P. Ruffini. Sinodas nepateik? meniu, bet nurod? krypt?
Pasiekus sinodinio kelio, kuriame i? mūs? pra?oma perm?styti save kaip Ba?ny?i?, pusiaukel?, tenka neramiai steb?tis poliarizuotu pasauliu, kuris, kaip spalio 27 dienos maldoje u? taik? sak? popie?ius Pranci?kus, yra pamet?s taikos keli? ir pirmenyb? teikia Kainui, o ne Abeliui, tuo pat metu, kai planetos ekosistemos byra ir galbūt art?ja prie lū?io ta?ko (?r. Laudate Deum, 2).
Kyla spontani?ki klausimai: kokia mūs? vieta pasaulyje? Kur keliaujame? Kok? atstum? jau nukeliavome? Kur einame? Ir, svarbiausia, ar ?is vyskup? i? vis? ?emyn? susirinkimas Romoje kartu su nedideliu skai?iumi kit? tikin?i?j? kam nors pasitarnavo? K? gero jis dav??
Sinodo sintez?s dokumentas baigiamas citata i? Morkaus evangelijos (?r. Mk 4) apie tai, jog Dievo karalyst? pana?i ? garsty?ios grūdel?, kuris yra pats ma?iausias i? vis? ? dirv? beriam? s?kl?, bet v?liau i?auga ? augal?, kurio pav?syje gali pasisl?pti dangaus pauk??iai.
?tai d?l ko buvo gera susirinkti, kartu melstis, kartu klausytis Dievo ?od?io ir ?siklausyti vieni ? kitus: i? naujo atrasti tai, kas mus vienija Kristuje, kad, keliaudami kartu, būtume gera dirva, kurioje gal?t? augti Dievo beriamos s?klos.
Kad kaip krik?to vienijama Dievo tauta visada vertintume tai, kas mus vienija, ir niekada tai, kas mus skiria. Kad suprastume, jog bendra atsakomyb?, kuri? kiekvienas kvie?iamas priimti charizm? ir tarnys?i? ?vairov?je, yra tarnavimas, o ne galia. Kad i? naujo atrastume, jog J?zaus ?od?iai apie skurd? yra mums visiems, kaip asmenims ir kaip institucijai. Kad vengtume bet kokio – pasaulie?i? ir dvasinink? – klerikalizmo. Kad i? naujo atrastume kiekvieno ?mogaus svarb?. Kad atrastume bendryst?, kuri mus daro viena, vienas kito nariais. Kad m?stytume apie moter?, kurios pirmosios prane?? apie J?zaus Prisik?lim?, vaidmen?. Kad būtume labiau ekumeni?ki. Kad būtume visiems svetinga Ba?ny?ia – visiems, nei vieno neatstumiant. Kad būtume Ba?ny?ia, kuri nesamprotauja pasaulio pasidalijim? kategorijomis ir etiket?mis, bet nuolatos sav?s klausia, k? J?zus padaryt? sutik?s ?? su?eist? brol? arba seser?, kad i?ganymas neaplenkt? nei vieno, vardija P. Ruffini, ?ventojo Sosto dikasterijos prefektas.
Prie? mus, kaip Ba?ny?i?, daug i??ūki?, t?sia jis. Jie susij? su kunigyste, diakonatu, tarnyst?mis be ?ventim?, pa?v?stuoju gyvenimu, ?eimomis ir sud?tingomis santuokin?mis situacijomis, Petro ?p?dinio tarnyste, ekumenizmu, komunikacija skaitmeniniame am?iuje. Jie taip pat susij? su prie?taringai vertinamomis lyties tapatyb?s ir seksualin?s orientacijos temomis.
Ta?iau visas ?ias temas apima meil?, kuri yra i? prigimties sinodin?s Ba?ny?ios pamatin? taisykl?. Meil?, gimdanti kantri?, geranori?k?, gerai parengt? ir kūrybi?k? misij?, kuri nesipu?ia ir n?ra pavydi (?r. 1 Kor 13). Tai mums sako k? tik pasibaig?s sinodinis susitikimas. Jis nepateikia meniu, bet nurodo krypt?. Apie tai mums kalba k? tik pasibaig?s sinodinis susitikimas. Jis nepateikia meniu, bet nurodo krypt?. Milijonai, milijardai ?moni? yra pana?ūs ? t? su?eist? keliautoj? i? palyginimo apie ger?j? samariet?, nublok?t? ? pakel?. Negal?sime pasakyti, kad ne?inojome. Pagal tai būsime teisiami (?r. Mt 25), ra?o P. Ruffini. (RK / Vatican News)
