杏MAP导航

Taip apie po keleto dien? prasidedan?i? popie?iaus kelion? ? Indonezij?, Papua Nauj?j? Gvin?j?, Ryt? Timor? ir Singapūr? kalba Evangelizacijos dikasterijos proprefektas kardinolas Luisas Antonio Tagle. Pokalb? su kardinolu paskelb? jo vadovaujamo Evangelizacijos dikasterijos skyriaus, atsakingo u? Ba?ny?ias misij? ?alyse, ?ini? portalas Fides.

Kardinolas primin?, kad popie?iaus kelion? ? Azij? ir Okeanij? buvo planuota 2020 m., ta?iau d?l pandemijos teko j? at?aukti ir i? ties? niekas neman?, kad po keleri? met? bus prie ?io projekto sugr??tama. Pasak kardinolo, tai, kad popie?ius, sulauk?s garbaus am?iaus ry?osi tokiai sud?tingai kelionei, rodo jo t?vi?k? artum? tam, k? jis vadina egzistenciniais pakra??iais. Tai n?ra ?ou, kuriuo siekiama parodyti, k? ?mogus dar sugeba. Bet tai yra nuolankumo prie? Vie?pat?, kuris mus siun?ia, aktas. Nuolankumo ir paklusnumo misijai aktas.“

Azija – tai labai didelis ir labai ?vairus ?emynas. Krik??ionyb? Azijoje taip pat yra labai ?vairi, ?sikūnijusi labai ?vairiais ir kartais netgi stebinan?iais būdais. Pasak kardinolo, kas asmeni?kai lyd?s popie?i? ?ioje kelion?je, jo bendradarbiai ir ?urnalistai, taip pat tie, kas seks i? tolo, dom?sis, tur?s ger? prog? pamatyti daug nepaprasto ?ventosios Dvasios kūrybi?kumo pavyzd?i?.

Beveik visur Azijoje krik??ionys yra ma?uma. Ta?iau ir Europoje, kur Ba?ny?ia tur?jo rimt? kultūrin?, socialin? ir netgi pilietin? status?, gr??tama prie Ba?ny?ios kaip ma?osios kaimen?s patirties. D?l to gali būti naudinga pa?velgti ? Ba?ny?ias daugelyje Ryt? ?ali?, kad pamatytume, kaip elgtis ir kaip gyventi būnant ma?uma. Tose ?alyse kartojasi pirm?j? apa?tal?, J?zaus mokini? patirtis. ?iandien, pra?jus dviem tūkstan?iams met? nuo t? laik?, apie kuriuos ra?oma Apa?tal? darb? knygoje, matome tikin?i?j? bendruomenes, kurios gyvena kaip apa?tal? laikais. Ma?osios Ba?ny?ios Rytuose gali mus pamokyti, sak? kardinolas.

Toliau interviu kardinolas trumpai ap?velg? tikin?i?j? bendruomeni? pad?t? visose keturiose ?alyse, ? kurias popie?ius keliaus rugs?jo prad?ioje.

?alis, nuo kurios popie?ius prad?s kelion?, Indonezija – tai i?tisas archipelagas su did?iule kultūrine, kalbine, ekonomine ir socialine ?vairove. Be to, tai ?alis, kurioje gyvena daugiausia pasaulyje musulmon?. Indonezijos katalikams yra u?tikrinta religijos laisv?. Ir tai, pasak kardinolo, yra did?ioji ?ventosios Dvasios dovana Indonezijos katalik? bendruomenei. Popie?iaus vizitas bus ir d?iugi ?vent? katalikams, ir kartu proga suteikti nauj? postūm? ?vairi? religij? tikin?i?j? brolystei.

Ba?ny?ia Papua Naujojoje Gvin?joje yra dar palyginti jauna, ta?iau ji jau dav? visuotinei Ba?ny?iai kankin? ?v. Petr? To Rot?. (?is katechetas paaukojo gyvyb? d?l tik?jimo japon? okupacijos pabaigoje 1945 m.) Papua Naujoji Gvin?ja taip pat yra daugiakultūr? ?alis, kurioje gyvena ?vairios etnin?s grup?s, kartais nesutarian?ios tarpusavyje. Ta?iau tai ?alis, kurioje ?vairov? gali būti labai svarbus teigiamas veiksnys. Jei atsisakysime i?ankstini? nuostat?, vietini? gen?i? kultūrose galime rasti vertybi?, kurios yra labai artimos krik??ioni?kiesiems idealams. Papua Naujoji Gvin?ja taip pat gars?ja civilizacijos nepaliesta gamta – tuo, ko vadinamosiose i?sivys?iusiose ?alyse nebeturime.

Pasak kardinolo, reik?minga, kad per ?i? kelion? aplank?s Indonezij?, popie?ius aplankys ir Ryt? Timor?. Ryt? Timor? daug met? vald? Indonezija ir timorie?iai daug met? kovojo u? laisv?. Taika tarp dviej? ?ali? i? prad?i? buvo labai trapi, ta?iau ?iandien jau yra pagrindo manyti, kad ji ilgalaik?. Ba?ny?ia buvo labai svarbi atrama timorie?iams, kai jie kovojo u? laisv?. Jie ir ?iandien sako, kad tik?jimas ? Krist? juos palaik? nepriklausomyb?s kov? metais.

Ketvirtoji popie?iaus kelion?s stotis – Singapūras. Tai viena turtingiausi? pasaulio ?ali? ir nuostabu matyti ?mones, kurie per palyginti nedaug met? ir tur?dami ribotus i?teklius pasiek? tok? pa?angos lyg?. Singapūro vyriausyb? visoms tikin?i?j? bendruomen?ms garantuoja laisv?.

Pokalbyje su kardinolu Evangelizacijos dikasterijos proprefektu u?siminta ir apie tai, kad ?iais laikais misionieri? darbas kartais suprantamas kaip kultūrinio ir politinio kolonializmo i?rai?ka. Pasak kardinolo L. Tagle, i? ties? ?iandien regime stipri? tendencij? istorij? skaityti pagal ?iandienos kultūrines schemas, o kartu ir prie? ?imtme?ius gyvenusi? misionieri? veikl? ai?kinti ne pagal j?, bet pagal dabar turimas vizijas.  I? ties? istorij? reikia skaityti ramiai ir s??iningai. Misionieriai yra dovana Ba?ny?iai. Jie paklūsta pa?iam Kristui, kuris siun?ia savo mokinius eiti iki pat ?em?s pakra??i? ir skelbti Evangelij?, pa?ad?damas, kad jis visada bus su jais. Kartais kai kuri? valstybi? vadovai kolonizacijos laikais ? savo u?kariautas teritorijas si?sdavo misionierius. Ta?iau tie misionieriai vykdavo evangelizuoti, o ne tam, kad kolonizatoriai jais manipuliuot? ir naudot?si. Turime daug pavyzd?i?, kai misionieriai, kunigai ir vienuoliai netarnavo savo ?ali? vald?ios strategijoms ir u? tai nukent?jo. (jm / Fides / Vatican News)