Pauliaus VI ?Ecclesiam Suam“ – dialogas nesutarim? laikais
Sukakties proga portalas ?Vatican News” ital? kalba ir Vatikano dienra?tis ?L’Osservatore Romano“ paskelb? interviu su ital? teologu, nuo 2022 m. – Turino arkivyskupu Roberto Repole.
Paulius VI savo pontifikat? prad?jo ir savo pirm?j? enciklik? para?? tuo metu, kai vyko Antrasis Vatikano susirinkimas, kuris, pasak did?iojo teologo Karlo Rahnerio, buvo pirmasis Ba?ny?ios susirinkimas ?apie Ba?ny?i?“. Tad, pasak arkivyskupo R. Repole, ir Pauliaus VI enciklikoje daugiausia d?mesio skirta tam, kaip Ba?ny?ia suvokia save pa?i?, kad ji pati pirmiausia yra sl?pinys, kad ji yra Dievo plano i?ganyti ?monij? dalis. Kitas esminis ?iame dokumente pabr??tas dalykas – kad Ba?ny?ia vykdydama savo misij? pasaulyje turi u?megzti dialog? su ?iuolaikiniu pasauliu, su ?iuo konkre?iu moderniu pasauliu, su kuriuo Ba?ny?ia praeityje kovojo. ?ie du aspektai kiek v?liau buvo i?pl?toti pagrindin?se Antrojo Vatikano susirinkimo konstitucijose Lumen gentium ir Gaudium et spes.
Paulius VI enciklikoje ne kart? pabr??ia, kad Ba?ny?ios dialogas su pasauliu yra labai didelio darbo reikalaujantis ?sipareigojimas, kurio Ba?ny?ia turi imtis, kad rast? pusiausvyr? tarp rizikos i?duoti save prisitaikant prie aplinkos papro?i? bei m?stysenos ir pavojaus u?sidaryti ir visi?kai nuo pasaulio atsitverti. Kitaip tariant, Paulius VI teig?, kad Ba?ny?ia turi būti atskira nuo pasaulio, bet ne atskirta. Pasak Turino arkivyskupo, tai rei?kia, jog Ba?ny?ia turi saugotis tam tikro ?iuolaikinio mentaliteto, pagal kur? tapatyb?s turi būti nesuderinamos ir netgi prie?i?kos. Ai?ku, tai tiesa, kad tapatybi? pabr??imas gali kelti konfliktines situacijas. Ta?iau, jei taip atsitinka, turime sav?s klausti, ar mes teisingai suvokiame savo tapatyb? ir ar kartais mes patys nesame susikūr? tapatyb?s parodijos. Tikroji tapatyb? i? prigimties yra dialogi?ka. Antra vertus, ir dialogas ?manomas tik tuo metu, jei turime tvirt? savo tapatyb?. Arkivyskupas sak?, kad, kai kalbame apie mūs? kaip krik??ioni? tapatyb?, apie Ba?ny?ios tapatyb?, turime visada atsiminti, kad ?ios tapatyb?s pagrindas esame ne mes patys, bet Kristaus Evangelija, kuri? esame pa?aukti liudyti pasaulyje. Tai nesuprie?ina mūs? su pasauliu, prie?ingai, leid?ia mums jaustis tarnaujan?iais ?monijai ir artimais visiems ?mon?ms, su kuriais kartu gyvename.
Pasak arkivyskupo Roberto Repole, reikia prisipa?inti, kad katalikyb? ?iek tiek v?lavo u?megzti dialog? su moderniaisiais laikais. ?ia prasme Pauliaus VI enciklika buvo i?ties novatori?ka, ji labai pasitarnavo to meto Ba?ny?iai, nes sugr??ino j? ? dialogo su modernybe, kurioje reikia skelbti Evangelij?, keli?. Tas v?lavimas ?iandien kartais virsta subtiliu, nes?moningu kalt?s jausmu, d?l kurio esame nekriti?ki tam tikr? modernyb?s aspekt? at?vilgiu. Ta?iau yra daug labai gra?i? modernyb?s aspekt?, turin?i? Evangelijos kvap? ir skon?. Pavyzd?iui, teisi? kultūra, pagarba asmeniui, vienodas vis? asmen? orumas. Tai vertyb?s, kurias mums atne?? modernyb?, ta?iau jos n?ra svetimos Evangelijos gro?iui. Vis d?lto modernyb?je gali būti ir i?kraipym?, ? kuriuos Ba?ny?ia visada turi ?velgti su evangeliniu ??valgumu. Kaip pavyzd? arkivyskupas pamin?jo racionalumo sampratos susiaurinim? iki vien techninio ir mokslinio racionalumo, kuris labai susiaurina vis? ?mogaus akirat?.
Pokalbyje su italu teologu ir vyskupu u?siminta ir apie tik?jimo kriz?, kurios viena aprai?k? yra tendencija ie?koti dvasingumo form?, atsiet? nuo maldos su Ba?ny?ios bendruomene, kontakto su transcendencija be ba?nytini? struktūr?. Pasak Turino arkivyskupo ir ?iuo klausimu nauding? nuorod? duoda Pauliaus VI enciklika ?Ecclesiam Suam“, teigianti, kad krik??ionyb?je transcendencija – tai atvirumas Kristui, kuris yra Dievo Sūnus ir mūs? brolis. Tod?l susitikimas su Dievu ir Ba?ny?ios bendruomen?je i?gyvenama religin? patirtis negali būti prie?ingi dalykai. Kas mano, kad gali be Ba?ny?ios susitikti su Dievu, tur?t? kelti sau klausim?, koks yra tas Dievo, su kuriuo jis nori susitikti, veidas? Kita vertus, ir mes kaip Ba?ny?ia tur?tume sav?s klausti: kiek mūs? struktūros ir mūs? krik??ioni?kosios bendruomen?s, vyskupij?, parapij? gyvenimo tvarkymas padeda susitikti su Kristumi? (jm / Vatican News)
