Jokūbas M. Go?tautas OP: ?Ne?ti Dievo pa?inimo ?vies? pasauliui“
Kaip gal?tum?te trumpai pristatyti dominikon? ordin?? Kokie yra pagrindiniai dalykai, nusakantys dominikon? charizm??
Domininkon? ordin?, man atrodo, labiausiai atskleid?ia oficialus jo pavadinimas, tai – Pamokslinink? ordinas. Mūs? ordino dvasin? struktūr? galima iliustruoti stalo su keturiomis kojomis pavyzd?iu. Keturios kojos – tai bendruomeninis gyvenimas, studijos, ??adai ir malda, o ant j? besilaikantis stalvir?is – pamokslavimas. Tod?l tos keturios kojos n?ra ?iaip pagrindas, jos yra būtent tai, kas mums ir leid?ia pamokslauti. Bendruomeninis gyvenimas yra mūs? pamokslavimo vieta, o studijos – ?altinis, i? kurio semiam?s. Neturto, paklusnumo ir skaistumo ??adai rei?kia tarsi atsitraukim? nuo pasaulio, bet tuo pat metu ir pasilikim? pa?iame pasaulio viduryje.
Tiesa, studijos n?ra vien tik knyg? ar straipsni? skaitymas, intelektualinis darbas, bet būtent gilinimasis ? Dievo sl?pin? ir ? t? Dievo dovan?, kuri? mes kiekvienas gauname, ? savo talentus. Ordine turime daugyb? broli?, kurie yra akademikai, mokslininkai, tapytojai, skulptoriai, kompozitoriai... Puosel?jami talentai praturtina ir pamokslavim?. Bet studijos be maldos yra bevert?s, be maldos niekas neturi prasm?s. Tod?l mūs? gyvenimas skirtas ?Contemplata aliis tradere“ – ne?ti kitiems savo kontempliacijos vaisius. Būtent d?l to Dievo sl?pinio pa?inimo ir maldos ry?ys yra toks tamprus, kad, galima sakyti, pa?ios studijos jau yra maldos būdas.
?v. Dominykui buvo svarbus skelbimas ?od?iu. O tuo pa?iu laiku gyven?s ?v. Pranci?kus, atrodo, laik?si kitokios nuostatos – brolius mok? naudoti ?od?ius tik tokiu atveju, jeigu labai prireiks.
Pranci?kon? ir Dominikon? ordinai ?sikūr? beveik tuo pa?iu metu. Tradicinis prie?odis sako, kad ?v. Pranci?kus ?jo apkabindamas ?mones, o i? paskos ?j?s ?v. Dominykas juos evangelizavo, katekizavo, mok?. Tai rei?kia, kad pranci?konai tarsi ateina su paprastumu, tarsi u?kabina juos – ?iūr?k, ka?kas negerai tavo gyvenime, santykyje su pasauliu, kitais ?mon?mis. O dominikonai paai?kina, kokie procesai vyksta, moko, kaip ?si?aknyti santykyje su Dievu.
Man atrodo, kad mūs? tik?jimo gyvenime yra malon?s ir – nesaky?iau sausros – bet i?likimo santykyje su Dievu, i?tikimyb?s etapai. Kiekvienas santykis n?ra tik emocija, tai darbas. Galima ?sivaizduoti, kad ?irdis yra kaip dirbamos ?em?s laukas. ?ventoji Dvasia su ak??iomis, plūgais visk? sujudina, i?purena, aps?ja lauk? s?klomis. Tada ateina laikas, kai viskas yra atiduodama ? tavo rankas – vaikyti varn?nus, tr??ti, pri?iūr?ti, kad laukas neap?elt? balandomis, dilg?l?mis. Taip mes augame santykyje su Dievu.
Tuo tarpu dominikonas, gyvenantis maldos, bendruomen?s gyvenim?, ie?ko asmeninio susitikimo su J?zumi, apie t? susitikim? liudija tarsi būdamas atsitrauk?s nuo pasaulio, bet kartu ir būdamas jo centre. Ba?ny?ios charizma, prana?i?kos charizmos i?rai?ka nuo pirm?j? am?i? moko skaityti laiko ?enklus, atpa?inti, kur J?zus yra tavo gyvenime, tavo dabartyje, pasaulio dabartyje. Kur J?zus yra pasaulyje, kuris kariauja? Kur yra Dievas, ar jis neapleido ?ito pasaulio? Labai daug ?moni? ateina pas mane, sako – a? prarandu tik?jim?, pasitik?jim? Dievu, nes ?sijungiu internet? ir matau karo vaizdus... Kur yra Dievas? Sakau, dabar ?sijunk tuos pa?ius vaizdus, pasi?iūr?k ? nuotraukas ir pamatysi J?z?. Pamatysi j? ken?ian?i? ?moni? akyse. Dievas yra tas, kuris ken?ia kartu, nes jis yra asmuo. Jis n?ra ideologija, ka?kokia id?ja, kuri? a? ne?iojuosi savo galvoje ir kuri man teikia ramyb?. Ne, jis – asmuo, tikras asmuo, tas, kuris asmeni?kai yra kartu su ?mogumi, o ypatingai su tuo, kuris ken?ia.
Vienos vienuolijos yra apa?talin?s, kitos – kontempliatyvios. Klausantis Jūs?, Dominikon? ordinas, atrodo, viena koja remiasi ? apa?tali?kum?, kita – ? kontempliatyvum?. Ar tai tiesa?
Labai teisingas pasteb?jimas. A? nuo pirm?j? met? ordine atkreipiau d?mes?, kad maldos gyvenimas pas mus yra labai akcentuojamas, bet kartu jis tarsi n?ra i?keliamas vir? vis? kit? dalyk?. Atrodo, savaime suprantama, kad gyveni maldos gyvenim?, studijuoji, ie?kai santykio su Dievu, adoruoji, meldiesi liturgines valandas su broliais, gyveni bendruomenin? gyvenim? – indas pildosi, pildosi... Mūs? charizma kvie?ia ne?ti ?mon?ms tai, k? sukaupiame savo dvasiniame gyvenime. Tod?l sakyti, kad dominikon? ordinas yra kontempliatyvus ordinas, man atrodo, yra teisinga. Bet jis n?ra tik kontempliatyvus.
Kitas dominikon? ?ūkis – ?Veritas!“, rei?kia – ?Tiesa!“ Gali atrodyti, nejaugi mes, dominikonai, esame tie, kurie turime tiesos monopol? ir j? ne?ame ? pasaul?? Grei?iau tiesa yra mūs? paie?k?, asmens paie?k? objektas. J?zus yra kelias, tiesa ir gyvenimas. A? kartais net apver?iu, sakau – J?zus yra tiesa. Tod?l, kad jis yra tiesa, jis yra kelias. Ir tod?l, kad jis yra kelias, jis atveda ? gyvenim?. Man atrodo, kad dominikonai n?ra tie, kurie turi ties?. Jie kvie?ia keliauti kartu link tiesos, kalb?tis, dalytis ir pamatyti, kad tai – ne ?iaip kokia nors tiesa, tai – susitikimas su gyvu asmeniu, su Kristumi.
Kalbant apie skirtingus ordinus atrodo, kad kiekvieno i? j? kertinis akmuo – ?kūr?jas. J?zuit? – ?v. Ignacas Lojola, pranci?kon? – ?v. Pranci?kus, benediktin? – ?v. Benediktas... Tuo tarpu apie ?v. Dominyk? nelabai k? ?inome. Kod?l taip yra? Ar tiesa, kad jis niekada taip ir netapo svarbia figūra tolimesniame ordino vystymesi?
Patys pirm?j? broli? liudijimai labai ai?kiai parod?, kad ?v. Dominykas niekada nenor?jo būti ordino centre. Net po ordino ?kūrimo magistru jis i?buvo labai trumpai – suprask, broliai, tvarkykit?s patys, neu?kraunu jums jokio savo autoriteto, ne a? ?ia esu svarbiausias. Dominykas mums net nepaliko ka?kokio ai?kaus dvasingumo, kurio privalo mokytis kiekvienas brolis. Visi ?v. Dominyko lai?kai (i?skyrus kelet? ra?yt? kontempliatyviosioms seserims), ra?tai – viskas buvo sunaikinta i?kart po jo mirties. Tarsi – ?iūr?k, tu esi dominikonas ir a? nesakau, k? turi daryti. Kiekvienas brolis turi atrasti savo santyk? su J?zumi, savo santyk? su studijomis, atrasti savo būd? pamokslauti. O kaip tu pamokslausi, ?ia jau nuo tav?s priklauso. Paskutini? ?v. Dominyko gyvenimo met? liudijimai rodo, kad jam rūp?jo broli? gyvenimas bendryst?je. Tad jis mok? ne kaip studijuoti, kaip pamokslauti, bet pirmiausiai – brolyst?s gyvenimo.
800 met? skai?iuojan?ioje ordino istorijoje pamaldumas ?v. Dominykui kaip ?ventajam prad?jo vystytis labai neseniai. Visi ?inojome, kad jis yra palaidotas Bolonijoje, kad ten stovi bazilika, kurioje yra jo kapas, bet niekas ten pernelyg nesiver?davo. A? ir pats, kai stojau ? ordin?, nuva?iavau ? Prancūzij?, kalb?jausi su broliais ir vienam t?veliui pasakiau – ?stojau ? ordin?, o ?v. Dominyko nepa??stu. Jis atsak?: ??ia yra pa?aukimo ?enklas. Dominykas ?aukia tuos, kurie jo nepa??sta“.
I? vis? ?vent?j? Dominykas yra pats misti?kiausias, bet tarsi ir pats artimiausias brolis. Tarsi tas gerasis angelas, kuris budi vir? ordino, i?gyvenusio tikrai visko per savo gyvavimo ?imtme?ius. Atrodo, būtent Dominyko ranka sulaik? visus skilimus, pad?jo ?veikti krizes ir i?m?ginimus.
Daugiau nei 70 dominikon? ordino nari? yra paskelbti ?ventaisiais, dar 200 – palaimintaisiais. Kuri? dar i? j? pavyzdys Jus ?kvepia ir stiprina kasdienyb?je?
Vienas i? j? – ?i? laik? palaimintasis, Al?yre gyven?s dominikonas vyskupas Pierre’as Claverie’as, kuris buvo nukankintas prie? por? de?imtme?i?. Visi jo darbai, visos knygos, visi lai?kai, jo buvimas vyskupu-misionieriumi musulmoni?kame kra?te, kalb?jimasis, bendravimas, dalijimasis su kitatikiais ir su visi?kai netikin?iais, rodo, kad jis buvo dialogo vyskupas. Jo pavyzdys man yra ?kv?pimas priimti tuos, kurie galbūt man visi?kai nepatinka, kuri? nesinori klausytis, nes jie neva sugriaus tavo tik?jim? J?zumi. Nieko nesugriaus. Jeigu tikrai esi santykyje su J?zumi, su Dievu, tai kas gali tai sugriauti?
Kita ?ventoji – Kotryna Sieniet?, kuri buvo dominikon? pasauliet?. Ji – ne?tik?tinos dr?sos ?ventoji. Visai neseniai, ?kv?ptas vieno brolio, pasi?miau skaityti jos lai?kus. Kotryna Sieniet? prira?? daugyb? lai?k? su tokia dr?sa, su tokiu u?sidegimu ir netgi kartais kietais ?od?iais. Pavyzd?iui, ji ra?o karaliui, kuris kelia agresyviausius karus, arba ra?o popie?iui – klausyk, tu ?ia nusi?neki, blogai darai, Ba?ny?iai ?ito nereikia, Ba?ny?iai reikia to... Ir liudijim? apie ?v. Kotryn? yra ne?tik?tin?. Jos ?takos paveikti net ir popie?iai sugr??o gyventi ? Rom? (anuomet popie?ius gyveno Avinjone, Prancūzijoje). Kotryna Sieniet? tur?jo dr?sos ir ?i dr?sa ?jo ne i? jis pa?ios. Skaitant jos mistin?s patirties apra?ymus akivaizdu, kad tai kilo i? jos nuolatinio santykio su J?zumi, be jo ji nieko nedarydavo.
Papasakokite, kuo ?iandien gyvena Vilniuje reziduojantys broliai dominikonai?
Esame ?e?i broliai, keturi lietuviai ir du lenkai. Tai palyginti ma?ut? bendruomen?, ma?as vienuolynas. Kas 4–5 metai bendruomen? papildo nauji broliai, tai yra ?enklas ir pastiprinimas, kad dominikon? ordino ?iandien vis dar reikia.
Pirmoji pamokslavimo vieta, ?inoma, yra Mi?ios. Tai kasdien? tarnyst?, kuri neatrodo ?spūdingai, bet Dievo malon?s veikimui pakanka atverti duris – mes kiekvien? ryt? atidarome ba?ny?ios duris ir ji būna atvira iki vakaro – ?ia gali u?eiti kiekvienas su atvira ?irdimi asmeninei maldai. Puosel?jame pamaldum? Luki?ki? Dievo Motinai – tai stebuklais garsi Dievo Motinos ikona, per kuri? i?melsta gausyb? Dievo maloni?. Esame viena i? dviej? Vilniaus ba?ny?i?, kur Mi?ios aukojamos vidurdien?, ?v. Jokūbo ba?ny?ia yra miesto centre – tuo labai d?iaugiasi pensininkai ir netoliese esan?i? valstybini? ?staig? darbuotojai, kurie per piet? pertrauk? pietauja su Kristumi. Taip be speciali? pastang? vyksta kasdien? tarnyst? siel? i?ganymui – tuo labiausiai ir rūpinosi ordino ?kūr?jas mūs? t?vas Dominykas.
Eucharistijos ?ventimas yra kiekvienos krik??ioni?kos bendruomen?s gyvavimo centras, ?altinis ir pamatas, ant kurio ji stovi, – i? ?itos komunijos auga vynuogynas, kuriame darbuojam?s kartu su pasaulie?iais. Mūs? bendruomen? yra labai susikoncentravusi ? Ba?ny?ios pastoracij?, turime labai daug grupi? – ?eim? bendruomen?s, dominikon? tretinink? brolijos, ALFA kursas, BETA kursas, rengimasis sakramentams. Broliai tarnauja ir kitur – Lietuvos kultūros institute, universitete, yra vienas brolis, kuris labai daug prisideda prie ba?ny?ios ir vienuolyno atnaujinimo. A? pats vyskupijoje prisidedu prie akademin?s sielovados, rengini?, d?stau kunig? seminarijoje. Esu u?aug?s ?emaitijoje, tod?l man labai brangūs ?emai?i? Kalvarijos atlaidai – nuo ma?um?s ten ve?davosi mo?iut?, v?liau tarnaudavau per Mi?ias būdamas seminaristu iki ?stojau ? ordin?. Dabar, jau būdamas kunigu, su d?iaugsmu tarnauju per atlaidus, klausydamas i?pa?in?i?, aukodamas Mi?ias ir lyd?damas piligrimus ? Kalnus. Taip pat esame kvie?iami vadovauti rekolekcijoms, pamokslauti atlaiduose – ordino dvasioje keliaujame ten, kur reikia ne?ti Dievo ?od?.
Vienuolynas yra integrali visuomen?s dalis – esame atviri tam, kas praple?ia ir praturtina dvasinius dalykus, bet stengiam?s i?saugoti sakralum?. Vis da?niau apsilanko piligrimai – mūs? ba?ny?ia yra lietuvi?kojo ?v. Jokūbo kelio Camino Lituano dalis. Atvykstan?ioms grup?ms pasakojame mūs? vienuolyno istorij?. Tiek piligrimus, tiek turistus traukia ba?ny?ios varpin?je ?rengtas did?iausias Baltijos ?alyse karilijonas – po dienos ir vakaro ?v. Mi?i? būna trumpi varp? muzikos koncertai, o vasar? vyksta karilijono muzikos festivalis.
Nuo 2011 m. kas ruden? vyksta tarptautinis ?v. Jokūbo muzikos festivalis, kur? organizuoja valstybinis choras ?Vilnius“ – koncertuoja ?inomi muzikiniai kolektyvai, festival? labai m?gsta vilnie?iai. Būna, kad ?mogus, pasiklaus?s koncerto, po daugyb?s met? pertraukos ateina ir ? Mi?ias.
Yra kasdien? tarnyst?, kuriai esame ?sipareigoj?, kuri? planuojame, bet esame atviri ?ventosios Dvasios veikimui, kuri da?nai pakvie?ia netik?tai, nes ji pu?ia, kur nori.
(Au?ra ?ebatoriūt? / Vatican News)
