Seminaristas L. Braukyla: ?Kod?l atskaitos ta?kas yra ?i? dien? kultūra?“
?is, i? pa?iūros visai paprastas, atsakymas vis sugr??davo besirengiant susitikimui, buvo prisimintas ir pokalbio metu. Tod?l jis natūraliai tapo atspirties ta?ku t?syk paliestoms temoms. Pavyzd?iui, apie pasirinktus politikos mokslus; apie Prancūzijoje i?tikus? Vie?paties kvietim? kunigystei; supergali?, kuri būt? itin pravertusi seminarijoje, ir tapim? vis labiau d?de.
Viliuosi, kad skaitytojas nesupyks matydamas vien? t? ret? atvej?, kai tujinu pa?nekov? – 7-erius metus prasistumd?ius tos pa?ios kompakti?kos mokyklos koridoriuose, kreiptis 闯ū蝉 būt? ma?? ma?iausiai nepagarbu.
Mokeisi Marijampol?s Marijon? gimnazijoje, visus 4 laikytus brandos egzaminus i?laikei 100-ukais. Gal?jai pasirinkti kone bet kuri? studij? krypt?, ta?iau apsistojai ties politikos mokslais... O ?planas B“ buvo filosofijos studijos Mykolo Romerio universitete, tiesa?
Taip. ?Planas C“ buvo ?eldiniai ir j? dizainas, ?D“ – gro?io terapija Utenos kolegijoje, kurioje, pasirodo, mano reitingai nebuvo ?spūdingai geri – norint ten patekti, būt? reik?j? laikyti biologijos valstybin? egzamin?. (juokiasi) Man buvo ai?ku, kad noriu studijuoti politikos mokslus, tod?l ir gal?jau leisti sau pajuokauti.
Vienu metu, kai mokiausi mokykloje, 11–12 klas?je, dalyvavau chemijos, fizikos, matematikos olimpiadose, supratau, kad darbas būnant taip toli nuo ?moni?, turbūt, bus per toli nuo prasm?s. ?miau galvoti, kokios studijos prapl?st? mano akirat?? Kur eidamas mokytis gal??iau dar geriau matyti, kur noriu eiti toliau?Susipa?inau su keletu labai inteligenti?k? katalik? ateitinink?, kurie studijavo politikos mokslus. Jie man patiko, su jais kalb?damasis supratau, kad man veriasi pasaulis! Tapo ai?ku, kad noriu studijuoti politikos mokslus ir juos studijuoti Lietuvoje.
Kada pajutai tro?kim? tapti kunigu – ar dar prie? prad?damas bakalauro studijas, ar jau studijuodamas? Kada ?vyko tas&苍产蝉辫;濒ū?颈蝉?
Studij? metu. Prie? studijas tikrai tokios minties netur?jau. Studij? prad?ioje irgi tokios minties netur?jau. Studij? vidury... irgi tokios minties netur?jau. Bet tre?io kurso pirm?j? semestr? pagal ERASMUS mainus i?va?iavau ? Prancūzij?. Su savimi buvau pasi?m?s 3 lietuvi?kas knygas. Viena i? j? buvo ?v. Augustino ?I?pa?inimai“ su ?v. Augustino biografijos priedu. Nusprend?iau, kad pirma reik?t? skaityti apie j? pat?, o tuomet – ?I?pa?inimus“.
Taigi, kelion?s po Alpes i?vakar?se skai?iau ?v. Augustino biografij?, kurios (ir ?ia jau prasideda scena!) pabaigoje pasakojama, kad jis buvo senas vyskupas Hipone, ?iaur?s Afrikoje. Beyran?ioje Romos imperijoje tai buvo tas kra?tas, ? kur?, pl??dami ir ?udydami, ver??si vandalai. T? miest?, prie kuri? jie artinosi, kunigai ra?ydavo lai?kus savo vyskupui (?v. Augustinui) klausdami – k? mums daryti? Pana?u, kad yra mirties pavojus – ar galime trauktis, ar tur?tume pasilikti? Kokia prasm? likti ir ?ūti, jeigu ?mon?s, d?l kuri? mes ten esame, nesitraukia, pasirenka rizikuoti savo gyvybe? ?v. Augustinas visiems jiems kantriai atra?ydavo, kad ganytojo tikslas ir yra būti pasirengusiam atiduoti gyvyb? u? savo avis.
T? mint? perskai?ius, ka?kas ?vyko mano galvoje. At?jo mintis – visi?kai skaidri, man ai?ki, bet tarsi ne mano paties – kad tur??iau būti kunigas. A? atsimenu t? moment?, atsimenu, kur tai ?vyko, bet negaliu tiksliai paai?kinti, kas ?vyko. ?inau tik tai, kad man po to reik?jo su tuo gyventi.
Po ERASMUS main? gr??au ? Lietuv?, pagalvojau – gal apie tokius dalykus daugiausiai kunigai ?ino? Nu?jau pas vien? pa??stam? kunig?, kuriuo tikrai pasitik?jau. Jis i?klaus? mane ir pasak?, kad vis? pirma būt? protinga baigti studijas. Man irgi taip atrod?. Pamin?jo jis ir dar vien? ?dom? dalyk?. Kai paklausiau – o kaip man gyventi toliau, atsak? – gyvenk taip, kad tur?tum draug?. Man atrodo, jis tur?jo omenyje – gyvenk taip, kad tai, kuo gyveni, būt? pagrindas bendrystei su kitais ?mon?mis. Tur?k ?moni?, su kuriais dalintumeisi tuo, k? giliausio i?gyveni. Taip ir stengiausi gyventi – po truput? m?styti, melstis, galvoti – ar ?ia beprotyb?, ar ne? Visa tai po truput? gryn?jo ir vis labiau at?jo ramyb?.
Dar viena svarbi patirtis i?tiko pusme?iu v?liau, kai dalyvavau tarptautiniame seminare. Ten supratau, kad Ba?ny?ia yra gra?i ir Ji yra gra?i savo ?mon?mis. Ba?ny?ia turi savo misij?. Nusprend?iau, kad noriu savo gyvenimu prisid?ti prie jos, būti jos dalimi. I? ?io ir kit? ?enkl? susid?liojo ai?kus, ramus apsisprendimas, tod?l pabaig?s bakalauro studijas ramiai stojau ? Kunig? seminarij?.
Neseniai dalyvavau diskusijoje, kur viena i? dalyvi? gana nuo?ird?iai i?rei?k? susirūpinim? tais, kurie renkasi atsiliepti ? pa?aukim? ? pa?v?st?j? gyvenim? ir k?l? klausim? – kaip tokie ?mon?s mato ?iuolaikin? pasaul?? Ir ar jiems tikrai atrodo, kad pasaulis yra toks, koks yra dabar, ir ar jis ir Ba?ny?ia tokia, kokia yra dabar yra, gali būti suderinami?
Man atrodo, kad konfrontacija yra, ir ji – a?tri. D?l ?vairi? prie?as?i? kultūra, kurioje gyvename, i? tikr?j?, yra smarkiai nutolusi nuo krik??ionyb?s, nuo Kristaus ?inios, Evangelijos. To paneigti negalime. K? galime padaryti, tai suprasti ?? atstum? gretindami tuos du dalykus ir darydami tai pagarbiai.
Neneigsiu, kad Ba?ny?ia tikrai yra nutolusi nuo pasaulio ir a?, kad ir kokiu normaliu save laiky?iau, nesu tas, kuris būt? pamet?s galv? d?l dabartin?s kultūros. Man atrodo, ji yra akivaizd?iai klaidinga. Kai kuriais at?vilgiais t? vienaip ar kitaip jau?ia ir daugelis ?moni?. Man mano asmeniniame gyvenime Evangelija atrodo ar?iau tiesos, nei tos tiesos, kurias galiu i?girsti ?sijung?s internet? ar telik?. Ir a? renkuosi Evangelij?. Bet tuo pat metu gyvenu ?itame pasaulyje ir nesijau?iu kosmonautu. Man atrodo, kad ?itas pasaulis (kaip ir pasaulis prie? 50 ar 100 met?) – Dievo kūrinys – i? principo yra geras. Manau, tik?jimas mane ?kvepia jame gyventi ir gyventi dr?siai. Neb?gti i? jo ir matyti, kas jame keistina, kas jame netobula. Ir būtent su ta ?inia, kuri? gaunu i? tik?jimo, j? kurti. Kurti, o ne griauti.
Taip pat, kai kalbuosi su jaunais ?mon?mis, kartais jie sako – taip, man rūpi Ba?ny?ia, esu tikintis, bet ji turi pasikeisti. Ir, kai jie tai sakydami turi omenyje, kad Ba?ny?ia turi prisitaikyti prie ?itos kultūros, gerbiu juos u? tai, kad jiems rūpi. Bet net ir tokiu atveju, labiau jau?iu pareig? klausti: kod?l atskaitos ta?kas yra ?i? dien? kultūra?
O ar apsisprendimui stoti ? Kunig? seminarij? reik?jo dr?sos? Juk da?n? ?mog? ?iandien ?sipareigojimas visam gyvenimui g?sdina.
Jos tikrai reik?jo. Reik?jo dr?sos kalb?ti prie? komisij?, dr?sos yra reik?j? ir anks?iau. Vie?ai i?reik?ti savo pozicij?, kuri n?ra visuotinai priimta, visada reikia dr?sos.
Bet save akivaizd?iai susieti su kuo nors be galimyb?s tarsi i?siginti – dar vienas ?ingsnis ? priek?. Ypatingai, turint omenyje, pavyzd?iui, kad jeigu Ba?ny?ia kaltinama nepilname?i? i?naudojimu ar kt. – tai i? principo, tapdamas kunigu, tampu viso ?io purvo dalininku. Nusiperku puiki? akcij?, kuri? vert? yra pakritusi, ir nepana?u, kad labai kils. Tam reikia dr?sos.
Augai kataliki?koje ?eimoje, mokeisi kataliki?koje gimnazijoje, tapai ateitininku. Kaip manai, kokios ?takos ?ie veiksniai tur?jo Tavo pasirinkimui?
Manau, kad reik?mingesnis faktas mano biografijoje, pavyzd?iui, u? mokym?si Marijon? gimnazijoje, yra tai, kad buvau valan?iukas. Tai rei?kia, kad iki 18 met? neragavau jokio alkoholio. Tai mane tikrai formavo – padariau apsisprendim?, kur? laikiau teisingu ir jo laikiausi. Man atrodo, kad ?ia buvo viena i? pirm?j? pamok?, k? vis d?lto rei?kia m?ginti vertinti kultūr?, kurioje gyveni, tai yra svarbus pamatas, ant kurio buvo statomas mano gyvenimas.
Ateitininkai tikrai tur?jo ?takos. Tai – bendruomen?, ? kuri? r?miausi ir remiuosi toliau, ?mon?s, kuriems rūpi ?itas pasaulis, ?alis ir Ba?ny?ia. Ba?ny?ios patirtis, kuri? ten randu, yra harmonija tarp buvimo pasaulyje, d?iaugimosi juo ir, kita vertus, gilaus ?siklausymo ? tai, kas yra tik?jimas, kas yra am?inieji dalykai.
Kataliki?ka ?eima turbūt vir?ija dalykus, kuriuos galiu s?moningai vertinti, – tai yra mano gyvenimo pamatas, ?em?s centras. Ne?sivaizduoju, kas a? bū?iau, jeigu nebū?iau i? ten. D?iaugiuosi, kad mano kataliki?ka ?eima yra ne tik mano istorija, bet ir dabartis. Mano broliai, sesuo yra taip pat sukūr? kataliki?kas ?eimas – labai d?iaugiam?s bendryste ir augame joje toliau. Didelis turtas bendrauti su broliais, seserimi, broli? ?monomis, sesers vyru – kalb?tis apie buvimo ?eimoje tikrov?, apie tik?jim?, viskuo dalintis. Augu ir kaip d?d?! Bendrauti su ma?ais vaikais, i? arti matyti buvim? su jais, kartais net apsiimti koki? dien? juos padaboti – tai yra gyvenim? kei?ianti patirtis.
?ie mokslo metai – jau paskutiniai Tavo metai Kunig? seminarijoje. Jeigu tur?tum galimyb? laik? atsukti atgal ir pasirinkti supergali?, kuri gal?t? būti naudinga seminarijoje, kokia ji būt??
Tikrai nor??iau tur?ti supergali? – profesionaliai kepti dalykus ant ugnies. Tikrai visi ?vertint?, visus prakalbin?iau ir sugeb??iau tokiu būdu burti bendruomen?. (juokiasi) Seminarija n?ra tik ?staiga, seminarija yra bendruomen?. Pats svarbiausias momentas rengiantis tapti kunigu yra pasirengimas būti bendruomen?je. Kunigyst?s prasm? n?ra būti super?vaig?de arba i?ganytoju. Kunigyst?s prasm? yra tarnauti konkre?ioje bendruomen?je, rasti būd? ir s?kmingai tai daryti. Be laiko, praleisto seminarijoje, to nebū?iau suprat?s, nes net ir mano pa?aukimo istorija netur?jo ka?kokio konkretaus turinio. Jau?iausi Dievo pa?auktas, bet ne?inojau, kaip tai prilipdyti prie viso bendro paveikslo. Jau?iausi kaip apvali d?lion?s detal?, kuri su nieko nesukimba. O laikas seminarijoje jungia, moko būti tikrov?je. Net ne?sivaizduoju, kiek daug pamok? buvo, – kiekvieni metai tur?jo vis kitas.
Kuo ?iuo metu gyveni? Kas Tave ?kvepia ir pastiprina kasdienyb?je?
Didele dalimi remiuosi ? i?gyvenamas Dievo artumo patirtis, ? tikras draugystes arba ? bendryst?s su tikin?iais ?mon?mis. ?iais, paskutiniais, metais ka?kod?l buvo labai svarbu ?sivardinti i? naujo, kad, nepaisant netobulos mano aplinkos ir to, kad pats esu netobulas, kunigyst? turi ?mogi?k? veid?. Ta?iau mano gyvenimas ir mano ?ventumas priklauso ne nuo situacijos pilnatv?s ir ne nuo idealumo, jis giliausia prasme priklauso nuo pasitik?jimo Dievu. ?iuos metus prad?jau su ?ia mintimi ir k?liau sau klausim? – ar man u?teks ?ios aplinkos, kad pasiek?iau ?ventum?? Objektyviai m?stant – ne. Bet kod?l aplinka tur?t? mane padaryti ?ventu, jeigu ?ventumas yra mano paties virsmas?
Tad a? giliau pasitikiu Dievu. Tuo paremtas visas ?is seminarijos baigiamasis etapas. Skaitau, rengiuosi baigiamajam darbui, pasvajoju, k? dar būt? galima nuveikti. Profesionaliai kepti dalyk? gal jau ir nebei?moksiu, bet bent jau minimaliai d?mesio bendruomenei planuoju skirti ir laukiu natūralaus virsmo, kuris tur?t? ?vykti.
Pokalbio metu pamin?jai esantis d?de. Viename dienra?tyje net ir prisistatai esantis ?seminaristas, truput? choristas, ateitininkas ir vis labiau d?d?“. Turint omenyje d?d?i? pareig? dalyti patarimus, kokiu gal?tumei pasidalyti ??syk?
Palink??iau s?moningai ie?koti bendruomen?s. Tai apima praktinius dalykus – viet?, kurioje gyvenu, kaip planuoju laik?, ? koki? mokykl? leisiu savo vaikus ir pan. A?, kaip besirengiantis tapti kunigu, matau, kad dvasinink? skai?ius ma??ja, visuomen? sekuliar?ja ir Vakar? visuomen? apskritai skeld?ja. ?mon?s vis ma?iau vieni kitiems ?ada – pradedant santuokomis ir baigiant socialiniu draudimu. (juokiasi) Matau, kad yra daug veiksni?, d?l kuri? mūs? visuomen? labai smarkiai keisis, bus vis labiau purtoma, o Ba?ny?ia joje vis labiau koncentruosis ir trauksis.
?mon?s, kuriems rūpi Kristus, Evangelija arba bent jau tas krik??ioni?kas paveldas, kur? jie gavo kaip tradicij? (gal to visai nereflektuodami, bet brangindami), man atrodo, tur?s priimti sprendim? – arba s?moningiau būti arti Jo, arba jie natūraliai nuo Jo atitols. Man atrodo, kad būtent susibūrimo krik??ionims artimiausiu metu labiausiai reik?s. Tai toks d?d?s patarimas krik??ionims – vis s?moningiau būkite ar?iau vieni kit?.
(Au?ra ?ebatoriūt? / Vatican News)
