Kun. T. Halikas: ?Jei Trejyb? yra dinami?ka, Ba?ny?ia negali būti stati?ka“ (II)
?tai scena i? Evangelijos pagal Mork?: moterys prie tu??io kapo i?girsta klausim?: ?Kod?l jūs ie?kote gyvojo tarp mirusi?j??“ Ir i??ūk?: ?Eikite ? Galil?j?, ten j? sutiksite“.
Daug Ba?ny?ios form? ?iandien primena tu??i? kap?. Bet mes neturime verkti prie kapo ir ie?koti J?zaus praeities pasaulyje. Mūs? u?duotis – surasti ??iandienos Galil?j?“, kurioje naujais ir netik?tais būdais sutiksime gyv?j? J?z?. ??iandienos Galil?ja“ yra teritorija tarp tradicin?s krik??ionyb?s ir dogmatinio ateizmo, o joje klajoja vis daugiau ie?kotoj?. J? ?irdyse grumiasi viltis ir neviltis, pasitik?jimas ir baim?. Mūs? u?duotis – lyd?ti ?iuos ?mones bendroje kelion?je. Neturime j? stumti atgal ? vakaryk?t?s dienos krik??ionyb?, bet kartu atrasti naujus horizontus – istorijos vakare subrendusi? krik??ionyb?.
?v. Augustinas yra pasak?s, jog Ba?ny?ia Ba?ny?ia semper reformanda – visada reformuojasi. Ypa? kriz?s metu Ba?ny?iai svarbu atpa?inti laiko ?enklus ir atsiliepti ? Dievo kvietim?. Reforma – formos transformacija – būtina, kai ankstesn? forma pradeda slopinti gyvosios ?erdies dinamizm?. Krik??ionyb?s ?erdis – prisik?l?s ir gyvas Kristus, gyvenantis Ba?ny?ios moter? ir vyr? tik?jime, meil?je, viltyje ir u? jos rib?. Krik??ionyb?je Dievas n?ra stati?kas, bet yra Trejyb? – dinami?kas santykis, mainai, buvimas d?l kito ir su kitu, yra pa?ioje Dievo prigimtyje, kaip ir pagal Dievo atvaizd? sukurtame ?moguje. Tai turi atsispind?ti ir Ba?ny?ios savivokoje. Per?jimas nuo nekintamumo prie santykio skatina ekleziologijos, Ba?ny?ios sav?s suvokimo ir krik??ioni?kosios etikos, ?skaitant seksualin? etik? ir politin? etik?, atnaujinim?.
Ribos turi būti ple?iamos, o i?orin?s tik?jimo aprai?kos, jei jos trukdo mūs? tro?kimui i?girsti ir suprasti Dievo ?od?, turi kisti.
Naujoji reforma turi sustiprinti krik??ioni?ko bendrumo su visuma, kurio dalis esame per Dievo ?od?io ?sikūnijimo sl?pin?, suvokim?: su visa ?moni? ?eima ir visu pasauliu. Turime teirautis ne tik k? ?Dvasia ?iandien sako Ba?ny?ioms“, bet ir to, kaip ?Dvasia, kuri pu?ia, kur nori“, veikia u? Ba?ny?i? rib?. Dvasia yra pagrindinis atnaujintojas. Turime i?dr?sti kenoti?kai (?save apipl??ti“, ?r. Fil 2, 7) per?engti dabartines krik??ionyb?s formas ir ribas.
Turime giliau suprasti ir priimti, kokia yra Ba?ny?ios misija ir esm?: būti veiksmingu ?enklu (signum efficiens) vienyb?s, ? kuri? pa?aukta visa ?monija, būti mūs? bendro pasaulio susitaikymo ir ?aizd? gydymo priemone. Vienyb?s siekiame ne tam, kad krik??ionyb? tapt? galingesn? ir ?takingesn? ?iame pasaulyje, bet kad ji tapt? patikimesn?: ?kad pasaulis ?tik?t?“.
Dar viena kun. T. Haliko ??valga – būtina atsispirti ne tik triumfalizmo, paternalizmo, klerikalizmo, fundamentalizmo ir s?stingio pagundoms, bet ir naiviai min?iai, kad i?gydymas, susitaikymas ir Ba?ny?ios patikimumo sugr??inimas yra ranka pasiekiami, kad juos galima greitai pasiekti keliais i?orini? institucini? Ba?ny?ios struktūr? reformos ?ingsniais. Seklusis ?progresyvizmas“ ir konservatyvusis tradicionalizmas turi t? pa?i? yd?: jie pervertina institucini? struktūr? vaidmen?. Vienas ?ada i?gelb?ti ir i?gydyti Ba?ny?i? pakeisdamas ?ias struktūras, kitas – i?laikydamas jas tokias, kokios yra. Ta?iau abu ?ie po?iūriai ?lunga, nes nekreipia d?mesio ? tai, kas i? ties? yra esm?.
Kun. T. Halikas yra ?sitikin?s, jog vidinis pasikeitimas, mokymasis m?styti taip, kaip Kristus m?st? (?r. Rom 12, 2; Fil 2, 5), yra tai, nuo ko turi prasid?ti struktūr? reforma. Perkeitimas, metanoia, buvo pagrindin? J?zaus programini? pamoksl? tema ir teb?ra sud?tinga ir ilgalaik? u?duotis visai Ba?ny?iai. Tai yra Ba?ny?ios misija, esm? ir tikslas. Kiekvienas krik??ionis yra pa?auktas ?iai misijai pagal savo charizm?, patirt? ir kompetencij?. Gyvename sud?tingais, bet svarbiais laikais. (RK / Vatican News)
