Akvilos atlaidai – ypatinga malon? visiems
Per 730-uosius Akvilos atlaidus, kurie tradici?kai t?siasi tik vien? par? – j? prad?ioje atveriamos ?ventosios durys ? Collemaggio bazilik? v?l u?veriamos kitos dienos vakar? –kardinolas G. Petrocchi rei?k? vilt?, kad Akvila visiems būt? tikra atlaid? sostine. Jis prisimin?, kad 2022 m. popie?ius Pranci?kus dalyvavo Akvilos atlaiduose ir ta proga suteik? galimyb? atlaidus pelnyti ne vien? par?, bet per i?tisus metus. Be to, jis primin?, kad 2025 ?vent?j? met? skelbimo bul?je popie?ius atkreip? d?mes? ? tiesiogin? ry?? tarp 1300 metais ?v?st? pirm?j? Ba?ny?ios ?vent?j? met? ir prie? ?e?erius metus ?vykusi? Akvilos atlaid?.
Akvilos atlaidus ?steig? popie?ius Celestinas V vainikavimo popie?iumi proga. Celestinui rūp?jo, kad visi atgailaujantys tikintieji ?v. Jono Krik?tytojo mirties liturgin?s ?vent?s proga gaut? kal?i? ir bausmi? i?ri?im?, nes būtent Jonas Krik?tytojas sutem? gaubiamam pasauliui paskelb? Kristaus at?jim?. ?Kristaus vietoje einame pasiuntini? pareigas ir Kristaus vardu maldaujame: ?Susitaikinkite su Dievu!““ (plg. 2 Kor 5), pa?ym?jo kardinolas G. Petrocchi kviesdamas eiti pro ?vent?sias duris pagal ?v. Celestino V atlaid? dvasi?, t. y. pasitelkiant nuolankumo doryb?, kuri leid?ia pravalyti sielos ?archyvus“ – neatsisakyti atminties, bet i? jos i?mesti visa, kuo j? suter??me: nedraugi?kum?, pagie??, pasidalijim?, ga?lum?, netvarkingas priklausomybes, kad praeitis nes?lygot? mūs? dabarties ir nedaryt? neigiamos ?takos atei?iai. Nor?dami tikrai pelnyti atlaidus, turime ?engti pro ?vent?sias duris lydimi pasiry?imo myl?ti kitus, pasitelkdami evangelin? jautrum?, kuris leid?ia tapti altruistais, did?iausi? d?mes? skirian?iais paskutiniesiems ir atmestiesiems, ken?iantiems nuo nauj? ir sen? vergov?s form?.
Baigdamas homilij? kardinolas primin?, kad pradinis atlaid? veiksmas ir ?altinis, kuris su?adina atleidim?, priklauso nuo mūs? ?irdies dur? atv?rimo i?ganan?iai Dievo meilei, kuri per nukry?iuot? ir prisk?lus? J?z? mus i?vaduoja i? blogio ir sugr??ina mums Dievo vaik? būsen?. Tai yra kartu asmenin? ir bendruomenin? mūs?, kaip krik??ioni? mokini?, patirtis, kuri leid?ia ?sipareigoti gyventi su Ba?ny?ia ir kaip Ba?ny?ia. Tikrasis atlaid? kelion?s tikslas yra ne naujo pasaulio atradimas, o ?velgimas ? pasaul? nauju ?vilgsiu. Atlaidus galime ?v?sti tada, kai jie vyksta, ta?iau turime atskirti ?vyk? nuo atlaid? dvasios, kuri, patikino kardinolas, veikia ne pagal kandori?, o yra nuolat pasiekiama ypatinga malon?. (SAK / Vatican News)
