杏MAP导航

Ir jis ?m? juos mokyti, jog reikia, kad ?mogaus Sūnus daug kent?t?, būt? seniūn?, auk?t?j? kunig? bei Ra?to ai?kintoj? atmestas, nu?udytas ir po trij? dien? prisikelt?. Jis tai kalb?jo visi?kai atvirai. Tada Petras, pasivadin?s j? ? ?al?, ?m? drausti. J?zus atsigr???s pa?iūr?jo ? mokinius ir subar? Petr?: ?Eik ?alin, ??tone, nes m?stai ne Dievo, o ?moni? mintimis!“

Pasi?auk?s mini? ir savo mokinius, J?zus prabilo: ?Jei kas nori eiti paskui mane, tei?si?ada pats sav?s, teima savo kry?i? ir teseka manimi. Kas nori i?gelb?ti savo gyvyb?, tas j? praras; o kas pra?udys savo gyvyb? d?l man?s ir d?l Evangelijos, tas j? i?gelb?s. (Mk 8, 27-35)

TIKIN?IOJO KELIAS

Kuo labiau gilinam?s ? tik?jimo tiesas, pripa?indami, kaip apa?talas Petras, kad J?zus yra Mesijas, Dievo Sūnus, tuo labiau ?sis?moniname tokio tik?jimo i?pa?inimo pasekmes. Tai n?ra nei patogu, nei lengva, nes ne?manoma ?od?iais i?pa?inti tik?jim?, o gyventi, vadovaujantis kitais principais. Tada tik?jimas jau neb?ra tik?jimas, o vien tik ideologija, kuri?, esant reikalui, galima ir keisti.

J?zus visa tai nusako keliais ?od?iais…

Vis? pirma, tikin?iajam tenka daug kent?ti. Visuomet dideli dalykai daug kainuoja, tad jeigu kalbame apie tai, kas suteikia prasm? visam gyvenimui, u?mok?ti irgi tenka gyvenimu. Pirmajame Mi?i? skaitinyje prana?as Izaijas kalba apie tai, k? tenka i?kent?ti Dievo tarnui: ?Atsukau nugar? mane plakantiems, atki?au ?andus raunantiems man barzd?, nuo u?gauliojimo ir spjūvi? nesl?piau veido“. Tikrasis meil?s spindesys visuomet pamatomas kan?ioje.

Tikintysis yra atmetamas t?, kurie save laiko teisiais. Tai, kas yra vertinga, ta?iau ne?telpa ? ?prastas ?moni? m?stysenos kategorijas, da?nai yra paniekinama ir atmetama. Tokios pa?iūros vargu ar bus labai populiarios. Kita vertus, jeigu jos susilaukia aplodisment?, yra bes?lygi?kai priimamos, vergi?kai garbinamos, tada veikiau galima kalb?ti ne apie tikr? tik?jim?, bet apie garbintoj? ?irdies ir min?i? tu?tum?.

Tikintysis rizikuoja būti netgi nu?udytas d?l tik?jimo. M?stantis ?mogus visuomet rizikuoja. Tas, kuris randa dr?sos garsiai i?sakyti tai, kuo yra ?sitikin?s, neretai būna priimamas su panieka ir savoti?kai pats sau kasa duob?.

Vis d?lto, anot Kristaus, tas, kuris i?tvers iki galo, pasieks prisik?limo d?iaugsm?. Mes visi esame pa?aukti būti su Kristumi, gyventi, sekant Jo pavyzd?iu, ir būti su Juo garb?je. Vie?pats atvirai kalba savo mokiniams, jog patirt? kent?jim? rezultatas yra stulbinantis ir netik?tai nuostabus gyvenimas. Visa tai mes atskleid?iame J?zaus asmenyje: ?Jis ?m? juos mokyti, jog reikia, kad ?mogaus Sūnus daug kent?t?, būt? seniūn?, auk?t?j? kunig? bei Ra?to ai?kintoj? atmestas, nu?udytas ir po trij? dien? prisikelt?“.

Vis tiktai tam tikr? nerim? mums kelia Petras, kuris, atrodyt?, taip ai?kiai ir dr?siai i?pa?ino J?zaus dievi?kum?, ta?iau tuojau pat J?zaus buvo pavadintas ??tonu. Tam buvo vienintel? prie?astis: Petras nor?jo ?tikinti J?z? atsitraukti nuo savo kelion?s kry?iaus linkui. Tai vis? tikin?i?j? svajon?: i?gyventi savo tik?jim?, suderinant j? su ?em?s malonumais. Tai ?mogaus mintys, i?keltos auk??iau Dievo valios.

J?zus ai?kiai paliudija, kad Jis pats m?sto ir gyvena visi?kai kitaip ir moko apa?talus, jog, norint i?gelb?ti gyvyb?, reikia susitaikyti, kad jos palaipsniui netenkame. Gyvyb? yra mums Dievo duota dovana, ta?iau ji i? ties? tampa tokia tik tada, kai ir mes j? dovanojame kitiems, nesitik?dami atlyginimo ir ?vertinimo. Tik tas, kuris tokiu būdu praranda savo gyvyb?, j? i? tikr?j? suvokia ir atranda. Taip visuomet buvo su ?ventaisiais: kuo daugiau jie dovanodavo, tuo daugiau patys gaudavo. Jie pakeldavo kan?i?, kad kiti būti laimingi, dalijo savo ramyb? ?mon?ms, kad jie gal?t? bent ?iek – tiek pasid?iaugti ir tokiu būdu patys atrado tikr?j? d?iaugsm?.

Savo gyvenimo paaukojimas yra did?iausias tik?jimo liudijimas. Tik?jimas be meil?s darb? yra negyvas.

?Jei kas nori eiti paskui mane, tei?si?ada pats sav?s, teima savo kry?i? ir teseka manimi. Kas nori i?gelb?ti savo gyvyb?, tas j? praras; o kas pra?udys savo gyvyb? d?l man?s ir d?l Evangelijos, tas j? i?gelb?s,“- sako Kristus.

Jei mes tikrai norime sekti Vie?pat?, jei mylime J? visa ?irdimi, mums tenka rinktis ?? sav?s i?si?ad?jimo keli?. Tenka i?si?ad?ti sav?s, kad paj?gtume kasdien imti savo gyvenimo kry?i?, kuriame telpa mūs? skausmas, nes?km?s, baim?, netektys… Mes einame kartu su J?zumi, drauge su Juo tampame pra?an?iais supratimo, padedantys suvargusiems, atsiduodame ? ger?j? samarie?i? rankas, b?game pas mylint? T?v?, pasitinkant? mus po ilg? klajoni?.

Mums reikia i?mokti būti niekuo, kad gal?tume būti naudingais tarnais… kad i?gelb?tume savo gyvyb?…

(Mons. Adolfas Gru?as)