杏MAP导航

?iuo metu ji yra tikybos mokytoja, katechet?, u?imtumo specialist?, fotograf?, groja ir gieda ba?ny?ioje. Ieva yra aktyvi socialini? tinkl? nar?, nes kaip sako ji pati, ?ia ji gali liudyti ir ne?ti pasauliui ?ini? – kaip vaik? ?irdyse ugdyti meil? Dievui. ?? ?kv?pim? ji atrado, kai jai su vyru gim? dukra Agota.

Ieva, studijavai religijos ir speciali?j? pedagogik?. Kaip sugalvojai, kad nori ?i? dviej? studij? program?? Apskirtai, kod?l pedagogika? Ar visada nor?jai būti mokytoja? Ar tai galima būt? vadinti pa?aukimu?

Kai buvau paaugl?, jau?iau, kad mokykla nebuvo ta erdv?, kur gal?jau atsiskleisti ir ne ta vieta, kur man patiko būti. Tai nebuvo bendruomen?, kuriai nor?jau priklausyti. 8-oje klas?je man nutiko nu?vitimas, labai panorau keisti santyk? tarp mokytojo ir mokinio. Pamaniau, kad tai mano misija. T? akimirk? atrod?, kad a? galiu tur?ti ?takos tam jausmui, kuriuo mokinys gyvena, kai ateina ? mokymo ?staig?. I? to begalinio noro, puosel?jau t? svajon? ir pasirinkau religijos pedagogikos studijas. Pati augau praktikuojan?ioje ?eimoje ir buvau ?sisukusi ? parapijos veiklas, tod?l religijos pedagogikos studijos man atrod? natūralus pasirinkimas. Tuo metu, dar bendradarbiavome su Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centru. Sutikti ?mon?s mane ?kv?p?.

?iuo metu studijuoju speciali?ja pedagogik? ir jau?iu, kad tai yra mano kelias. Su specialaus poreikio mokiniais susipa?inau labai netik?tai. Mane vis stebina, kad Dievas pasirinko, jog a? tokiu būdu atei?iau ? ?ias studijas. Per vien? i? did?iausi? mano gyvenime su?eidim?, kur? patyriau i? Ba?ny?ios, at?jo labai konkretus ?mogus prie man?s ir pasiūl? dirbti su kitokiais vaikais. Tada netur?jau specialaus i?silavinimo ir ?gūd?i?, ta?iau, kad ir kas ?vykt? mano gyvenime, tik?jau, kad viskas turi prie?ast?.

Kaip suprantu, Tau tenka dirbti ne tik mokykloje, bet ir parapijoje. Ar skiriasi vaik? tik?jimo ugdymas mokykloje ir ba?ny?ioje? Kod?l?

Taip, tikrai skiriasi. Dienos centre, Ba?ny?ioje – vaik? ugdymas yra neformalus. Manau, kad pasirengimas sakramentams yra laisvas vaiko ar paauglio apsisprendimas. Pana?iai, gal tik kiek formaliau, yra su tikybos pamokomis – jie gali rinktis, nei vieno nepriver?iu ?ia būti. Man pa?iai patinka, kad yra pasirinkimas. Konkre?iai, parapijoje esu atsakinga u? Sutvirtinimo sakrament?. D?iaugiuosi, kad dabar yra ruo?iami 15-me?iai. Toks am?ius yra paauglyst?s ?gazas“ ir gird?ti, kad tokio am?iaus ?mogus sako Kristui ?taip“ – man tai yra dovana. Vaik? tik?jimo ugdymas tiek mokykloje, tiek parapijoje yra vienodai svarbūs. Galbūt, mokykloje tik?jimo ugdymas turi i?skirtinio ?avesio, nes kartais pavyksta prakalbinti u?kiet?jusias ?irdis. Parapijoje – ateinantieji yra labiau motyvuoti.

Pirmieji tik?jimo ugdytojai ?eimoje yra t?vai. Kiek tau tenka susidurti: ar vaik? t?veliai noriai ?sitraukia ? tik?jimo ugdym?, ar daugiau palieka mokytojo atsakomybei?

Mokykloje patirt? turiu jau 8 metus ir suprantu, kad vaikai yra tie ma?ieji apa?talai, nes did?ioji dalis ?eim? yra nepraktikuojan?ios. Vaikai parne?a namo giesmes ir  klausimus savo t?veliams. Turiu reali? pavyzd?i?, kai t?vai prad?jo ?v?sti Mi?ias per savo vaikus. Ta?iau, kartais t?vai prisibijo vaikus leisti ? tikybos pamokas. Jie puikiai supranta, kad gali tekti atsakyti ? klausimus, ? kuriuos, galbūt, netur?s atsakym?. Ta?iau atsisakydami tikybos pamok?, jie atima i? vaiko galimyb? ?gyti dvasin? ugdym?. Dabartiniai t?vai yra da?nai karjeros siekiantys ?mon?s, tod?l did?i?j? dal? laiko skiria darbui. Jaunoms ?eimoms padeda seneliai, kurie yra puikūs tik?jimo liudytojai. Neretai jie atveda vaikus ruo?tis sakramentams, pasirengimo metu juos palydi.

Kod?l yra taip svarbu vaikui parodyti, kad yra Dievas, kuris labai myli? Kaip manai, k? praranda tie, kurie prie?inasi tokiam pa?inimui?

Man viena jautriausi? patir?i? yra, kai vaikas trok?ta lankyti tikyb?, bet t?vai renkasi kitaip. Tokiuose jautriuose dalykuose n?ra paliekama laisv?. Jau kelet? met? pastebiu toki? tendencij?, kad vaikai turi tok? tro?kim?, bet t?vai prie?inasi. Mano akimis, vaikai yra pagrindinis ?rankis evangelizuoti savo t?vus. Neseniai ?vyko t?v? susirinkimas ir paklausiau – kokie buvo atsiliepimai apie tikyb?. Vaik? aukl?toja man pasak?, kad t?veliai pasakojo, kad j? vaikai gr??? namo gieda, niūniuoja tas giesmes, kurias gird?jo per tikybos pamokas. Tada galvoju: kas yra efektyviau ar valandos trukm?s katechez?, ar giesm?, kuri? vaikas atsimena ir gr??us namo niūniuoja. Manau, kad per tokius paprastus, minimalius dalykus, vaikas dalinasi savo patirtimi. Man tai yra maksimalus gr??tamasis ry?ys.

Gal prisimeni ?vyk?, kuriame buvo Tavo mokomi vaikai ir matei Dievo veikim?? O gal tai matai kiekvien? dien??

A? atsimenu vien? situacij? i? praeit? met?. Buvo viena mergait? i? nepilnos ?eimos, j? augino tik mama. Su j? esu sutikusi ir anks?iau, nes Druskininkuose esu da?nas pasirinkimas, kai kas nors ie?ko fotografo. Tai buvo vaikas, kuris tur?jo ypating? pajautim?. Kai mes prad?davome pamokas giesme, jos veido i?rai?ka, kūno kalba ka?kuo i?siskirdavo. Vien? pamok? ta mergait? pri?jo prie man?s ir paklaus? – k? ji tur?t? daryti, kad jos t?veliai v?l būt? kartu? A? atsakiau: kasdien melstis. Pastiprinau j?, kad melsiuosi kartu su ja. Savo ?irdyje niekada neleid?iu sau abejoti Dievu. A? labai dr?siai leidau sau tai pasakyti. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek laiko pra?jo nuo ?io pokalbio, kai nar?iau socialiniuose tinkluose ir pama?iau, kad jos mama atsinaujino profilio nuotrauk?. ?ioje nuotraukoje jie buvo visi trys. Po ?io ?vykio, labai laukiau pamokos, kuri? tur?jau tik kart? per savait? su ta mergaite. Nor?jau pamatyti jos veid? ir jai paliudyti, kad malda tikrai buvo i?klausyta. Ji pri?jo pati pirma. A? jos nieko neklausiau, o ji visa i? d?iaugsmo, atrodo, net virp?jo. Ji man ? aus? paku?d?jo paprastus ?od?ius – mano t?tis kiekvien? vakar? meld?si ir bu?iavo kry?i?. Dievas i?pild? jos svajon?. Viskas. Ji man daugiau nieko nesak?. Nors ji gyveno viena su mama, bet t?tis, gr???s ? ?eim?, paliudijo, kad jis taip pat gyveno kartu su savo vaiku maldoje. Labai ?domus momentas. Dievas i?pild? jos svajon?. ?inoma, yra daug dalyk?, kuriuos gal??iau paliudyti, bet man ?is atvejis tikrai i?skirtinis, nes jau?iu, kad ir pati asmeni?kai, melsdamasi, dalyvavau ?iame ?vykyje.

?tariu, kad tikybos mokymas ar katechezi? vedimas yra savoti?ka kelion? su vaikais. Kaip manai, kokius esminius dalykus (nebūtinai materialius) kiekvienas tur?t? pasiimti ? toki? kelion??

Manau, neu?tenka tur?ti tik?jimo ?enkl? (kry?eli?, pakabuk?). Net per savo tikybos pamokas nesistengiu ?rodin?ti, kad Dievas yra, bet tiesiog - daugiau liudyti. Tod?l, manau, kad kelion?je yra svarbi atvira ?irdis. ?inau, kad banaliai skamba, bet atvira ?irdis ir nulemia ?mogaus kelion?.

Ar gal?tum pasidalinti, kaip būti ?alia vaiko, bet neu?stoti Kristaus? Juk ?ioje kelion?je jūs keliaujate drauge Jo link? O k? daryti, jei vaikas pavargsta keliauti?

Manau, kad ?ia klausimas, kuris skirtas bet kuriam ?mogui, kuris u?siima kokia nors pastoracija ar tik?jimo ugdymu. Kai mes su mokiniais kalbame apie nuod?m?, susitaikinim?, yra toks ?sivaizdavimas, kad tikybos mokytojas, kunigai ir vienuoliai  nuod?mi? nedaro. Atsiranda ka?koks sudievinimas. Tod?l, palydint vaikus, yra svarbu pad?ti jiems suprasti, kad mes visi esame kelion?je ir nei vienas nesame pirmesnis. Svarbu jiems parodyti krypt? i? j? pa?i? pozicijos. Tod?l, negaliu taikyti t? pa?i? metod? vienodo am?iaus vaikams, nes j? patirtys yra skirtingos. Tik?jimo kelion? n?ra labai paprasta, joje yra ?vairi? patir?i?. Kaip ir nuovargis, manau, yra nei?vengiamas. Legalu yra pavargti. Reik?t? leisti ir pad?ti vaikui suprasti, kad tas atsirad?s nuovargis ar abejon?s yra normalus procesas. Pasteb?jau, kad niekas neprakalba vaikams geriau, nepalie?ia j?, kaip asmenin?s gyvenimo patirtys.

O kas tave pa?i? pastiprina? I? kur semiesi j?g?, kurias v?liau dovanoji vaikams?

A? pati daugelio dalyk? negal??iau ir nepaj?g?iau, jei ne pats Kristus. Kiekvien? kart? mane sugr??ina ir priver?ia v?l matyti prasm?. Dirbu tikrai intensyviu grafiku, da?nai pavargstu. Ta?iau, mes su ?eima turime tradicij? ?v?sti ?v. Mi?ias ne tik sekmadien?, bet ir ?iokiadieniais. Bent du kartus per savait?. Manau, i? ?ia ateina did?iausias pastiprinimas. Taip pat, vertinu gr??tam?j? ry?? i? vaik? ir t?v?. Pati esu empati?ka ir da?nai man sunku yra atsiriboti. Kartais ?sivardinu empatij? kaip savo stipryb?, bet kartais tai yra ir mano silpnyb?. Mokausi atsiriboti, sustoti. Atsimenu, kart? tur?jau vesti pamok?, o man paskambino brolis ir pasak?, kad t?tis mir?. Ten buvo toks stiprus i?bandymas, a? taip tur?jau susiimti savyje. Kartais pagalvoju, kad jei tok? dalyk? i?būni, tai tikrai daug kas yra ?manoma. Tod?l visa ko prie?astis ir pastiprinimas man yra Kristus.

Kalbino Aist? Karpyt?