Nuo nedidelio uosto iki pasaulinio centro. Katalikai Singapūre
?iandien Singapūras yra vienas i? pasaulini? finansini? ir technologini? centr?, modernus ir turtingas didmiestis, svarbi tarptautini? oro keli? kry?kel?, viena i? tankiausiai apgyvendint? viet? planetoje. Ta?iau vyresnio am?iaus ?mon?s gerai atsimena, kad j? jaunyst?je kra?tas buvo visai kitoks, nedaug besiskiriantis nuo prie?karin?se nuotraukose matomo uostamies?io, kurio centrin?s dalies didesnius pastatus, pastatytus brit? kolonijinio valdymo laikotarpiu ir skirtus vald?ios, prekybos ar kultūros poreikiams, supo tūkstan?iai kukli? nameli?. Katalik? Ba?ny?ia buvo Singapūro istorijos ir transformacijos liudinink? bei dalyv?.
Pirmoje XX am?iaus pus?je Singapūras dar?si vis svarbesnis regiono ekonomikos centras, pritrauk? daug migrant?, tarp kuri? buvo ir katalik? i? Kinijos. Singapūre jau nuo XIX am?iaus prad?ios veik? katalik? misionieriai steng?si atsiliepti ? augan?ios bendruomen?s ?mogi?kuosius ir dvasinius poreikius. Taip atsirado ?katalik? kaimelis“ su keliais ?imtais gyventoj? ir su ?v. Antano koply?ia centre, toje pat vietoje, kur ?iandien jau stovi ?v. Antano ba?ny?ia. II Pasaulinio karo metai ir Japonijos okupacija buvo labai nepalankūs katalikams, kunigams, vienuoliams. Dalis pasitrauk? ? teritorijas, kurios buvo saugesn?s, kaip kad Malaizija, bet i?gyventi jose buvo labai sunku. Kita dalis pakliuvo ? japon? belaisvi? stovyklas, kuriose i?gyvenimo galimyb?s buvo dar ma?esn?s. Kai karo audros nurimo, vienas i? svarbiausi? sugr??usi? misionieri? u?davini? buvo rūpestis karo metu t?v? netekusi? na?lai?i?, j? buvo daugyb?, ?iandiena ir ateitimi.
Kitas u?davinys – rūpestis ligoniais, ypa? tais, kuriais niekas kitas nenor?jo pasirūpinti ir veng? net prisiartinti, kaip kad sergan?iais tuberkulioze arba raupais. Paradoksaliai ?ia didel? darb? padar? – pastat? specialias ligonines, pareng? personal? – i? Kinijos po 1948 met? komunistin?s revoliucijos i?vyt? vyr? ir moter? kongregacij? nariai. Singapūras, kaip ir Manila ar Tokijas, buvo viena i? kryp?i?, kur jie gal?jo prisiglausti. 1961 metais seserys pranci?kon?s Singapūre atidar? pirm?j? kataliki?k? ligonin?, kuri s?kmingai veikia iki ?iol – Mount Alvernia. Galima pridurti, kad tai laikotarpis, kai Singapūras tapo nepriklausoma valstybe. 1959 metais kra?tas ?gijo pla?i? autonomij? nuo Jungtin?s Karalyst?s, o 1965 metais paskelb? nepriklausomyb?, tiesa, ne nuo brit?, bet nuo Malaizijos, kuriai buvo trumpam priskirtas po to, kai britai pasitrauk? i? regiono.
Po seser? pranci?koni? kitos kongregacijos steig? sveikatos prie?iūros centrus, rūpinosi varg?ais ir ?vietimu – j? bendras ind?lis ? Singapūro socialin? raid? ir socialini? paslaug? tinklo kūrim? i? ties? didelis. Neturtingose kaimeli? ?eimose buvo ?prasta, kad ?iek tiek ūgtel?j? vaikai būdavo siun?iami ?vejoti arba dirbti ?em?s ūkyje. Misionieri? mokyklos 1950–1970 met? laikotarpiu jiems suteik? galimyb? i?mokti skaityti ir ra?yti, o v?liau – pramokti nauj? amat?.
?iandien moderniame Singapūro mieste na?lai?i?, gatv?se palikt? vaik? ar pasiligojusi? suaugusi?j? jau kone neb?ra. Ta?iau tai nerei?kia, kad neb?ra skurdo. Kartu su visuomene evoliucionavo ir skurdo formos – ?iandien tai gali būti tarp keturi? sien? laik? leid?ian?i? seneli? arba vaik?, kuri? t?vai labai daug dirba, vienatv?. Krik??ioni?k? meil?s darb? poreikis, ?skaitant pagalb? varg?ams ar kalini? lankym?, toks pat aktualus kaip ir anks?iau. ?iuo po?iūriu itin ?spūdingas sesers Gerardos Fernandez RGS, de?imtme?ius lyd?jusios mirti nuteistus kalinius, liudijimas. Kitaip nei dauguma i?sivys?iusi? kra?t?, Singapūras taiko mirties bausm? u? kelias nusikaltim? kategorijas. Bausm? u? ?iaurias ?mog?udystes nestebina, ta?iau labai grie?tai vertinamas ir disponavimas narkotikais – mirties bausm? gali u?traukti keliolikos gram? stipresni? narkotik?, kaip kad heroinas, ar keli? ?imt? gram? lengvesni? narkotik?, kaip kad kanap?s, laikymas. Dauguma mirties bausmi? skiriama u? disponavim? narkotikais. Kaip ?inia, popie?ius Pranci?kus ne kart? yra kalb?j?s apie tai, kad mirties bausm?s reikia atsisakyti.
Kai 1986 metais popie?ius ?v. Jonas Paulius II kreip?si ? Singapūro tikin?iuosius, jis sveikino juos, d?iaugdamasis bendruomen?s gyvybingumu. XX am?iaus prad?ioje Singapūro katalik? bendruomen? sudar? keli ?imtai asmen?, o mieste gyventoj? skai?ius vir?ijo 100 000 ir toliau spar?iai augo, taip pat d?l migracijos. Jono Pauliaus II vizito metu katalik? bendruomen? sudar? per 105 000 asmen?, o paties Singapūro populiacija vir?ijo 3 milijonus. Pra?jus 38 metams popie?ius Pranci?kus kreipsis ? jau beveik 400 000 katalik? turin?i? Singapūro bendruomen?, kuri gyvena jau kone iki 6 milijon? i?augusioje visuomen?je, labai margoje ir ?vairiataut?je, ta?iau mokan?ioje ir sugyventi. (RK / Vatican News)
