E. Jurgutis OFM: ?Norisi parodyti, kad Ba?ny?ia yra vieta, kurioje – faina“
Jaunimo sielovadoje besidarbuojantis vienuolis – kunig? seminarijos ketvirtakursis. Jis dar ?? rugs?j? duos am?inuosius evangelinio gyvenimo ??adus Ma?esni?j? Broli? Ordine. I?kilmingos Mi?ios vyks rugs?jo 17 d. 15:30, Vilniaus Bernardin? ba?ny?ioje (Maironio g. 10, Vilnius).
Jums tenka jaunus ?mones sutikti gyvai, kalb?tis su jais apie tik?jim?. Kokias nutolimo nuo tik?jimo (arba nepriart?jimo prie jo) prie?astis jie yra link? ?vardyti?
Nepasaky?iau, kad jaunimas ma?iau tiki ar yra netikintis. Jis yra labai tikintis, bet krik??ionys da?niausiai tikint? ?mog? matuoja pagal tai, kiek jis lankosi religin?se praktikose, kiek poteri? moka. Jie gal yra nuo Katalik? Ba?ny?ios atitol?, nes jiems t?vai suformavo stereotipais gr?st? ?vaizd?. Kaip man ka?kas yra sak?s – ateini sekmadien? ? ba?ny?i?, kunigas atsistoja, ?vent? Ra?t? paskaito, aptaria. ?mon?s jau?iasi rimtesni? tekst? paskait? ir ai?kinim? gird?j?, tod?l j? toks s?d?jimas neu?kabina, jie nemato didelio reikalo eiti ? Mi?ias. Bet kai su jais susitinki, kalbiesi, tampa akivaizdu, kad jie yra labai tikintys – ie?ko atsakym?, tiesos.
Visgi, matydami, kad vienoje ar kitoje vietoje Ba?ny?ia yra svyruojanti arba kai kuriais klausimais kalba labai a?triai, jie nura?o galimyb? vaik??ioti ? ba?ny?i?. Jie ?ino, kad tur?s priimti jos mokym?, kuriuo jie abejoja ir, manau, kad tai tolina juos nuo tiesos, palieka ba?ny?ias garsiai ?aukiantiems ir vis? J?zaus mokym? jau puikiausiai perpratusiems katalikams.
Kaip manai, kas ?iandien Ba?ny?ioje gali u?kabinti jaun? ?mog?? Nuo ko ?iandien tur?t? prasid?ti jo evangelizacija?
Dauguma jaunuoli? turi neteising? supratim? apie tai, kas yra Ba?ny?ia. Mano bendraam?i? t?vai vaikyst?je buvo vedami ? ba?ny?i? per prievart?. U?aug? ir susilauk? vaik? jie jau leido savo at?aloms rinktis – galit eiti, galit neiti, jūs? pasirinkimas. Man atrodo, kad pakalbintas jaunimas tikrai nesunkiai atranda Ba?ny?i?. Jaunuoliai neturi ka?kokios labai blogos patirties, kartais i?vis neturi jokio santykio su Ba?ny?ia. Tod?l, jeigu juos pakvieti, parodai, sako – o, kaip ?domu, niekada negalvojau, kad taip gali būti faina Ba?ny?ioje.
A? ir pats jaunuolio pastoracijos prad?ioje orientuojuosi ne tiek ? evangelizacij? ar katechizacij?, man n?ra labai svarbu, kad jie labai gerai i?mokt? maldas ar atsimint? katekizmo tiesas. Pas mane besimokantys j? jau po savait?s nebeatsimena, o t? grie?t? mokytoj?, kurios kiekvien? savait? organizuoja atsiskaitymus, mokiniai – po dviej? m?nesi?. Tai didelio skirtumo nesudaro. Juk jeigu tik?jimas nebus praktikuojamas – viskas vis vien pasimir?.
Man atrodo, svarbiausia, kad jaunuoliams i?likt? ?spūdis, kad Ba?ny?ioje, vis? pirma, gera būti. Kad Ba?ny?ia yra vieta, kurioje faina, kur galima rasti atsakymus ? svarbius klausimus ir atrasti tai, kas gyvenime prasminga. O kai tas pats jaunas ?mogus sugr??ta subrend?s, pradeda ruo?tis Sutvirtinimo sakramentui, tada galima atsis?sti ir pakalbinti – k? renkiesi gyvenime, kas padeda pasverti prioritetus, kas padeda pasirinkti? Tada galima prad?ti evangelizacij? ir katechizacij?.
Kartais labai skubame per 9 m?nesius ar metus t? ?mog? atversti ir sukatechizuoti. O tai, vis d?lto, ilgas procesas. Kaimo parapijose gal lengviau sekti, kaip tas ?mogus auga, nes tik viena parapija, viena ba?ny?ia, vienas katechetas. Vilniuje jis pabūna, i?va?iuoja, studijuoja, apsilanko kokiame nors jaunimo centre, maldos grupel?je... Esu sutik?s daug toki?, kurie pas mane mok?si, reng?si sakramentams, v?liau ?sijung? ? ?Caritas“, jaunimo centro veikl?, student? maldos grup?. Ta?iau tai – ne met? planas.
O kas Ba?ny?ioje u?kabino Tave pat?? Ar esi i? tikin?ios ?eimos?
?eima tikinti tradici?kai. A? u?aug?s Kretingoje, mano mama kilusi i? Panev??io. Jos patirtis Ba?ny?ioje ir atsiminimai – blogi, ? ba?ny?i? tik per santuok? ir laidotuves, daugiau n?ra ko ten eiti. O mano t?tis nuo vaikyst?s buvo vedamas savo mo?iut?s patarnauti. Jis man pasak? – mane mo?iut? ved?si ? ba?ny?i? ir a? jus vesiuosi. Kol gyvenau t?v? namuose, taip ir buvo. Eidavo t?tis ? ba?ny?i?, eidavome ir mes. Tradicin? katalik? ?eima.
Mane u?kabino Ba?ny?ia tuomet, kai po Pirmosios Komunijos sesut?s pranci?kon?s pasikviet? ? Jaunimo eucharistin? s?jūd?. Tai tokia jaunimo organizacija, kur pasibaigus pamokoms rinkdavosi vaikai. Pie?davome, spalvindavome, darydavome nam? darbus, kurdavome pasirodymus, rengdavom?s ?vairioms mug?ms... Viskas būdavo susij? su ?ventu Ra?tu, jame randamomis istorijomis – tai mus augino. Su broliu nenor?davome eiti namo, prabūdavom tol, kol mus tiesiog i?varydavo.
Esam su broliu ten ir nuostoli? pridar?, ir daikt? sulau??, ir pasimu?? nema?ai. Ir vis tiek seserys mus – ne ?ven?iausiais – rūpinosi, pri?iūr?jo. Mes ir mokykloje buvome tie, kuriuos visi ?inojo, kart? per savait? reguliariai socialin?s darbuotojos kabinete lankydavom?s. Kadangi seserys dirbo mokykloje, atsimenu, kad ir joje mus vis? laik? gindavo. Tai irgi paliet?, jos nemat? mumyse toki? blogie?i?, kokius mat? kiti, suprato, kad tiesiog netinkamu laiku, netinkamoje vietoje susitikome su netinkama emocija.
Galiausiai, kas gali pakviesti? Pakvie?ia pats Dievas. Dalyvavau rekolekcijose, gird?jau liudijimus, kaip ?mon?s pasirenka Diev? savo gyvenime, kaip juo seka, kaip jis pripildo ir kei?ia j? gyvenimus. Galvoju – a? irgi noriu. Ba?ny?ios mokym? ?inojau jau gana gerai, buvau pri?m?s Pirm?j? Komunij?, Sutvirtinim?, patarnavau Ba?ny?ioje, savanoriavau tame pa?iame centre, kur? lankiau. Bet, kad tik?jimas būt? gyvas manyje, kad a? juo gyven?iau, tai – nelabai... Per min?tas rekolekcijas labai i?gyvenau t? dviveidi?kum?, kad sekmadien? gyvenu kaip katalikas, o likusias ?e?ias savait?s dienas – ne. Maldoje atsiliepiau ? kvietim?, pasakiau, kad renkuosi Diev? ir darysiu visk?, k? reikia. Nuo to ir prasid?jo, kad Dievas ?m? kviesti atsisakyti apkalb?, paty?i?, rūkymo, alkoholio – ved? mane link ?ventesnio Edvino varianto.
Esi sak?s, kad, kai pasirinkai sekti ?v. Pranci?kumi, ?mon?s, kurie ba?ny?ioje pernelyg nesilanko, d?iaug?si ir sveikino ?? ?ingsn?. Tuo tarpu ba?nytiniai ?mon?s buvo skepti?kiau nusiteik? – klaus?, kod?l rinkiesi ?? keli?, k? ten veiksi.
Tie, kurie netiki, labai natūraliai d?iaug?si tuo, kad ?mogus rado savo viet?. ?iandien labai sunku rasti patinkan?i? studij? krypt? ar darb?, kur? nor?tum dirbti, tod?l, kai tai atrandi, ?mon?s d?iaugiasi. Sako – fantastika, koks rimtas apsisprendimas, ypa? ?inodami, kad jis visam gyvenimui! O katalik?, ai?ku, yra daug visokiausi?. Buvo keletas, kurie tikrai labai nuo?ird?iai d?iaug?si, bet tradiciniams, sekmadieniniams katalikams mano pasirinkimas k?l? daug klausim?. Pavyzd?iui, kiek vienuolis u?dirba? K? reik?s dirbti? Ar gr??i atostog?? Galiausiai pasitaikydavo ir toki? klausim? kaip – o ar ?ia ilgam? Ar po to vis tiek gal?si vesti moter?, auginti vaikus?
Kaip jau dalijausi pokalbio prad?ioje, tikriausiai dauguma sekmadienini? katalik? turi susiformav? Ba?ny?ios ?vaizd?. Jiems tai kaip politinis, ?mogaus s??in?s valdymo ?rankis, vieta, kur ateini sutvarkyti reikal? – priimi sakramentus, atsiskaitai ir visi i?siskirsto savo keliais, o ne gyvas santykis su Dievu. Kai kurie galvoja, kad visi kunigai būtinai turi būti nelaimingi, būtinai prasigerti, tur?ti moter? ir j? sl?pti. Visi yra tokie ir kitaip nebus, nes jeigu yra kitaip, tai arba meluoja, arba dar nepervargo, arba greitu laiku su tuo susidurs. Suprantama, kad ?mog?, kuris turi tok? po?iūr?, stebina: kam tau viso to reikia?
Galiausiai, jeigu ?mon?s susiduria su pervargusiais, depresija sergan?iais, nusivylusiais kunigais, tai nuo?ird?iai tokio kelio nelinki. Mato savo parapijoje 20 met? t? pat? u?siparinus? kunig? ir galvoja – negi ir jis toks bus? Ne, jis juk fainas vaikas, tikrai gali daugiau!
Kalbant bendrai apie jaunimo sielovad? Lietuvoje – kas tave d?iugina, o kas prie?ingai – liūdina?
Kalbant apie situacij? Lietuvos lygmeniu, nelabai matau, kad jaunimo sielovada aktyviai vykt?. Viskas apsiriboja sus?dimu padiskutuoti. Anks?iau vykdavo ?Valentino diena kitaip“, ?Lietuvos jaunimo dienos“ – tikybos mokytojai su klas?mis vykdavo autobusais ? renginius. Da?nam tai yra vienintelis atsiminimas, susij?s su Ba?ny?ia. Man asmeni?kai ?ie renginiai patiko ir juos organizuoti atrod? prasminga. Visgi, buvo nuspr?sta kitaip. Taip pat neseniai dalyvavome Jaunimo sielovados forume. Susirinkome, paklaus?me ger? mokym?, pag?r?me kavel?s. Tai buvo galimyb? atsigaivinti, atsinaujinti, sutikt? katechet?, mokytoj?, kurie dar dega, bet kiek tai dav? naudos Lietuvos jaunimui – ne?inau.
Kalbant apie struktūrines organizacijas – jau kelet? met? veikia stiprus Kauno jaunimo centras, prie kurio veikl? esu ir a? prisid?j?s, Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras m?gina kaip feniksas i? pelen? kilti. O apie kit? vyskupij? jaunimo centrus esu ma?ai k? gird?j?s. Bet a? ir pats esu viename savanoriav?s, ?inau, kad tai – Sizifo darbas. Jeigu komand? sudaro 2, 3 ar 5 etatai, o jai reikia dirbti su visos vyskupijos parapijomis, kaip jas pasiekti? Vien kiekvienai parapijai skiriant po dien? neu?tekt? met?. O ir kokia ?ia evangelizacija, jeigu tik kart? per metus pas juos apsilankai?
Man atrodo, kad verta būt? pasimokyti i? protestant?, kurie turi savo ?e?tadienines mokykl?les. Tokia mokykl?l? yra skirta ne tam tikro am?iaus vaikams, ? j? gali eiti visi, kurie nori. Jos leid?ia formuoti kitok? po?iūr?, nei kad ?iuo metu nusistov?j?s pas mus – ?atbūsiu metus ir susitvarkysiu“. Juk dabar Pirmajai Komunijai ruo?iasi 10–11 met? vaikai, o tada jie tarsi turi laukti 15 met?, kada v?l gal?s gr??ti ? Ba?ny?i?. Neva – J?zus m?go būti dykumoje, tai ir tu pabūk 3 metus joje. Reikia sukurti nauj? rengimo sakramentams koncept?, kur veikla gal?t? vykti kiekvienais metais ir ne tik iki Sutvirtinimo sakramento, bet iki santuokos, o gal ir dar ilgiau.
Taip pat manau, kad Lietuvoje trūksta evangelizacini? komand?, bendruomeni?, pasaulie?i?, kurie būt? parengti ir ?sipareigot? metus ar du vykti ? parapijas ir ten pam?ginti sukurti naujas grupeles, parengti lyderius, parodyti naujus būdus katechizuoti ir evangelizuoti.
(Au?ra ?ebatoriūt? / Vatican News)
