Savait? Lietuvoje. Spaudos ap?valga (spalio 29 d.)
Spalio 25 d. Vyskup? sinodo generalin?s asambl?jos vardu buvo paskelbtas Lai?kas Dievo tautai. J? socialinio tinklo paskyroje aptaria filosofas, ra?ytojas ir publicistas Andrius Navickas.
?Dar vienas tekstas, kuriame man asmeni?kai svarbiausias pasirod? priminimas, kad apa?tali?koji Tradicija yra ne ideologija, bet patirtis. Kas pasikeit?, kei?iasi ir keisis? Puikiai suprantu, kad visos tikros permainos ilgai br?sta. Tod?l, nors baigiamajame dokumente pabr??iama atsivertimo (pirmiausia mūs? atsivertimo – t?, kurie yra Ba?ny?ioje) svarba, ta?iau tai ?irdies ir s??in?s, o ne i?orini? ?enkl? sfera. Man asmeni?kai labai nor?t?si, kad tokiuose lai?kuose būt? labiau jau?iama kiekvieno Dievo Tautos nario paie?k? aistra. Tikiuosi, kad ?ia tik mano ?spūdis, bet institucin? Ba?ny?ia vis dar kalba vyresniojo brolio, o ne sūnaus palaidūno i?siilgusio t?vo lūpomis.“
Baigdamas savo ?ra?? ?ia tema Andrius Navickas palinki, kad Lietuvoje sinodi?kumas būt? ne laikina mada homilij? stilistikoje, o ?vykiu, nauju sielovados pavidalu, ? kuri visi bandysime ?augti; patirtimi, o ne ideologija. ?<...> Bū?iau nes??iningas, jei nejaus?iau savyje abejojan?io Tomo, kuris kartoja: patik?siu, kai pamatysiu. Bet kuriuo atveju, neabejoju nuolatiniu Ba?ny?ios atsinaujinimu ?ventojoje Dvasioje. Pergal? ant Kry?iaus jau pasiekta. Ta?iau yra keli keliai ? tai – sinodinis atsinaujinimas ar jo imitacija, save ?tikinant, kad tai pasaulis nevyk?s, o Kristaus laivas tvirtas ir galingas,“ – apibendrina Andrius Navickas.
Art?jant Vis? ?vent?j? ir Mirusi?j? pagerbimo dienoms ?iniasklaidoje ?prasta nuog?stauti d?l Helovino ?ventimo mados, kuri es? gr?smingai u?go?ia sen?sias lietuvi? tradicijas ar net kelia dvasini? gr?smi?.
Prie V?lini? temos naujien? portale lrt.lt sugr??o istorikas Egidijus Aleksandravi?ius. Straipsnyje, pavadintame ?Kai mirusieji moko gyvuosius“ jis kelia klausim?, ar visada esame perprat? sen?j? tradicij? prasm?, o gal tik daug met? kartojame sunkiai paai?kinamus papro?ius. Egidijus Aleksandravi?ius ra?o:
?Geras paprotys turi prasm?, net jei jis lieka u? refleksijos bei kantraus apm?stymo rib?. Argi n?ra bent teori?kai ?manoma, kad ?engdami per lapkri?io slenkst? mes leid?iame mirusiems prabilti apie gyvenimo ir būties prasm?? Tai, kas jau yra i?varyta i? mokykl? ir universitet?, moralizuojan?iu balsu prabyla ant lietuvi?k? kapini? kalv?. Kai empatijos p?dsakus mūs? ?alyje baigia u?kloti algoritm? skai?iukai, o vieni ? kitus kasdien kreipiam?s kalban?i? kompiuteri? tembru, V?lini? tyla prie prot?vi? kap? dar leid?ia ka?k? tikrai prasmingo pajusti. Bent trumpam prasm?s netenka vie?ieji plepalai, televizin?s linksmyb?s ar primesti biurokrat? par?dymai, pakyla ?vilgsnis vir? dulki? debesies dabartini? vald?iavaiki? sm?lio d???je. Ir net jei netikin?iojo krik??ioni? Dievu nepakei?ia lemtinga akistata, i??jusios genties prisiminimas gaivina apmirusio ?mogi?kumo ?elmenis. Atrodo, kad yra tokia V?lini? j?ga suvienyti sekuliariuosius lietuvius ir ?ventai tikin?iuosius. Ir dar: ar nebus taip, kad galime kalb?ti apie dvasi?kai stipriausi? tradicin? lietuvi? dien?? O gal tai tik romanti?ka viltis beprasmyb?s ir liūdesio akistatoje?“ – u?baigia savo svarstymus portale lrt.lt profesorius Egidijus Aleksandravi?ius.
Giedrius Tama?evi?ius
