?v. Bernardo Klervie?io pamokos
Apie jo vaikyst? ?ini? trūksta, ai?ku tik tai, kad gim? 1090 m. Fonten le Di?one (Fontaine-lès-Dijon), Prancūzijoje, gausioje ir gan?tinai pasiturin?ioje ?eimoje. Jaunyst?je uoliai studijavo vadinamuosius laisvuosius menus ?v. Vorlio (Saint-Vorles) ba?ny?ios kanaunink? mokykloje ?atijone prie Senos (Châtillon-sur-Seine) ir palengva subrandino apsisprendim? prad?ti vienuoli?k?j? gyvenim?. Būdamas dvide?imties, ?stojo ? Sito (Cîteaux) neseniai ?steigt? vienuolyn?, palyginti su senais bei garbingais vienuolynais gyviau ir grie??iau praktikavus? Evangelijos patarimus. Po keleri? met?, 1115-aisiais, ?ventasis Steponas Hardingas, tre?iasis Sito abatas, pasiunt? Bernard? ?steigti Klervo (Clairveaux) vienuolyn?. Ten jaunasis abatas, būdamas tik 25 met?, gal?jo patobulinti savo vienuoli?kojo gyvenimo samprat? ir stengtis pritaikyti j? praktikoje. Tur?damas prie? akis drausm? kituose vienuolynuose, Bernardas ry?tingai primin? blaivaus ir saikingo gyvenimo būtinyb? – u? stalo, rengiantis ir statant vienuolyno pastatus – sykiu rekomenduodamas remti varg?us bei jais rūpintis, 2009 spalio 21 katechez?je pasakojo Benediktas XVI. Iki 1130 met? Bernardas susira?in?jo su daugybe ?moni?, kilusi? i? ?vairi? luom?, ir paliko didel? ra?ytin? palikim? – daugyb? pamoksl?, sentencij? ir traktat?.
Nuo 1130 m. jis ?m?si gausi? ir sunki? ?ventojo Sosto ir Ba?ny?ios problem?, da?nai keliavo, susitikin?jo su valdovais, polemizavo su kitais m?stytojais, ypa? Abelaru, kovojo su katar? klaidatikyste, niekinusia materij? bei ?mogaus kūn? ir d?l to pat? Kūr?j?, toliau ra?? – i? ?io laikotarpio yra jo garsieji pamokslai apie Giesmi? giesm?.
Paskutiniais gyvenimo metais – mir? 1153 m. – Bernardas apribojo savo keliones, nors j? visi?kai nenutrauk?. Jis pasinaudojo proga galutinai per?iūr?ti visus savo lai?kus, pamokslus ir veikalus. Min?tina tikrai ypatinga knyga, jo parengta 1145 m., kai popie?iumi buvo i?rinktas vienas jo mokini? Bernardas Pignatelli, pasivadin?s Eugenijumi III. ?ia proga Bernardas, kaip dvasios t?vas, ?iam savo dvasios vaikui dedikavo traktat? De consideratione, kuriame mokoma, kaip tapti geru popie?iumi. ?ioje knygoje, kuri? pridera perskaityti vis? laik? popie?iams, Bernardas ne tik atskleid?ia, kaip tapti geru popie?iumi, bet ir d?sto gil? po?iūr? ? Ba?ny?ios ir Kristaus sl?pin?, u?baigdamas vienatinio trejybi?ko Dievo kontempliacija: ??io Dievo, kurio dar nepakankamai ie?kota, paie?kas reik?t? t?sti, – ra?o ?ventasis abatas, – ta?iau jo geriau ie?koti ir jis lengviau randamas malda, o ne diskusija. Tad ?ia u?baigiame knyg?, bet ne ie?kojim?“ (XIV, 32: PL 182, 808), buvim? pakeliui pas Diev?.
Katechez?je Benediktas XVI primin? dar du ?v. Bernardo Klervie?io mokymo akcentus. Jis nenuilstamai pabr??? asmeninio ir gilaus J?zaus bei jo meil?s patyrimo būtinyb? tuo metu, kai teologiniame m?styme vyravo sud?tingas dialektinis metodas, o tarp dviej? pagrindini? srovi?, nominalist? ir realist?, vyko sekinantys gin?ai. Ta?iau tik?jimas pirmiausia yra asmeninis, artimas susitikimas su J?zumi, jo artumo, draugyst?s, meil?s patyrimas, ir tiktai per tai i?mokstama j? vis labiau pa?inti, vis kar??iau myl?ti ir juo sekti. D?l savo ?gardaus kaip medaus“ ?lovinimo, skirto J?zui, ?v. Bernardas vadinamas Doctor Mellifluus.
Kitas akcentas – Marijos vaidmuo. Bernardas neabejoja: per Mariam ad Iesum, per Marij? esame vedami pas J?z?. Remdamasis tradicin?s mariologijos pagrindais, jis ai?kiai patvirtina Marijos pavaldum? J?zui, bet taip pat pabr??ia ypating? Mergel?s viet? i?ganomojoje tvarkoje d?l jos ypatingo motini?ko dalyvavimo (compassio) Sūnaus aukoje.
?v. Bernardo Klervie?io ??valgos, pa?ym?jo popie?ius Benediktas XVI, dar ir ?iandien naudingai provokuoja ne tik teologus, bet ir visus tikin?iuosius. Kartais siekiama pamatinius su Dievu, ?mogumi ir pasauliu susijusius klausimus i?spr?sti vien proto i?gal?mis. Tuo tarpu ?ventasis Bernardas, remdamasis tvirtu Biblijos ir Ba?ny?ios t?v? pagrindu, mums primena, jog dievi?k?j? sl?pini? apm?stymams, neturint maldos ir kontempliacijos maitinamo tvirto tik?jimo ? Diev?, gresia pavojus virsti tu??iomis intelektin?mis pratybomis ir netekti ?tikinamumo. Teologija kreipia ? ??vent?j? moksl?“ turim? gyvojo Dievo sl?pini? suvokim?, ? j? i?mint?, Dievo Dvasios dovan?, ir visa tai tampa teologinio m?stymo atrama. (RK / Vatican News)
