杏MAP导航

Raimundas – toks buvo ?ventojo vardas iki vienuolini? ??ad? – Kolb? gim? 1894 metais nedideliame Zdunska Vola mieste centrin?je Lenkijoje, paprastoje, bet pamald?ioje ?eimoje. Iki ?iol ?ia galima pamatyti Kolb?s ?eimos namus – erdv?, bet kukl? medin? nam? ant sumūryt? pamat?, kuriame, be Raimundo, gyveno dar du broliai, Pranci?kus ir Juozapas, bei t?vai – Mariana ir Julius. V?liau ?eima persik?l? ? Pabianic?s miest? u? keliasde?imties kilometr?, visai netoli Lodz?s. Tiesa, ?eima susilauk? dar dviej? vaik?, bet jie anksti mir?.

?eima maisto nestokojo, bet ? mokykl? gal?jo i?leisti tik vien? i? vaik?. Tad Raimundas mok?si priva?iai pas miestelio kunig? ir, kiek v?liau, vaistinink?. O keturiolikos met?, kartu su vyresniuoju broliu Pranci?kumi, i?vyko ? tuo metu Austrijos imperijos sud?tyje buvus? dabartin?s vakar? Ukrainos centr? – Lviv?. Kod?l ten? Po Abiej? Taut? Respublikos padalinimo dideles Lenkijos teritorijas vald? Rusijos imperija. Caro vald?ia nebuvo palanki katalik? vienuolijoms ir jos valdomoje teritorijoje pranci?kon? konventai ir formacijos namai buvo u?daryti. Ta?iau veik? Austrijai priklausiusio Lvivo ne vien? am?i? skai?iav?s pranci?kon? konventual? vienuolynas bei gimnazija, kurioje studijavo nema?ai vaikin?, svarstan?i? apie vienuolin? keli?. Raimund? ir vyresn? brol? Pranci?k? Kolbes ? Lviv? pakviet? vienas konventualas, atvyk?s ? Pabianic?s miest? pamokslauti. Kelion? nebuvo paprasta – norint i?vengti institucij? d?mesio ir tik?tin? komplikacij? pra?ant leidimo kirsti sien?, j? broliai kirto pasisl?p? ?ieno ve?ime, o v?liau ?s?do ? traukin?.

Lvive Raimundas Kolb? gyveno iki 1912, kai vyresni?j? buvo i?si?stas studijoms ? Krokuv? ir Rom?. Yra ?inoma, kad 1910 metais jaunuolis rimtai svarst? prisid?ti prie mai?tinink? būri?, nor?jusi? sukilti prie? vald?i?, bet po trump? abejoni? ry?osi kitam keliui. Studijas jaunas vyras baig? 1919 metais, apgindamas du doktoratus. 1914 metais dav? am?inuosius ??adus, o 1918 metais gavo kunigo ?ventimus. ?domi aplinkyb? – Maksimilijonas Kolb? parod? gabum? ?vairiose srityse ir v?liau, gr???s ? Krokuv?, d?st? Ba?ny?ios istorij?, bet, kaip liudija jo am?ininkai, labai m?go matematik? ir dom?josi aviacija. Vienas jo studij? draugas Lvive, taip pat pranci?konas konventualas, atsimin?, kaip Raimundas Kolb? svarst? apie kelion?s ? M?nul? galimum?. O jau ketvirtajame XX am?iaus de?imtmetyje t. Maksimilijonas Kolb? visai rimtai galvojo greta vienuolyno ?rengti tak? l?ktuvams, kad broliai gal?t? i?mokti pilotuoti – tai, pasak jo, būt? naudinga tuo metu jo i?vystytai labai pla?iai leidybinei veiklai. Visas svajones ?iurk??iai u?gniau?? II Pasaulinis karas.

?v. M. Kolb?

Reikia pridurti, kad tuo metu Maksimilijonas Kolb? jau buvo brandus ir pla?i? akira?i? kunigas bei vienuolis, mat?s ?vairius pasaulio kra?tus, ?skaitant Japonij?, kurioje visgi ilgiau nepasiliko. Po pirmojo pasaulinio karo t. Maksimilijonas Kolb? labai ?sitrauk? ? kataliki?kos spaudos leidyb?. 1927 metais dovanotoje patogioje vietoje, netoli Var?uvos, greta gele?inkelio, ?steig? Nepokalanovo (lenk. Niepokalana – ?Nekaltai Prad?toji“) vienuolyn?. Tiesa sakant, ?odis ?vienuolynas“ ?ia gali ir netikti – po de?imties met? 28 hektar? teritorijoje gyveno ir darbavosi per 700 asmen?, daugyb? broli?, o leidybos mastai pasiek? milijonus puslapi? per m?nes?. Akivaizdu, kad tokia veikla ir j? vykd? ?mon?s nepatiko naujam okupaciniam, ??kart – nacistin?s Vokietijos re?imui. Tuoj po Lenkijos okupacijos, 1939 met? rugs?j?, buvo rastas pretekstas are?tuoti M. Kolb? ir kone keturias de?imtis kit? broli?, dar likusi? vienuolyne, bet gruod? jie buvo i?leisti. 1941 vasar?  M. Kolb? v?l buvo are?tuotas, ?kalintas, o gegu??s 28 dien? atve?tas ? Au?vico lager?. I?liko bir?elio 15 dienos M. Kolb?s lai?kas motinai, kuri? jis ramino, sakydamas, kad Dievas yra visur. Liepos pabaigoje trys kaliniai pab?go i? lagerio, vienas pab?gusi?j? buvo i? bloko, kuriame buvo apgyvendintas t?vas M. Kolb?. Koncentracijos stovyklos vir?ininko sprendimu de?imt to bloko kalini? buvo atrinkti ir pasmerkti bado mir?iai. Vienas j?, lenk? kariuomen?s ser?antas Franciszekas Gajowniczekas sudejavo – nepaprastai gaila palikti ?mon? ir vaikus. Pasak tiesiogini? ?vyki? liudytoj?, tada i? kalini? eil?s i??jo M. Kolb? ir ramiai prisiartino prie koncentracijos stovyklos vir?ininko. ?Ko ?is lenk? par?as nori?“, – ?iurk??iai aplinkini? paklaus? ?is. T. M. Kolb? parod? pir?tu ? ?eimos t?v? ir pasak?, kad nori mirti jo vietoje. ?Kas tu?“ – ?Lenk? katalik? kunigas“. Vir?ininkas akimirk? pasvarst? ir sutiko. Kaliniai buvo nuvesti ? cel? ir ten u?daryti. Pasak liudytoj?, i? prad?i? i? ten sklido keiksmai, taip pat Dievo at?vilgiu. V?liau – giesmi? ir mald? ?od?iai. Tai buvo t. M. Kolb?s, kurio gesto heroji?kum?, nepaisant tragi?kos vis? pad?ties, daug kas pripa?ino, ?taka. Pasmerktieji vienas po kito visam laikui u?merk? akis, o t. M. Kolb? vis dar buvo gyvas. Rugpjū?io 14 dien? jam ? rank? buvo suleista nuod? injekcija, kūnas v?liau sudegintas krematoriume, pelenai i?barstyti.   

Popie?ius Paulius VI 1971 m. kunig? Maksimilijon? Kolb? paskelb? palaimintuoju, o 1982 m. popie?ius Jonas Paulius II j? kanonizavo. I?kilm?je dalyvavo ir jo i?gelb?tas Franciszekas Gajowniczekas.

?v. Jonas Paulius II Au?vico lagerio cel?je, kurioje kal?jo M. Kolb?

Pasak lenk? popie?iaus, Maksimilijonas ne ?iaip mir? ar buvo nu?udytas, bet pats dovanojo gyvyb? u? brol?, primindamas, kaip ra?o lai?ke apa?talas Jonas, jog ?Mes i? to pa?inome meil?, kad jis u? mus paguld? savo gyvyb?. Ir mes turime guldyti gyvyb? u? brolius (1 Jn 3, 16). Savo galutine auka, kuriai j? pareng? visas ankstesnis vienuolinis ir kunigi?kas gyvenimas, jis paliudijo Krist? ir jo meil?.

?Mirtis, priimta i? meil?s u? brol?, yra heroji?kas ?mogaus poelgis, kuriuo, kartu su naujuoju ?ventuoju, ?loviname Diev?. Juk i? jo kyla malon? parodyti tok? heroizm?, priimti toki? kankinyst?“, – sak? ?v. Jonas Paulius II. (RK / Vatican News)