Arkivyskupo Rolando Makricko konsekravimo i?kilm?
?i? met? vasario 11 d. popie?ius Pranci?kus Roland? Makrick? paskyr? tituliniu Tolentino vyskupu ir suteik? jam asmenin? arkivyskupo titul?. Baland?io 15 d. aukotoms konsekracijos Mi?ioms vadovavo Popie?iaus valstyb?s sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, kuris buvo ir pagrindinis naujojo vyskupo konsekruotojas. Koncelebravo valstyb?s sekretoriaus pavaduotojas arkivyskupas Edgaras Pena Parra, ?v?. M. Marijos did?iosios bazilikos arkikunigas kardinolas Stanislawas Rylko, beveik visi vyskupai ir daug kunig? i? Lietuvos, naujojo arkivyskupo kolegos i? ?ventojo Sosto diplomatin?s tarnybos ir Vatikano institucij?.
Kardinolo P. Parolino homilija
Nuo?ird?iai jus sveikinu, o kadangi vis dar i?gyvename Velyk? i?kilm?, kuri liturgijoje trunka a?tuonias dienas, noriu kiekvienam i? jūs? perduoti geriausius link?jimus, o ypa? – ?ventojo T?vo palaiminim?.
Mons. R. Makricko konsekravimas vyskupu, kur? ?iandien ?ven?iame, savyje turi velykinio d?iaugsmo ?ymi?, taip pat tam tikr? malon?s ?enkl?, būding? ?iai svarbiausiai liturgini? met? ?ventei.
Vis? pirma, tai – gailestingumo ?enklas. Brangus Monsinjore Rolandai, kunigyst?s pilnatv? gauni ?engiant ? Dievo Gailestingumo sekmadien? ir gailestingumo pa?enklintu ba?nytini? met? laiku. ?Tai, – ra?? ?ventasis T?vas, u?baigdamas 2016 m. paskelbt? nepaprast?j? jubiliej?, – gailestingumo metas“ (Apa?tali?kasis lai?kas Misericordia et misera, 2016 m. lapkri?io 20 d., Nr. 21).
?alyje, i? kurios esi kil?s, Lietuvoje, ?i ?inia yra ?augusi ? jos audin?. Būtent Vilniuje 1934 m. ?ventoji Faustina i?girdo i? Kristaus ?od?ius, apie kuriuos ?iandien visi ?ino: ?Trok?tu, kad pirmasis sekmadienis po Velyk? būt? Gailestingumo ?vent?. Papra?yk, kad t? dien? mano i?tikimas tarnas visam pasauliui kalb?t? apie did?j? mano Gailestingum?: t? dien? tiems, kurie priart?s prie gyvyb?s ?altinio, bus atleistos visos kalt?s ir dovanotos visos bausm?s. ?monija neras ramyb?s, kol su pasitik?jimu nesikreips ? mano Gailestingum?“.
Be to, Vilniaus centre yra pirmasis gailestingojo J?zaus atvaizdas, kurio reprodukcij? turime ir ?ioje bazilikoje. Jis yra gerai ?inomas ir labai gerbiamas, tod?l nor??iau atkreipti d?mes? tik ? vien? detal? – fon?. Jis yra juodas, niūriai juodas, intensyviai vaizduojantis tamsi? nuod?m?s j?g?. Ir būtent ?iame fone spindi Prisik?lusysis, kuris i?lieja savo gailestingum? ant mūs? varg?. Pagal paveiksle matomas grindis galime spr?sti, kad tai Paskutin?s vakarien?s men? – liūdesio kupina vieta, kurioje buvo susirink? J?zaus i?si?ad?j? ir j? apleid? mokiniai, i? baim?s aklinai u?sidar? duris. Ir kaip tik ?i vieta virsta atleidimo, malon?s, ?ventosios Dvasios i?liejimo vieta.
Monsinjore Rolandai, ?ventoji Dvasia ?iandien i?liejama ant tav?s, kad Ba?ny?ios Paskutin?s vakarien?s men?je ir mūs? bendruose pasaulio namuose būtum gailestingumo ir atleidimo dalytojas; kad būtum ganytojas, kuris gailestingai ?velgia ? ?mogaus ir visuomen?s ?aizdas, tarnas, kuris sugeba atskirti klaid? nuo suklydusiojo, kad būtum pasireng?s malon?s dovanomis, kurias esi gav?s, kurias gausi dabar ir ateityje, gydyti tamsias ?iandienos ?mogaus ?aizdas ?viesiu J?zaus ?aizd? ?velnumu.
Pereinu prie antrojo velykinio ?enklo. Esi konsekruojamas u?baigiant did?i?j? Velyk? dien?, kai Evangelija, susiedama pirm?j? ir a?tunt?j? dienas, vos u? keli? eilu?i? net tris kartus kalba apie anks?iau negird?t? J?zaus sveikinim?: ?Ramyb? jums!“ (Jn 20, 19.21.26). ?is Prisik?lusiajam būdingas kreipinys i? tikr?j? yra kur kas daugiau nei pasveikinimas, bet rei?kia ?teikim? tos Kristaus dovanos, kuri? jis pa?ad?jo saviesiems prie? Velykas: ?A? jums palieku ramyb?, duodu jums savo ramyb?. Ne taip a? j? duodu, kaip duoda pasaulis“ (Jn 14, 27).
Kitas ?odis, prie kurio nor??iau trumpam sustoti, yra taika. Taika, kuri, kaip pabr??ia ?v. Paulius, yra ne tik paprastas konflikto nebuvimas, bet naujas bendryst?s ir susitaikinimo rezultatas (plg. Ef 2, 14). Velyk? dien? J?zus Kristus ?i? savo taik? i?lieja pasaulyje būtent tod?l, kad sutaikino ?monij? su T?vu: tap?s pana?us ? mus viskuo, i?skyrus nuod?m?, jis prisi?m? nesutaikinto ?mogaus būsen? iki pat gelmi?, iki tokio laipsnio, kad ant kry?iaus patyr? did?iausi? apleistum?, Dievo nutolim?, mirt?, netgi nu?engim? ? pragarus. ?veik?s visus atstumus, visk? sutaikin?s meile, kad niekas, net nuod?m? ir mirtis, daugiau nebeskirt? nuo dangaus, jis skelbia taik? ir j? dovanoja.
Ypa? tau, brangus monsinjore, kuris kaip ?ventojo Sosto diplomatas esi ypatingu būdu pa?auktas būti taikdariu, ?iandien dovanojama taika, kurios pasaulis, kaip, deja, matome, nepa??sta, bet kurios trok?ta. Tai taika, kuri pasiekiama ne gerai parengtomis sutartimis, bet priimama ? ?ird?, kad paskui būt? perduodama liudijimu.
?iandien, per Dievo Gailestingumo ?vent?, ?ventoji Faustina gali pad?ti mums apm?styti ?i? taik?. Skaitydami jos dienora?t? matome, kaip da?nai ji pasigenda ramyb?s ir giedros akimirk?, ta?iau kaip tada, kai kan?ia ir nesusipratimai yra did?iausi, ji labiausiai jau?ia, kad turi semtis i? Vie?paties kitokios ramyb?s, negu ta, kuri? gali duoti pasaulis.
Ji kelis kartus apra?o ypating? būd? J?zaus dovanojamai ramybei pasiekti. ?mogus pasiekia t? ramyb?, kai Dievo vali? jis kelia auk??iau u? savo vali?. Ji ra?o: ?Kai paklūstu ?ventai Dievo valiai, mano siel? u?lieja begalin? ramyb?“ (Dienora?tis, 1937 11 12).
Priimti Dievo vali?, pasirengus tarnauti Ba?ny?iai, tau, monsinjore Rolandai, kaip ir daugeliui kit?, rei?k? vykdyti tikrai netik?tas u?duotis. ?ia prasme tau gali pad?ti kiti ?od?iai, kuriuos ?ventoji Faustina sako ?irdyje i?girdusi i? Vie?paties, kaip tik tuo metu, kai kunigas jai ai?kino klusnumo vert?: ?Taip, kai ?mogus yra klusnus, a? paimu jo silpnum? ir vietoj jo duodu savo j?g?“ (Dienora?tis, 1935 11 08). Juose aidi Vie?paties ?od?iai Pauliui: ?Gana tau mano malon?s, nes mano galyb? geriausiai pasirei?kia silpnume“ (2 Kor 12, 9).
A? manau, kad ?i bazilika ir tie, kurie joje vykdo savo tarnyst?, kūrybingomis iniciatyvomis skatina pamaldum? ? ?v?. Mergel? Marij?, atlieka ypating? misij? – i? ?alies ?iūrint silpnomis maldos, atgailos, adoracijos priemon?mis pritraukia Dievo taikos gali?. Konflikt? pa?enklintu metu ?i popie?iaus Liberijaus bazilika yra taikos orientyras. Apie tai mums primena Benedikto XV nurodymu skurta skulptūrin? grup? Maria Regina Pacis, kad ?mon?s melst? Mergel? Marij? nutraukti Did?j? kar?, kur? tas popie?ius apibūdino kaip nereikalingas ?udynes.
Po gailestingumo ir taikos nor??iau pabr??ti tre?i? ir paskutin? element? – veiksma?od?, kuris, man regis, ?iandienos Evangelijoje u?ima svarbiausi? viet?. Tai veiksma?odis ?matyti“. ?Mes mat?me Vie?pat?“, – sako mokiniai Tomui. ?Jeigu a? nepamatysiu jo rankose vini? dūrio... netik?siu“ (Jn 20, 25), – protestuoja Tomas. ?Tu ?tik?jai, nes pamatei“ (Jn 20, 29), – galiausiai atsako jam J?zus. Jono Evangelijoje veiksma?odis ?matyti“ rei?kia ne tik juslin? patirt?, bet daug daugiau. Su tuo susidūr?me ne kart?. Pavyzd?iui, aklo gimusio ?mogaus pagydymo atveju gr??inamas ne tik fizinis, bet ir dvasinis reg?jimas (plg. Jn 9); taip pat graik?, sakan?i?: ?Mes norime pamatyti J?z?“ (Jn 12, 21) ?od?iai rei?kia ne tik tai, kad jie nori i?vysti J?z? – juk i? ties? jie buvo kartu toje pa?ioje vietoje – bet ir kad jie nori j? asmeni?kai sutikti, su juo susipa?inti. Ir pats J?zus garsioje Evangelijos i?traukoje sako: ?Kas yra mat?s mane, yra mat?s T?v?!“ (Jn 14, 9), tur?damas omenyje ne pat? ?iūr?jimo veiksm? (kas gi gali pasakyti, kad mat? T?v??), bet asmenin? pa?inim?.
Taigi, matyti rei?kia u?megzti asmenin? ry??. Brangus monsinjore Rolandai, netrukus visi?kai priart?si prie Kristaus, Gerojo Ganytojo. Tod?l esi kvie?iamas dar labiau matyti j? kaip savo nuolatin? atskaitos ta?k?, ?iūr?ti ? j? ?vilgsniu, kuris stengiasi būti vis pana?esnis ? jo ?vilgsn?, kuris mato kiekvien? av?, kad gal?t? j? ganyti, ir ie?ko paklydusi?. Be abejo, taip pat esi pa?auktas budriai pri?iūr?ti tau patik?tus administracinius reikalus.
Vienintelis ?vilgsnis, kurio tav?s nepra?oma, yra ?vilgsnis ? save pat?, nes Vie?pats savo ?vilgsniu palydi tuos, kuriuos pasirinko būti ar?iausiai sav?s ir atsid?ti jo ?od?io skelbimui. Taigi paslaptis yra puosel?ti nuolatin? artum? su Vie?pa?iu, matyti j? kiekvienu metu ir kiekviename ?vykyje. Broliai ir seserys, tai yra gyvybi?kai svarbu ne tik ganytojams, bet ir kiekvienam krik??ioniui, atgimusiam per Vie?paties Prisik?lim?. Velykos tenebūna tik pamald?iai i?gyvenamas ?vykis, bet vis labiau tebūna kaskart atnaujinamas gyvybi?kai svarbus susitikimas su Prisik?lusiuoju, kad Gyvyb?s Vie?pats tapt? mūs? gyvenimo Vie?pa?iu, kad jo prisik?limas būt? nei?senkantis mūs? vilties ?altinis.
Brangus monsinjore Rolandai, tegul Dievo Motina, Salus Populi Romani, kuri tave ypatingu būdu sieja su Romos miestu ir ?ventuoju T?vu, da?nai lankan?iu ?i? viet?, būna tau Gailestingumo Motina; tegul ji tau būna Taikos Karalien?; tegul ji tau padeda matyti J?z?, formuoja tave taip, kad būtum vis artimesnis jam ir priimtumei kasdien tau teikiamas malon?s dovanas.
Amen.
Arkivyskupas Rolandas Makrickas gim? 1972 m. Bir?uose. 1996 m. buvo ??ventintas kunigu Panev??io vyskupijai, 1996–2001 m. buvo Lietuvos vyskup? konferencijos sekretorius. 2004 m. Romos Popie?i?kajame Grigaliaus universitete jis ?gijo Ba?ny?ios istorijos daktaro laipsn?. 2006 m. buvo priimtas ? ?ventojo Sosto diplomatin? tarnyb?, dirbo nunciatūrose Gruzijoje, ?vedijoje, Jungtin?se Amerikos Valstijose, Gabone ir Valstyb?s sekretoriato bendr?j? reikal? skyriuje. Nuo 2021 m. jis yra Popie?i?kosios ?v?. M. Marijos did?iosios bazilikos nepaprastasis komisaras. 2023 m. vasario 11 d. popie?ius Pranci?kus j? paskyr? arkivyskupu. (jm / Vatican News)
