saliamonui gim? Roboamas, Roboamui gim? Abijas, Abijui gim? Asafas. Asafui gim? Juozapatas, Juozapatui gim? Joramas, Joramui gim? Ozijas. Ozijui gim? Joatamas, Joatamui gim? Achazas, Achazui gim? Ezekijas. Ezekijui gim? Manasas, Manasui gim? Amonas, Amonui gim? Jozijas. Jozijui gim? Jechonijas ir jo broliai i?tr?mimo ? Babilonij? laikais.
Po i?tr?mimo ? Babilonij? Jechonijui gim? Salatielis, Salatieliui gim? Zorobabelis, Zorobabeliui gim? Abijudas, Abijudui gim? Eliakimas, Eliakimui gim? Azoras. Azorui gim? Sadokas, Sadokui gim? Achimas, Achimui gim? Elijudas. Elijudui gim? Eleazaras, Eleazarui gim? Matanas, Matanui gim? Jokūbas, Jokūbui gim? Juozapas – vyras Marijos, i? kurios gim? J?zus, vadinamas Kristumi – Mesiju.
J?zaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susi?ad?jusi su Juozapu; dar neprad?jus jiems kartu gyventi, ?ventosios Dvasios veikimu, ji tapo n???ia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenor?damas daryti jai ne?lov?s, suman? tylomis j? atleisti.
Kai jis nusprend? taip padaryti, per sapn? pasirod? jam Vie?paties angelas ir tar?: ?Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti ? namus savo ?monos Marijos, nes jos vaisius yra i? ?ventosios Dvasios. Ji pagimdys sūn?, kuriam tu duosi vard? J?zus, nes jis i?gelb?s savo taut? i? nuod?mi?“.
Visa tai ?vyko, kad i?sipildyt? Vie?paties ?od?iai, pasakyti prana?o lūpomis: ??tai mergel? ne?ios ?s?iose ir pagimdys sūn?, ir jis vadinsis Emanuelis“, o tai rei?kia: ?Dievas su mumis“. (Mt 1, 1–16. 18–23)
NAUJAS K?RINYS
?ven?iant ?ven?iausiosios Mergel?s Marijos gimimo i?kilm?, ?vent?j? Mi?i? Evangelija prasideda ?od?iais: ?J?zaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilm?s knyga“.
Tok? pavadinim? savo u?ra?ytai Gerajai Naujienai suteikia evangelistas Matas. Tuo tarsi norima pasakyti: kaip buvo pasaulio ir ?mogaus sukūrimas, apie kur? pasakojama Senojo Testamento pirmuose dviejuose skyriuose, taip dabar, Naujojo Testamento prad?ioje, yra kalbama apie antr?j? ?mogaus ir pasaulio sukūrim?. Jis tapo būtinas, norint atitaisyti nuod?m?s sukelto nuopuolio pasekmes. Tai naujas kūrimas, prasid?j?s Marijos i?tartu ?tebūnie“.
Visa i?ganymo istorija krypsta ? t? ?taip“, kuris Kristaus, ateinan?io ? pasaul? vykdyti T?vo valios, yra u?baigiamas ir pasiekia pilnatv?. Visa i?ganymo istorija krypsta ? ?? moment?: Kristuje, kuriame viskas yra nauja, tai, kas buvo anks?iau, praeina, ir kūrinija pasiekia savo i?sipildym?...
Ta?iau i? karto susiduriame su netik?tumu. J?zus, per Marij? pavadintas Dievo Sūnumi, drauge vadinamas ?Dovydo sūnumi, Abraomo sūnumi“. Tai rei?kia, kad Jis ant savo pe?i? prisiima vis? ?monijos istorij? su jos nei?tikimybe, niek?yb?mis, ?udyn?mis, simboli?kai perteiktomis did?iojo karaliaus Dovydo figūroje. Ka?kuria prasme gal?tume pasakyti, jog ?monija i? ties? yra prakeikt?j? minia, ne?iojanti ant sav?s Adomo nuod?m?s ?enkl?…
Ta?iau tai tokia prakeikt?j? minia, kurios Dievas nesig?dija, kurios nei?braukia, bet priima j? toki?, kokia ji yra, Jis ? j? ??engia ?sikūnydamas per nuolank? Marijos ?taip“, moters, apsaugotos nuo nuod?m?s, u? kuri? ?iandien d?kojame Dievui. Ji atsirado pasaulyje kaip i?ganymo au?ra, kaip moteris, kuri savo gimimu leid?ia mums ??velgti tai, kas bus ?gyvendinta Joje, gimus Sūnui.
Taigi ?i ?monija d?l i? Marijos gimusio Kristaus gali būti atpirkta: Adomo vaikai gali tapti Dievo vaikais. Ir tai vyksta jau ?iandien!
Nor?dami tai patirti vis? pirma turime elgtis, kaip Marija, kurios gimim? ?iandien ?ven?iame, tai yra, klausytis Dievo ?od?io ir leisti Jam tapti kūnu mumyse.
Marija yra didi – tod?l ir ?ven?iame jos gimim?, – nes ji leido Dievo ?od?iui tapti kūnu joje ir taip ??engti ? ?? pasaul? bei nutraukti t? nuod?m?s ir mirties grandin?, kuri supan?ioja ?mog?, kai jis pamir?ta Diev?, leisdamas sau gyventi ?tarsi Jo nebūt?“. ?velgdami ? Marij? galime ir savo gyvenime suvokti nuolatin? Dievo ?od?io ?sikūnijim?.
Tam reikia pasekti ?ventojo Juozapo pavyzd?iu – pasiimti Marij? ? savo namus. Juk jei Ji, Dievo Motina, tampa mūs? motina, tada mes esame Dievo vaikai, ir i? ties? tokie esame.
?iuo metu pasaulis i?gyvena egzistencijos kriz?, kai, atrodyt?, viskas kei?iasi ir nebegr?? ? buvusi? pad?t?. ?iuo metu pradedame suprasti, kad niekas pasaulyje n?ra nepriklausomas nuo kit?. Galima statyti bok?tus, sienas, kiek tik norime, bet paskui viskas sugriūna…
Da?nai gyvename manydami, kad esame nepriklausomi nuo kit?, bet jei nepriimame Dievo ?od?io, kaip Marija, ir neskelbiame Kristaus pasauliui, rizikuojame visi tapti priklausomi nuo kokio nors galingo asmens, kuris ilgainiui – net jei jam tikrai nepavyks – stengsis sunaikinti t? tikro ?moni? solidarumo nuostat?. Tik vienintelis Kristus ?ino, kaip paai?kinti ?mogaus gyvenimo prasm? ir reik?m? net tada, kai jis i?gyvena a?ar?, i?bandym?, vienatv?s ir kan?ios sl?pin?.
Marija moko mus klausytis, tai yra, paklusti Dievo ?od?iui, kad ir ?iandien ?iame nuod?m?s pa?enklintame pasaulyje gyventume kaip Dievo vaikai, kad kurtume Krist?, liudytume J?, ne?tume J? visiems, kuriems reikia paguodos, vilties, prasm?s, atleidimo, tik?jimo am?inuoju gyvenimu.
Kad leistume Kristui dar kart? gimti…
Adolfas Gru?as
