杏MAP导航

?ven?iausioji Mergel?, skirtingai negu visi ?mon?s, gim? laisva nuo gimtosios nuod?m?s, kad per j? gal?t? ?sikūnyti Dievo Sūnus. Pana?iai ir po mirties jai buvo suteikta ypatinga privilegija – ji buvo paimta ? savo Sūnaus ?lov? netur?dama laukti vis? mirusi?j? prisk?limo. Tik?jimas, kad Kristus nepaliko savo motinos kūno ?em?je, bet padar? j? pana?? ? savo prisik?lus? kūn? ir pasi?m? ? dang?, Ba?ny?ioje buvo i?pa??stamas nuo pirm?j? am?i?, ta?iau oficialia Ba?ny?ios tik?jimo dogma jis tapo tik 1950 m.

Kalbant apie ?mimo ? dang? sl?pin? savaime kyla klausimas, ar Marija mir? ?mogaus mirtimi? Kri??ioni?kuosiuose  Rytuose Marijos ?emi?kojo gyvenimo pabaiga vadinama ne mirtimi, bet u?migimu. Vakaruose Marijos mirties klausim? stengtasi formuluoti aptakiau ir naudotas ?mimo ? dang? terminas. Ta?iau, kad ir kokios formul?s būt? naudojamos, mirtis neaplenk? Dievo Motinos. Nes ir jos Sūnus Kristus tur?jo mirti, kad prisikelt? ir savo prisk?limu padovanot? am?in?j? gyvenim?.

N?ra vieningos nuomon?s, kur Mergel? Marija u?baig? savo ?emi?k?j? gyvenim?. Vieni mano, kad tai ?vyko Efezo mieste, kur po J?zaus ??engimo ? dang? apsigyveno apa?talas ?v. Jonas, kuriam mirdamas J?zus patik?jo savo motin?. Kiti tvirtina, kad tai ?vyko Jeruzal?je, namuose netoli Paskutin?s vakarien?s men?s, kur apsigyvenusi ?v?. M. Marija i? arti lyd?jo pirmosios krik??ioni? bendruomen?s veikl?. ?i? antr?j? hipotez? patvirtina ir tai, jog Getseman?s sode, netoli nuo t? laik? Jeruzal?s miesto sien?, yra ?v?. M. Marijos kapo ba?ny?ia – tai yra vieta, kurioje prie? prik?lim? ir pa?mim? ? dang? buv?s palaidotas Marijos kūnas.

?v?. M. Marijos ?mimo ? dang?, arba U?migimo, ?vent? siekia V am?i?. Pirmieji j? prad?jo ?v?sti Ryt? krik??ionys. Vakaruose ji papilto VIII am?iuje, nors yra ir ankstesni? liudijim?. I? VI am?iuje gyvenusio teologo ?v. Grigaliaus Turie?io ra?t? ?inome, kad jau jo laikas ?i ?vent? buvo minima Galijoje, ta?iau ne rugpjū?io 15 d., bet sausio 18 d. Taip pat ir didieji v?lesni? laik? teologai – Albertas Didysis, Tomas Akvinietis, Bonaventūras – savo ra?tuose nagrin?ja ypating? Dievo Motinos viet? i?ganymo istorijoje ir su tuo susijusius Nekaltojo prasid?jimo ir ?mimo ? dang? sl?pinius.

Galiausiai ?v?. M. Marijos ?mimas ? dang? Katalik? Ba?ny?ios dogma – tai yra oficialiai patvirtinta tik?jimo tiesa – tapo 1950 m. Po konsultacij? su viso pasaulio vyskupais t? met? lapkri?io 1 d. popie?ius Pijus XII paskelb? apa?tali?k?j? konstitucij? Munificentissimus Deus (?Maloningiausiasis Dievas“), kurioje tvirtinama: ?Nekaltoji Dievo Motina, am?inoji Mergel? Marija, u?baigusi savo ?emi?k?j? gyvenim? su siela ir kūnu buvo paimta ? dangi?k?j? garb?“.

T? pat? tik?jim? patvirtino ir Antrasis Vatikano susirinkimas. Dogmin?je konstitucijoje Lumen gentium skaitome: ?Nepalyt?ta jokios prigimtin?s kalt?s d?m?s, baigusi ?emi?kojo gyvenimo keli?, Nekaltoji Mergel? buvo su kūnu ir siela paimta ? dangaus garb? ir Vie?paties i?auk?tinta kaip visatos Karalien?, kad tapt? pana?esn? ? savo Sūn?, vie?pa?i? Vie?pat?  ir nuod?m?s bei mirties nugal?toj?“.

?v?. M. Marijos ?mimo ? dang? i?kilm? nuo seno yra ?augusi ? liaudies pamaldumo tradicijas. Lietuvoje ir kitose regiono ?alyse ji vadinama ?oline, nes sutampa su derliaus nu?mimu. Tad Dievo Motinos ?vent? ?ven?iama kaip pad?kos u? derli?, u? visus ?em?s vaisius ?vent?.

Lietuvoje ?v?. M. Marijos ?mimo ? dang? i?kilm? ypatingai ?ven?iama Kai?iadori? vyskupijos Piva?iūn? ir Panev??io vyskupijos Krekenavos ?ventov?se. ?olin?s atlaidai prasideda rugpjū?io 14 d. ir trunka vis? oktav?, Krekenavoje – iki rugpjū?io 21 d., o Piva?iūnuose – iki rugpjū?io 22 d. (jm / Vatican News)