?v?. M. Marijos ?mimo ? dang? i?kilm? Jeruzal?je
Ketvirtadienio, rugpjū?io 15 d., ryt? ?ventosios ?em?s pranci?kon? kustodijos vadovas t?vas Francesco Pattonas OFM aukojo ?v?. M. Marijos ?mimo ? dang? i?kilm?s Mi?ias Jeruzal?s Getseman?s pranci?kon? ba?ny?ioje. U? keli? ?ingsni? nuo ?ios ba?ny?ios yra graikams ortodoksams priklausanti Mergel?s Marijos kapo ?ventov?, pastatyta toje vietoje, kurioje ?vyko ?i? dien? liturgijoje ?ven?iami sl?piniai, Ryt? krik??ioni? vadinami Dievo Motinos U?migimu, o katalik? – ?mimu ? dang?.
Kasmet per ?v?. M. Marijos ?mimo ? dang? su kūnu ir siela i?kilm? skaitoma i?trauka i? Aprei?kimo Jonui knygos, kurioje kalbama apie danguje pasirodant? ?enkl?: tas ?enklas – tai moteris, kuri turi tuoj gimdyti ir kuriai prie?inasi slibinas, turintis ?iauri? ir baisi?, bet vis d?lto ribot? griaunam?j? j?g?, norintis praryti naujagim?. Jeruzal?je aukot? Mi?i? homilijoje t?vas F. Pattonas sak?, kad ?i? i?trauk? galime skaityti ?vairiai: moteris gali būti ai?kinama kaip Ba?ny?ia, taip pat kaip Mergel? Marija, Sūnus neabejotinai yra Mesijas. Slibino figūroje nesunku ??velgti pikt?j? su visomis jo personifikacijomis ir visais vardais.
Jono minima kova danguje – tai ?spūdingais vaizdiniais apra?ytas nuolatinis piktojo m?ginimas sabotuoti t? nauj?j? pasaul?, kur? Dievas nori sukurti per savo Sūnaus gimim?, tai m?ginimas sabotuoti naujos ?monijos gimim?, ?monijos, kurioje nebūt? prievartos, karo, kultūrin?s kolonizacijos, ?moni? pavertimo prek?mis ir viso to, kas yra blogis, prisideng?s g?riu politi?kai korekti?komis priedangomis.
?iandien jau?iame, kad mums reikia ?io ?enklo, sak? ?ventosios ?em?s kustodijos vadovas. ? dang? su kūnu ir siela paimtoje Mergel?je Marijoje ?iandien ?mon?s trok?ta matyti tikros vilties ir paguodos ?enkl?, padedant? suprasti, jog galutin? gyvenimo ir visos ?monijos istorijos prasm? yra ne būti nu?luotiems politini?, ekonomini?, etnini? ir religini? konflikt?, bet kilti auk?tyn, link Dievo, ? pasaul?, ?kv?pt? dangi?kosios Jeruzal?s, kurios vartai yra atviri ir Izraelio tautai, ir vis? taut?, kalb? ir kultūr? ?mon?ms, t. y. visai ?monijai, galutinai sutaikintai Avin?lio krauju.
?iandien pati Marija mums yra prana?yst?, sak? pamokslininkas. Ji mums yra prana?yst? savo asmeniu ir gyvenimu. Ta?iau Marijos prana?yst? taip pat susijusi su istorija, kurioje gyvename, su jos politiniais, ekonominiais, kultūriniais ir religiniais aspektais. Tod?l su tik?jimu pra?ome, kad i?sipildyt? Dievo tro?kimas, skirtas jo tautai ir visai ?monijai: kad nebetur?t? galios tie, kurie per prievart? nori primesti kitiems savo politik?, savo ekonomik?, savo kultūr?, savo religij?.
?Pra?ykime ? dang? su kūnu ir siela paimtos Mergel?s Marijos u?tarimo, kad suteikt? mums taikos dovan? jos Dievi?kasis Sūnus, kuris savo gyvyb?s kaina jau sumok?jo u? mūs? sutaikinim?, – sak? ?ventosios ?em?s kustodas. – Pra?ykime, kad ir mes vien? dien? pasiektume gyvenimo pilnatv?, bendryst? su Dievu, dang?.“ (jm / Vatican News)
