Vienuolynas Romoje, kur kiekvieno karo engiamieji randa prieb?g?
?Ir tu ?ia gyveni?“ ?Taip, tai vis? mūs? namai“ ?Jūs??“ ?Taip, bet jie atviri visiems, kuriems to reikia“. ?Tai jūs esate geros“. Jauna somaliet?, pagal musulmon? paprot? prisidengusi ?ydu, ?velgia nustebusi ? t? velium? d?vin?i? moter?, su kuria pirm?ja nutar? pasikalb?ti.
Ji klausia vienuol?s: ?Kur tavo vaikai, kur vyras?“ ir nustemba, i?girdusi atsakym?, kad vienuol? pasi?vent? Dievui.
Asha atvyko ? Rom? i? vienos graik? salos pab?g?li? stovyklos, kur pagimd? savo kūdik? pa?iūr?je, nesaugusioje jos nei nuo ?al?io, nei nuo gyvūn?, nei nuo ?moni? aki?. Somalyje i? nam? i?varyta vyro, dvide?imtmet? leidosi link jūros – pra?jusi Libijos pragarus, atsidūr? Lesbo saloje, migrant? stovykloje. ?ia leido dienas desperati?kai, be vilties, apimta baim?s plastikin?je palapin?je prigludusi prie ma?os dukrel?s, kuri? saugojo kaip liūt?, o kita augo jos ?s?iose, kad gimt? begaliniame pavojuje. Jos gyvenime ma?ai buvo g?rio. Toje palapin?je j? ir rado ?v. Egidijaus bendruomen? ir taip ji atvyko ? Rom?, Gailestingumo seser? vienuolyn?. Su 6 ir 3 met? dukrel?mis buvo apgyvendinta viename kambaryje, kur – nors ji to ne?ino – 1943 m. glaud?si kitos motinos, b?gantys vaikai, i?gelb?ti nuo naci? persekiojimo vienuoli?, rizikavusi? gyvyb?mis.
Asha to ne?ino, ta?iau ?i? moter?, pasi?ventusi? Dievui, bendruomen? metai i? met? atsiliepia ? pa?aukim? būti gelb?jimo laivu kiekvienam, b?gan?iam nuo blogio. ?iauriniame Romos pakra?tyje ?sikūr?s vienuolynas sunkiais laikais atveria vartus be klausim?. Istorija prasid?jo tada, kai naciai karo metu Romoje ?m? persekioti ?ydus, eidami i? vien? nam? ? kitus, kad i?si?st? juos traukiniais ? Au?vic?. 1943 m. po naci? okupuotos Romos vienuolynus pasklido ?inia apie popie?iaus tro?kim? sl?pti ?ydus nuo fa?ist?, priglausti persekiojamuosius. Ne visi vienuolynai j? ?gyvendino, ta?iau Gailestingumo seser? vienuolynas – taip.
Pirmoji atvyko viena mokytoja, v?liau – b?gan?ios ?eimos. Visi glaud?si antrajame auk?te septyniuose kambariuose, apsaugotuose nuo j? med?iotoj? aki?, kur seserys atne?? Liuksemburgo Madonos atvaizd? saugoti persekiojamuosius. Dr?siai ir ??ūliai jos pasl?p? pab?g?lius tose pa?iose patalpose, kurias iki spalio 3 d. buvo u??m? esesininkai kaip karo ligonin?s patalpas. Ir būtent dr?sa joms pad?jo kaskart, kai vis pasirodydavo juodieji būriai atlikti krat? – vienuol?s pasitikdavo juos su ?ventu melu ir beatodairi?ka improvizacija, kol esesininkai pergudrauti pasi?alindavo.
Taikos metu seserys atidar? ?v. Pranci?kaus mokykl?l?, i?auginusi? ne vien? kart? vaik?, patalpose, kur kadaise rinkdavosi esesininkai. Niekas i? t? vaik? taikos metu to ne?inojo iki 2019 m., kol laikra??io ?L’Osservatore Romano“ publikacijoje nebuvo papasakota istorijos apie ?i? moter? vienuolin? ?eim?, mokiusi? vaikus J?zaus meil?s ir skatinusi? niekada neprarasti vilties.
Ta?iau karas tebevyksta. Korupcija, prekyba ginklais, beproti?ki klimato poky?iai, gili Afrikos, Artim?j? Ryt? destabilizacija, totalitarini? re?im? persekiojimai alina vis daugiau ?moni?. Tad vienuolyno durys v?l atsiv?r? persekiojamiems, jau nebe ?ydams romie?iams kaip 1943 m., o rumunams, ukrainie?iams, somalie?iams, Kongo gyventojams, sirams, afganams.
?iuo metu septyniuose kambariuose, kur kadaise esesininkai buvo ?kūr? karo ligonin?, o v?liau glaud?si ?yd? pab?g?liai, yra apsistoj? 12 sve?i?. ?mon?s atvyksta ir i?vyksta i? viso pasaulio. Atvyksta kupinos skausmo motinos su vaikais, gimusiais i? baim?s, kartais po smurto, priimamo kaip nei?vengiamas likimas, kartais ?ia kūdikiai ir gimsta. Vienuolynas v?l yra ligonin?, kurioje gydomi sulau?yti ?mon?s.
(D?/Vatican News)
