Kun. Gintaras Blu?as OFS: dvasinio gyvenimo reikia kiekvienam
Da?nas ?mogus apie dvasin? palyd?jim? n?ra gird?j?s. Gal gal?tum?te pasidalyti, kokia tai tarnyst? Ba?ny?ioje? Kam ji yra reikalinga?
Nesu dar?s jokio tyrimo, bet man susidaro ?spūdis, kad ?i tarnyst? tampa vis reikalingesn?. Tik ?mogui yra gana sunku rasti, kas gal?t? j? palyd?ti. Galbūt d?l to, kad ?mon?s daugiau ie?ko, kad tai būt? kunigas, nors tam yra pasirengusi? ir pasaulie?i?. Kitas dalykas – ?mon?s galvoja ir tarsi nusprend?ia u? kunigus, kad jie yra per daug u?imti, jog rast? laiko palyd?ti ?mog? jo tik?jimo kelion?je. Nors net nepaklausia paties kunigo. Kaip tik kunigui yra d?iaugsmas tur?ti ir kunigi?k? tarnyst?, o ne vien rūpintis ūkiu. Tod?l, kai ie?kai, kas tave gal?t? palyd?ti, reik?t? kalb?tis ir klausti. Kitas dalykas – kiek galiu remtis savo patirtimi – ?mon?s re?iau ie?ko nuoseklaus palyd?jimo. Da?nesnis atvejis yra tas, kai ?mogus turi koki? nors problem?, ateina pas kunig?, gauna patarim?, problem? i?sprend?ia ir viskas tuo pasibaigia. ?inoma, gali būti palyd?jimas ir konkre?iam tikslui pasiekti, o dvasiniame gyvenime gali būti daug tiksl?. Taip pat nebūtinai vis? gyvenim? ?mog? turi lyd?ti tas pats ?mogus.
Vis d?lto palyd?jimo metu dalyvauja ne tik palydimasis ir palydintysis, bet ir tre?iasis asmuo – ?ventoji Dvasia. ?ios tarnyst?s tikslas – pad?ti ?mogui atpa?inti Dievo vedim?, kad jo ?mogaus gyvenime būt? vis daugiau ir kad jis tapt? ?mogaus gyvenimo centras. ?mogus tur?t? nor?ti, kad Dievas būt? jo gyvenimo centras, būti atviras, nes kitaip ne?manomas dvasinis palyd?jimas.
Ar kiekvienam ?mogui reikia dvasinio palyd?jimo?
Dvasinio palyd?jimo reikia kiekvienam, kuris keliauja. Tam, kuris ?s?di ant sofos“, dvasinio palyd?jimo nereikia.
Kuo dvasinis palyd?jimas skiriasi nuo psichoterapijos?
Psichologini? konsultacij? metu dalyvauja du asmenys ir yra siekiama, kad ?mogus jaust?si geriau, komfortabiliau. Kartais ir dvasiniame palyd?jime galima pamatyti, kad ?mogaus problem? palyd?tojo kompetencija neapima. Tod?l ?is turi padr?sinti ?mog?, kad jis kreipt?si pagalbos ? specialistus. Kita vertus, dvasiniai dalykai yra susij? su psichologiniais, labai da?nai net ir persipina. Net egzorcistai i? prad?i? pasi?iūri, ar ?mog? i?tik? dalykai n?ra psichologiniai.
Gal ne visi palyd?tojai i?dr?sta pasiūlyti ?mogui kreiptis ? specialistus?
Ne?inau, ko ?ia reik?t? bijoti? Gal reik?t? bijoti pa?iam m?ginti tas problemas i?spr?sti, kai j? i?spr?sti negali.
Dvasin?je t?vyst?je yra svarbu, kad lydintysis klausyt?si ir gird?t?, bet taip pat svarbu, kad ir palydimasis tai daryt?.
O kiek yra svarbu palydimojo klusnumas savo dvasios t?vui? Ar dvasios t?vas gali vadovauti ar net u?drausti k? nors daryti, arba kaip tik – liepti k? nors daryti?
Gali liepti.
Pavyzd?iui?
Melstis. Daugiau nieko. Sprendimus priima pats palydimasis. Negali u? ?mog? priimti sprendim? ir priri?ti j? prie sav?s. Yra ir toki? ?moni?, kurie ateina palyd?jimo, nes patys neprisiima atsakomyb?s u? savo gyvenim?. O priimdamas sprendimus u? kit? ?mog? gali padaryti ?mog? tiesiog infantil?. ?mogus pasikliaus tavo sprendimais, juos vykdys ir jam nereik?s nieko spr?sti. Priklausomai nuo ?mogaus dvasinio gyvenimo tiksl? (kurie gali būti tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai), palyd?tojas gali pasakyti ?mogui, kad galbūt jis eina ne ta kryptimi, ta?iau negali u? j? priimti sprendimo. Lygiai ir palyd?tojas neturi tokio autoriteto, kad ka?k? u?draust?. Ta?iau, gali i?kelti s?lyg? d?l maldos: kad jei ?mogus nesimels, tai ir nebus palydimas. Nes be maldos dvasinis palyd?jimas ne?manomas.
Lotyni?kas ?odis docilitas (sutikimas būti mokomam, vedamam ir pan.) parodo, koki? nuostat? tur?t? tur?ti palydimasis. Nes jei mokinys ar studentas nenusiteik?s mokytis, tu j? mokyk nemok?s. Pavyzd?iui, seminaristas turi būti atviras formacijai, vedimui. Kartais klierikams primenu, kad, eidami dvasinio palyd?jimo, ir patys turi mokytis palyd?ti kitus. Negali būti mokytoju, jei nesi mokinys. Tod?l prie? ?ventimus mano klausimas jiems būna, ar jau susiradai, kas tave palyd?s po seminarijos? Kad gal?tum palyd?ti kitus, pirmiausia pats turi būti palydimas, kad gal?tum mokyti kitus, pirmiausia pats turi būti mokinys.
O kaip dvasin?je kelion?je ?inoti, koks ?ios kelion?s tikslas? Kokia Dievo valia?
Mano buv?s dvasios t?vas apie Dievo valios ??velgim? man yra sak?s, jog yra trys punktai: ?irdies tro?kim? pastovumas, ?irdies ramyb? ir dvasios t?vo patarimai. ?ie dalykai rodo, kur yra toji Dievo valia. Tada ?mogus, savo ?irdyje ?siklaus?s ? tuos dalykus, maldoje priima sprendimus.
Popie?ius Pranci?kus ?i? met? pirmoje bendroje audiencijoje kalb?jo būtent apie dvasin? palyd?jim?. Apie reikalingum? dvasin?je kelion?je keliauti su kitu. O kaip ?inoti, kad keliaudamas dvasin? kelion? eini reikiama kryptimi? Kaip i?dr?sti ?ioje kelion?je būti atviram kitam ?mogui? Juk dvasin?je kelion?je pamatome ne tik gra?ius dalykus apie save, bet ir neigiamus.
Reikiam? krypt? parodo ?mogaus ?irdis. Ta?iau ir ?ioji turi būti formuojama pagal Aprei?kim? (?v. Ra?t?, Ba?ny?ios mokym?) ugdant s??in?. Tuomet ?irdis, per kuri? kalba Dievas, neapgaudin?s ?mogaus. I? ?irdies tro?kim? gimsta tikslai, link kuri? eidamas, gali vis pasitikrinti savo santyk? su Dievu ir kitais ?mon?mis.
Jei matai, kad nepasitiki kitu ?mogumi, geriau su juo dvasin?je kelion?je ir nekeliauti. Pasitik?jimas u?auga per tam tikr? laik?, kaip ir ?ventoji Dvasia veikia laike. Man yra ?strigusi arkivyskupo K?stu?io K?valo mintis, kad J?zus yra kelias, o ne ta?kas. Dvasinis palyd?jimas yra kelion?. Pats esu ?j?s ?v. Jokūbo keli?, tod?l man pa?iam kyla daug asociacij? su keliu. O ? kelion? eini ne su bet kuo, bet su tuo, k? bent ka?kiek pa??sti, o toliau jau matai kelyje.
O kaip ?gauti“ dvasios vadov? (-?)? Kaip ?inoti, ar jis tinkamas?
Ie?kokite ir rasite, kaip sak? Vie?pats. Ta?iau, jei tai būt? pasaulietis, būt? gerai, kad ir jis tur?t? savo dvasios t?v?. Svarbu, kad palydintysis nebūt? tas, kuris ims spr?sti u? tave. Reikia taip pat pra?yti Dievo, kad jis pad?t? rasti dvasios t?v?. O jei matai, kad dabartinis dvasios t?vas netinka, tai nereikia to raportuoti, tiesiog pradedi lankytis pas kit?, ir tiek. Kartais dvasinis palyd?tojas gali būti pasirinktas kuriam nors specifiniam dvasinio gyvenimo tikslui pasiekti. Priklausomai nuo dvasinio gyvenimo intensyvumo.
Gal galite pasidalyti, k? Jums rei?kia būti Vilniaus ?v. Juozapo kunig? seminarijos dvasios t?vu?
Atsakomyb?, nes i? ?i? jaun? ?moni? taip pat yra ko pasimokyti. Kitos kartos jaunimas yra didel? dovana. Dvasiniame gyvenime yra abipus? nauda. Seminarijoje matyti augant? kunig? ir prisid?ti prie jo ugdymo yra nema?a atsakomyb?. ?inoma, smagu sugr??ti ? seminarij? ir pagyventi pagal seminarijos regul?, ypa? kai jau devynioliktus metus eini kunigyst?s keliu.
Man labai gra?u, kad klierikai, niekieno never?iami, meld?iasi ?Valand? liturgij?“ tuo metu, kai n?ra numatyta bendra malda. ?inoti, kad jie jau antrus metus savo inciatyva dalyvauja 贰虫辞诲耻蝉’90&苍产蝉辫;programoje. Gra?u matyti, kad seminarijoje ?ventoji valanda, kurios metu vyksta ?v?. Sakramento adoracija, vis labiau ?siva?iuoja, nes klierikai patys jau?ia tam poreik?. ?inoma, ne visada lengva valand? i?s?d?ti ?v?. Sakramento adoracijoje, bet kartais u?tenka tik juos padr?sinti ar ?kv?pti.
D?koju u? pokalb?.
(Aist? Karpyt? / Vatican News)
