Ryt? Timoras – kataliki?kiausia Azijos ?alis
Timoro sal? XVI am?iuje pasidalijo ?i? Pietry?i? Azijos dal? kolonizav? olandai ir portugalai. Salos vakar? dal? vald? Olandija, ryt? – Portugalija. Vakar? dalis 1945 m. ??jo ? nepriklausomos Indonezijos sud?t?. 1975 m. Indonezija aneksavo rytin? dal?, k? tik i?sivadavusi? i? portugal? vie?patavimo. Daugiau kaip du de?imtme?ius ryt? timorie?iai prie?inosi Indonezijos okupacinei vald?iai, vyko kruvinas partizaninis karas, per kur? ?uvo 183 tūkst. i? tuometini? 800 tūkst. Ryt? Timoro gyventoj?. Ba?ny?ia palaik? tautos laisv?s siekius, ta?iau steng?si siūlyti taikias pasiprie?inimo formas.
Pasiprie?inimo lyderiai – dabartinis Ryt? Timoro prezidentas José Ramosas-Horta ir tuometinis Dilio vyskupas Carlosas Filipe Ximenesas Belo – 1996 m. buvo apdovanoti Nobelio taikos premija. Po trej? met? buvo surengtas referendumas, kuriame Ryt? Timoro gyventojai atmet? Indonezijos siūlom? autonomij? ir pasisak? u? nepriklausomyb?. 2002 m. Ryt? Timoras tapo nepriklausoma valstybe.
Skaudus smūgis ryt? timorie?iams buvo kaltinimai, i?kelti buvusiam Dilio vyskupui. Paai?k?jo, kad jis, vis? laikytas nacionaliniu didvyriu, praeityje seksualiai i?naudojo nepilname?ius. D?l to jau 2002 m. jis buvo nu?alintas nuo vadovavimo vyskupijai.
Ryt? Timoro evangelizacija prasid?jo XVI a. pirmoje pus?je, kai rytin? Timoro salos dal? kolonizavo portugalai. 2002 m. paskelbus nepriklausomyb?, ?ventasis Sostas ir Ryt? Timoro Respublika u?mezg? diplomatinius santykius. 2019 m. buvo ?kurta savaranki?ka ba?nytin? provincija, kuri? sudaro Dilio arkivyskupija ir Baukau bei Malianos sufraganin?s vyskupijos.
?iandien Ryt? Timoras turi ma?daug 1,5 mln. gyventoj?, kuri? net 98% yra pakrik?tyti Katalik? Ba?ny?ioje. Sielovadoje trims vyskupams talkina apie 350 kunig?. Broli? vienuoli? yra apie 100, seser? – apie 1000. Kunigystei rengiasi net 600 seminarist?.
Kaip popie?iaus vizito i?vakar?se viename interviu sak? Dilio arkivyskupas kardinolas Virgilio do Carmo da Silva, tikrai galima d?iaugtis ?spūdingu pakrik?tyt?j? skai?iumi, ta?iau kartu puikiai suprantama, kad katalik? tik?jimo ugdymas kartu su tinkamu dvasinink? ir pastoracijos darbuotoj? rengimu yra vienas i? pagrindini? Ryt? Timoro Ba?ny?ios i??ūki?.
Kardinolas pamin?jo ir vis dar ne iki galo u?gijusias ?aizdas, kurias paliko kov? d?l nepriklausomyb?s laikotarpis. Ryt? Timoras stengiasi kurti naujus santykius su Indonezija. Pasak kardinolo, dabartiniai dvi?aliai santykiai yra geri. Susitaikymas ir atleidimas suvaidino labai svarb? vaidmen?. Nors, antra vertus, neu?mir?tamas ir teisingumo klausimas, kuris yra esminis susitaikymo elementas.
Taip pat iki ?iol dar ne visi timorie?iai karo pab?g?liai sugr??o ? ?al?. Kai kurie timorie?iai, kolaborav? su okupacine vald?ia, ?iandien gyvena Indonezijoje. Jie irgi negr??ta, nes bijo. Neseniai prezidentas padar? labai gra?? ir svarb? dalyk? – susitiko su ?mon?mis, kurie per kar? bendradarbiavo su Indonezijos vald?ios institucijomis, pasakojo kardinolas.
?Tik?jimas visada lyd?jo mūs? ?ingsnius, ypa? per kan?i?. Tik?jimas skatino mūs? vilt?. ?iandien, pra?jus 25 metams po referendumo d?l nepriklausomyb?s, galime ?velgti ? savo istorij? susitaikiusia ?irdimi, pripa?indami Dievo, kuris svarbiausiais momentais ap?viet? ?moni? protus ir ?irdis, veikim?“, – sak? Dilio arkivyskupas kardinolas Virgilio do Carmo da Silva.
Svarbiausiame popie?iaus vizito Ryt? Timore renginyje – kartu su vietos katalikais ?ven?iamoje Eucharistijoje – laukiama 700 tūkst. ?moni?, tai yra beveik pus?s visos ?alies gyventoj?. (jm / Vatican News)
