?Ne tam buvau i?rinktas popie?iumi, kad ils??iausi“
Italas j?zuitas lyd?jo popie?i? visose jo u?sienio kelion?se. Jis taip pat i?vyko su juo ir ? dabartin? ilgiausi? ?io pontifikato piligrimin? kelion?. Per visas keliones popie?ius priva?iai susitinka su lankomose ?alyse tarnaujan?iais j?zuitais. Per pa?i? kelion? neinformuojama, apie k? popie?ius kalbasi su j?zuitais, ta?iau susitikimuose dalyvaujantis t. Antonio Spadaro v?liau paskelbia i?sam? prane?im? Italijos j?zuit? dvisavaitiniame ?urnale ?La Civiltà Cattolica“, kuriam iki 2023 m. pabaigos jis vadovavo.
Popie?iaus kelion?s ? Azij? ir Okeanij? proga interviu su t. Antonio Spadaro paskelb? Italijos ?ini? agentūra ADN Kronos. Kelion? ? Indonezij?, Papua Nauj?j? Gvin?j?, Ryt? Timor? ir Singapūr? – tai i? ties? pati ilgiausia ?io pontifikato apa?tali?koji kelion?, ta?iau, pasak j?zuito, popie?ius nekeliaut?, jei nesijaust? pakankamai stiprus. Visai neseniai yra buv? atvej?, kad popie?ius nesiry?o keliauti, nes nesijaut? tur?s pakankamai j?g?. Kelion?s ? Kongo Demokratin? Respublik? ir Piet? Sudan? buvo atid?tos d?l sveikatos prie?as?i?. Tiesa, buvo atid?ta ir ?i kelion? ? Azij? ir Okeanij?, ta?iau jos atid?jimo prie?astis buvo pandemija. Dabar popie?ius pagaliau ?gyvendina savo sen? tro?kim? aplankyti ?? pasaulio region?.
T?vas A. Spadaro sak?, kad Pranci?kus visada su dideliu d?mesiu seka Ba?ny?ios Azijoje gyvenim?, kuris turi savit? bruo??. Vis? pirma joms yra svetimas ?konstantini?kas“ (imperatoriaus Konstantino Ba?ny?iai primestas) santyki? su politine vald?ia modelis, pa?enklin?s tikin?i?j? bendruomeni? gyvenim? visuose kituose ?emynuose.
Trijose i? keturi? ?ali?, kurias aplankys popie?ius, krik??ionys yra ma?a bendruomen?, gyvenanti visuomen?se, kuri? gyventoj? dauguma i?pa??sta kitas religijas. Pranci?kui rūpi ne skai?iai, bet ?mon?s, rūpi s?ti Evangelijos s?kl?, kad ji duot? vaisi? ateityje. Ma?yt?se Ba?ny?iose popie?ius mato dideles evangelinio veikimo ir liudijimo visuomen?s audinyje galimybes. T?vas A. Spadaro pabr???, kad didelis d?mesys ma?oms bendruomen?ms labai ai?kiai mat?si ir ankstesn?se popie?iaus kelion?se. Tos kelion?s buvo tarsi ma??j? Ba?ny?i? dinami?kumo patikrinimas. Popie?ius siūlo alternatyvi? vizij? tai vizijai, kuri remiasi tik kiekybe ir socialine ?taka.
Pasak italo j?zuito, viena svarbiausi? ?ios popie?iaus kelion?s tem? bus dialogas tarp skirting? religij? i?pa?in?j?. A. Spadaro pamin?jo Indonezij?, nuo kurios popie?ius pradeda ?i? kelion? ir kuri yra gyventoj? skai?iumi did?iausia islamo ?alis pasaulyje. Katalikai joje sudaro tik apie 3 proc., ta?iau jie turi visas galimybe veikti ir yra vertinami. Reikia tik?tis, kad Pranci?kus i? Indonezijos paskelbs stipri? ?ini?, nukreipt? prie? fundamentalizmo gr?sm? – tiek prie? islami?k?j? fundamentalizm?, kuris pradeda reik?tis Indonezijoje, tiek prie? krik??ioni?k?j? – Papua Naujojoje Gvin?joje, m?ginan?ius, laim?, nes?kmingai pakenkti sambūviui. T?vas Spadaro pridūr?, kad neabejotinai ?i kelion? taps ir kontekstu priminti ekologijos problemas.
Per ?i? kelion?, kaip ir kiekvienos apa?tali?kosios kelion?s metu, popie?ius susitiks su vietos j?zuitais. Kaip min?ta, t. A. Spadaro nuo pat pirmosios Pranci?kaus kelion?s dalyvavo ?iuose u? u?dar? dur? vykstan?iuose susitikimuose ir juos dokumentavo. Jis prane??, kad po ?ios popie?iaus kelion?s bus i?leista knyga, skirta visiems iki ?iol per popie?iaus keliones ?vykusiems susitikimams su j?zuitais. (jm / Vatican News)
