?Afrik? reikia myl?ti“. Keturi? kankini? beatifikacija Konge
Kankinyst?s akimirk? palaimintasis kun. Luigi Carrara buvo 31 met? am?iaus, palaimintasis kun. Giovanni Didonè – 34 met? am?iaus, palaimintasis br. Vittorio Faccinas – 29 met? am?iaus, palaimintasis kun. Albert’as Joubert’as – 56 met? am?iaus.
Kankinyst?s kontekstas – didieji pra?jusio am?iaus antrosios pus?s virsmai Afrikos ?emyne, kai daug valstybi?, ?skaitant Belgijos kontroliuot? Kong?, paskelb? Europos kra?t? kolonijin? valdym? nutraukusi? nepriklausomyb?. Ta?iau per?jimas ? savaranki?kesn? būv? buvo sunkus ir aplaistytas krauju, lydimas gentini? ir ideologini? kov?, atspindin?i? tuometines pasaulines var?ybas tarp komunistini? re?im? ir Vakar? demokratij?. ?i? sud?ting? aplinkybi? fone suspind?jo keturi? nauj? palaimint?j? tik?jimas, viltis ir meil?.
Uviros vyskupija buvo ?steigta 1962 metais, o jos pirmuoju vyskupu paskirtas ital? misionierius Danilo Catarzi. Ksaverie?i? kongregacijai priklaus?s vyskupas ? pagalb? pasikviet? kitus savo vienuolin?s ?eimos brolius, kurie ? Kong? misijoms buvo atvyk? kiek anks?iau, – kas 1959, kas 1962 metais. Ksaverie?iai italai tarnavo dvejose misij? stotyse – Barakoje ir Fizyje. Be sielovadin?s veiklos, jie ?m?si ir ?vietimo – steig? mokyklas ir organizavo pamokas. Kunigas kongietis Albert’as Joubert‘as ? nauj?j? vyskupij? atvyko talkininkauti būtent ?vietimo darbe, nes tur?jo didel? ?iam darbui reikaling? patirt?.
1961 metais Konge prasid?jo Simbos sukilimas, kartais vadinamas mulelist? mai?tu, pagal vieno i? pagrindinio lyderio vard?. Sukilimas buvo remiamas tuometini? Soviet? S?jungos ir Kinijos komunistini? re?im?. Jis siek? perimti vald?i? i? Vakarams palankios vyriausyb?s sostin?je, kuri buvo suformuota po nepriklausomyb?s paskelbimo. Sukil?liai neretai kreivai ?iūr?jo ? katalik? kunigus ir vienuolius – d?l marksistinio ateizmo, d?l ?sitikinimo, kad jie t?ra buvusio belg? kolonialistinio re?imo ranka, kartais ir d?l religinio prie?i?kumo, mat dalis sukil?li? aktyviai praktikavo animizm?. Bet skaitant nauj?j? palaimint?j? paliktus lai?kus, u?ra?us dienora??iuose, akivaizdu, kad jie visai nenor?jo pildyti ideologij? ar grupi? interes?, bet buvo pasiry?? apa?talauti ir tarnauti tarp paprast? kaimeli? ?moni?, gyvendami ?alia j?, su jais ir kaip jie.
?Afrik? reikia myl?ti, bet Kristaus meile, o ne d?l to, kad ji turi daug aukso ar kit? turt?“, – 1960 metais, po keleto pirm?j? m?nesi? Konge, dienora?tyje u?sira?? br. Vittorio Faccinas. Galima pridurti, kad ?ie ?od?iai labai taiklūs ir ?iandien.
Nors nebuvo nurodymo ?vykdyti egzekucij? kiekvienam sutiktam kunigui, tuo laikotarpiu gyvyb? prarado keliasde?imt katalik? dvasinink? ir vienuoli?, kone kiekvienas patyr? gr?sming? situacij?, apipl??ta daug ba?ny?i?. 1964 met? vasara ir ruduo buvo itin ?tempti. Barakos ir Fizio misij? stotyse dirb? trys ital? misionieriai ir kunigas kongietis jau ne kart? buvo susidūr? su sukil?liais, ta?iau blogiausio i?veng? iki lemtingosios lapkri?io 28 dienos, kai ? Barakos misijos teritorij? ?va?iavo automobilis, kuriame su palydovais s?d?jo auk?tas sukil?li? vadas – pulkininkas Abedi Masanga.
Jis vis? pirma pamat? brol? Vittorio, liep? s?sti ? jo automobil?. Brolis ramiai, bet tvirtai pasak?, kad su juo neva?iuos. Apimtas ūmaus pyk?io pulkininkas i?sitrauk? ginkl? ir tris kartus ?ov? jam ? krūtin?. I?gird?s triuk?m?, i? ba?ny?ios i?b?go t. Luigi, vilkintis liturginiais rūbais. Pulkininkas paliep? jam s?stis ? jo automobil? – es? ve?i?s j?, kaip revoliucijai trukdant? kunig?, ? kit? egzekucijos viet?. Bet kunigas parklupo ?alia jau mirusio brolio ir ramiai pasak?, kad, jei tur?s mirti, nor?s mirti ?ia. Tuoj pat jam ? galv? buvo paleista kulka. Nu?udyt?j? kūnai, pasak liudytoj?, v?liau buvo sumaitoti kit? kovotoj?. Po ?i? dviej? ?mog?udys?i? kraujo tro?kimas sukil?li? vadui nepra?jo, jis nuvyko ? netolim? Fizio misij?. Vos tik jam duris atidar? t. Giovanni ir kun. Albert‘as, jis tuoj pat nu?ov? ir juos. Nors, rodos, ?ias egzekucijas pulkininkas ?vykd? savo valia, neliepiamas kit?, beatifikacijos bylos tyrime pa?ym?ta, kad jos neabejotinai motyvuotos neapykanta tik?jimui: krik??ioni? ?eimoje gim?s pulkininkas gars?jo kaip uolus kini?ko maoizmo, labai prie?i?ko religijai, i?pa?in?jas.
Beatifikacijos byloje pa?ymima ir kita svarbi detal? – vis? nauj? palaimint?j? s?moningas pasirinkimas likti ten, kur buvo, puikiai ?inant apie pavoj? savo gyvybei ir turint galimyb? pasitraukti ? saugi? viet?. 1964 lapkri?io 9-?j?, likus trims savait?ms iki kankinyst?s, t. Giovanni vienam savo bendradarbiui ra??: ?Noriu suteikti ?iek tiek vilties atei?iai. Pra?au, i?lik tvirtas. Neprarask pagrei?io. Dievas yra ?ia, tarp mūs?. Tiems, kurie nusimena, nelengva gauti Dievo gailestingum?. Būtent i?bandymo akimirk? galime gerai paliudyti savo tik?jim? ir meil? Dievui. Kaip matai mes, t?vai, esame Fizyje, toli nuo nam?. Ta?iau Dievas yra visur ir mums padeda. Nemanyk, kad t?vai i?vyks namo. Gerai tai ?inai! T?vai nori mirti savo misijos vietoje.“
?Mes buvome pasi?sti, kad liktume ?ia, Fizio misijoje. Pas jus dar neatvykau, nes negal?jau, kaip gerai ?inote, bet jūs mane pamatysite. Ne?inau kada, bet tikrai mane pamatysite“, – pridūr? misionierius, kurio kankinyst? ir beatifikacija ?iems ?od?iams suteikia nauj? prasm?.
(RK / Vatican News)
