Joakimas Florietis: garsus, bet nepa??stamas
2025 met? Jubiliejaus proga Italijos kino sal?se bus rodomas filmas ?Vienuolis, ?veik?s Apokalips?“, kurio kūr?jai nori pla?iajai publikai geriau pristatyti ?i? nepaprast? figūr? i? dabartinio Kalabrijos regiono Italijoje.
Joakimas gim? ma?daug 1130 metais viename Apulijos ir Kalabrijos kunigaik?tyst?s miestelyje, pasiturin?io ra?tininko arba notaro, galbūt ?yd? kilm?s, ?eimoje. ?iandien Kalabrija – ma?iau ?inomas regionas, bet tuometiniame Vidur?emio jūros civilizacij? kontekste jis buvo politi?kai strateginis ir turtingas, o kultūriniu po?iūriu ?is regionas buvo lotyn?, graik? ir arab? kultūr? sankirta. T?vo rekomenduotas, prad?jo dirbti Kozencos teisme, v?liau Palermo karali?kajame dvare ir Palermo arkivyskupo rūmuose. Ta?iau netrukus Joakimas ?iuos darbus paliko, i?vyko ? ?vent?j? ?em? kaip piligrimas, gr???s kur? laik? gyveno kaip eremitas vienoje oloje atsid?j?s ?ventojo Ra?to studijoms, v?liau gyveno tai vienoje, tai kitoje abatijoje, kur gerai susipa?ino su benediktinais ir cistersais, 1177 metais pats buvo i?rinktas Koraco (Corazzo) abatijos abatu. ?iuo laikotarpiu jis para?? du svarbius savo veikalus – ?Senojo ir Naujojo Testamento sutarimas“ (Concordia Novi ac Veteris Testamenti) bei ?Komentaras apie Apokalips?“ (Expositio in Apocalypsim). I? popie?iaus Liucijaus III gavo leidim? ir padr?sinim? toliau ra?yti. Kontempliatyvios maldos ir ra?ymo darbai taip nustelb? abato pareigas, kad jo paties abatijos vienuoliams teko d?l to pasisk?sti Romai. 1188 metais Klemensas III Joakim? atleido nuo abato pareig?, kad ?is, v?l pasitrauk?s ? nuo?ali? viet?, gal?t? toliau ra?yti. Ta?iau ?iam sumanymui sukliud? jau pasklid?s garsas apie jo paties ?ventum? ir i?mint?: netrukus prie jo prisid?jo daug kit? vyr?, kurie nor?jo mokytis i? jo. Gav?s karaliaus leidim?, po met? Joakimas Fiore Vetera vietov?je ?m?si statyti pirm?j? abatij? naujai bendruomenei. Jis pats prad?tas vadinti Florie?iu, o jo suburta vienuolin? bendruomen?, v?liau ?steigusi keliolika kit? abatij?, – florie?iais, kurie XVI am?iuje buvo sujungti su jiems artimais cistersais. Abatas Joakimas Florietis mir? 1202 metais.
Jo teologinis palikimas da?nai apibūdinimas kaip vizionieri?kas, eschatologinis, kosmologinis. Jis ra?? tai, k? ?iandien gal?tume pavadinti istorijos teologija – tai kontempliatyvus ?vilgsnis ? Dievo veikim? istorijoje, kurioje Joakimas ??velg? T?vo am?i?, Sūnaus am?i? ir Dvasios am?i?. Joakimo m?stymas buvo simbolinis ir jis daug d?mesio skyr? simboliams bei vadinamajai ?ventajai geometrijai, geometrini? figūr? d?sningumuose ir harmonijoje ??velgusioje Dievo atspind?ius: ne vienos Viduram?i? gotikin?s katedros struktūra ir proporcijos yra suplanuotos pagal ??ventosios geometrijos“ d?snius. Joakimo Florie?io kosmologini? simboli? ir figūr? knyga Liber figurarum iki ?iol i?saugojo savo vizualin? j?g?. ?vairūs autoriai ?tikinamai argumentuoja, kad ir garsi?j? Mikeland?elo fresk? Siksto koply?ioje kompozicija atspindi būtent Joakimo Florie?io apra?yt? ?ventosios I?ganymo istorijos chronologij?. ?Joakimo mintis kaip did?iul? up? teka per vis? Vakar? krik??ioni?k?j? dvasingum?. Joakimas buvo vienas i? did?i?j? krik??ioni?k?j? Vakar? prana??“, – viename interviu sak? Antonio Paolucci (1939–2024), meno istorikas ir buv?s ilgametis Vatikano muziej? direktorius, pasak kurio, ?vairūs ?altiniai liudija, jog Mikeland?elas buvo neblogai susipa?in?s su Kalabrijos eremito darbais. Joakimo teologij? gal?tume vadinti ir prana?i?ka – savo kontempliacijoje jis reg?jo nauj? ?ventosios Dvasios darbo ?moni? ?irdyse am?i?, kuris virs taika tarp krik??ioni?, ?yd? ir musulmon?. Dar vienas i?skirtinis jo minties elementas – ?mogaus ir gamtos harmonija, tema, kuri buvo tokia svarbi ir Joakimo am?ininkui ?v. Pranci?kui Asy?ie?iui, kurio dvasiniu palikimu enciklikoje Laudato si’ r?m?si popie?ius Pranci?kus, ragindamas atsikratyti Dievo dovan? ?mogui – Kūrinij? – niokojan?ios savival?s. Joakimo ?inovai atkreipia d?mes? ? jo meil? gamtos gro?iui, cikli?kumui, harmonijai. Ko gero, ne atsitiktinumas, kad visos vietos, kur jis gyveno kaip atsiskyr?lis ir v?liau kaip abatas, buvo labai gra?ūs gamtos kampeliai.
Dr?si, inovatyvi, ?prastas schemas per?engianti Joakimo Florie?io teologin? ir simbolin? vaizduot? patrauk? daug sek?j?, kita vertus, suk?l? daug abejoni?, ?tarumo, kritikos. Nereikia pamir?ti XII–XIII am?iaus teologini? ir filosofini? kontroversij?, neretai pasiekdavusi? tok? ?tampos lyg?, kok? ?iandien pavadintume ekstremaliu. Netrūko abejojusi? Joakimo ortodoksija, nors jis buvo pabr??tinai i?tikimas ir pagarbus ?ventajam Sostui. Ta?iau reikia atsiminti, kad kur? laik? abejota ir ?v. Tomo Akvinie?io, ?iandien pripa?into Ba?ny?ios mokytoju, teologija. Vis d?lto jo paveldo ne?prastumas paai?kina fakt?, kad, nors ?vairiose vietose ir ilgus ?imtme?ius Joakimas Florietis buvo gerbiamas kaip palaimintasis, o Dant?s ?Dievi?kojoje Komedijoje“ stovi ?palaimint?j? i?min?i?“ gretoje ?alia ?v. Bonaventūros ir ?v. Tomo Akvinie?io, jis nebuvo oficialiai paskelbtas ?ventuoju, popie?iai veng? j? cituoti savo mokymuose.
Lū?is ?vyko neseniai: minint 800-?sias Joakimo Florie?io mirties metines, 2001 metais buvo oficialiai u?vesta jo beatifikacijos byla, o bir?elio 27-?j? paskelbtoje ?inioje Pasaulinei maldos u? kūrinij? dienai, min?simai visai netrukus, rugs?jo 1-?j?, popie?ius Pranci?kus para??:
?M?gstu prisiminti ?? did?j? tikint?j?, vizionieri? Joakim? Floriet?, abat? i? Kalabrijos, pasak Dant?s, ?apdovanot? prana?i?ka dvasia“. Tais laikais, kai vyko kruvinos kovos, konfliktai tarp popie?iaus ir imperatoriaus, kry?iaus ?ygiai, plito erezijos, o Ba?ny?ia pasaul?jo, jis geb?jo parodyti naujos ?moni? sambūvio dvasios ideal?, pasi?ymint? visuotine brolybe ir krik??ioni?k?ja taika, gyvos Evangelijos vaisiumi. ?i? socialin?s draugyst?s ir visuotin?s brolyb?s dvasi? pasiūliau enciklikoje Fratelli tutti. Ir ?i darna tarp ?moni? turi apimti kūrinij? [...].“ (RK / Vatican News)
