杏MAP导航

Krik??ionys kartais yra link? nutyl?ti apie savo tik?jim?. Ne kiekvienas dr?sta, pavyzd?iui, prie? pietaudamas vie?oje vietoje, persi?egnoti ar ne?ioti apie jo tik?jim? galin?ius leisti spr?sti ?enklus. Kaip manote, kod?l?

Mes ka?kada ?? klausim? aptar?me kalb?damiesi su kun. Alessandro Barelli. Jis sak?, kad su kun. Massimo Bianco jie ?vertina situacij? ir aplink?. A? prie? valg? pasimeld?iu, kartais persi?egnoju, kry?el? ant krūtin?s padarau. Ar nori vie?ai deklaruoti tik?jim?, ar kartais j? palikti priva?iame lygmenyje, priklauso nuo situacijos ir mane supan?i? ?moni?. Situacija situacijai nelygi.

Tur?jome sovietin? traum?, kai ?mon?s sl?p? tik?jim?, o mokytojai negal?davo eiti ? ba?ny?ias, nes jeigu būt? buv? pagauti – būt? i?mesti i? darbo. ?is ?protis persik?l? ir ? vie??j? gyvenim?. Tik?jimo demonstravimas ne tik nebuvo populiarus, bet netgi keistas, nes mano min?tas laikmetis i?tryn? tik?jimo ?enklus i? ?moni? atminties. Dabar, pavyzd?iui, palaiminti maist?, persi?egnoti kavin?je būt? visi?kai naujas ar ne?prastas dalykas. Taip pat gali būti, kad kartais ?mog? sukausto baim? – kaip a? atrodysiu, kaip ?ia dabar bus? Staiga prad?s visi ? mane ?iūr?ti, k? pagalvos? Manau, kad tai – didel?,  nevienaplan? problema.

Jūs pats dirbate pasaulieti?koje aplinkoje, su kokiais stereotipais apie tikin?iuosius jums yra tek? susidurti?

Sako – debilas, talibanas, religinis fanatikas, durnius, tamsybininkas...

Stipriau, negu tik?jausi!

Taip. Labai daug kalbame apie tolerancij? – turi būti toleranti?kas tam, toleranti?kas anam... Ta?iau ?i tolerancija pavirto tikin?i? ?moni? arba tik?jimo ?enkl? netolerancija. ?mogus yra niekinamas d?l savo ?sitikinim?. Bet Kristus taip ir sak? – patirsite persekiojimus. Jeigu n?ra persekiojim?, tai rei?kia, kad arba laikmetis yra labai geras, arba pats ka?k? ne taip darai. Badantys ? tave pir?tais ar besi?aipantys – tiesiog natūralu tiems, kurie i?pa??sta krik??ionyb?.

Ar i?gird?s klaiding? stereotip? apie Ba?ny?i?, tikin?iuosius stengiat?s pakeisti pa?nekov? nuomon?? Jei taip, ar mieliau renkat?s diskusij?, ar esate link?s liudyti tiesiog savo pavyzd?iu?

Manau, kad reikia ?vertinti situacij?. Kartais tai – tas pats, kas gin?ytis feisbuke. Supranti, kad jau at?jo tas laikas, kai argument? niekas negirdi, – visi tik i?sako savo parei?kimus. Vienas pasako savo parei?kim?, kitas – savo. O jeigu parei?kimai labai nesutampa – vienas kit? u?banina.

Jeigu matai, kad ?mogus yra atviras dialogui, jam rūpi tiesos paie?kos, tai tada kalbiesi. Bet jeigu jis ateina ir parei?kia savo tik?jimo i?pa?inim?, kuris skamba ma?daug taip, kad Dievo n?ra, o visi kunigai pedofilai, tada belieka tik klausti – kod?l taip galvoji? Jeigu pa?nekovo ?irdis yra u?kietinta, tok? pokalb? palaikyti bus tikrai labai sunku.

O ar gyvenant pasaulyje nesupasaul?ti yra ?manoma?

Be abejo. Man labai gra?us pal. ?arl? de Fuko pavyzdys. Jis nor?jo i?gyventi J?zaus tylos metus ir i?va?iavo gyventi ? Nazaret?. Ten tylos nerado, tod?l apsigyveno dabartin?je Al?yro teritorijoje, tarp musulmon?, ir gyveno kaip krik??ionis. ?mogus, niekuo nei?siskirdamas i? islami?kos aplinkos, gyveno krik??ioni?kai.

Pana?ioje situacijoje esame ir mes – gyvename nebe krik??ioni?koje, bet postkrik??ioni?koje visuomen?je. Lyg ir remiam?s tradicijomis ir krik??ionyb?s kultūrine dirva, bet jau gyvename nukrik??ion?jusioje visuomen?je, kur ?mon?ms krik??ionyb? asocijuojasi tik su Kal?d? ?ventimu, krik?tynomis, santuoka ir laidotuv?mis. Kaip galima pajuokauti – ritualin?mis paslaugomis.

Nesupasaul?ti padeda Kristus. Jeigu tiki, kad Kristus yra Vie?pats Dievas ir tai i?pa??sti, i? to ir semiesi j?g?. Tuo tarpu jeigu n?ra Kristaus, tai krik??ionyb? yra tik gra?i id?ja, viena i? daugelio kit?.

K? gal?tum?te patarti tiems, kurie tarsi nor?t? keisti inerti?ko veikimo kupin? kasdienyb?s rutin?, daugiau laiko skirti santykio su Dievu, ?eima ir bendruomene auginimui, bet randa pasiteisinim?, kod?l to padaryti negali?

Būna, kad ir pats negali, ir prie?as padaro taip, kad tikrai negal?tum. Dvasin? realyb? yra tokia, kad piktoji dvasia nesnaud?ia. Jeigu esi pakrik?tytas, tai prie?? turi iki gyvenimo galo ir jis sudarys visas s?lygas, kad tave atitraukt? nuo Dievo. Tod?l atsiversti turi ?ia ir dabar, o ne poryt ar senatv?je.

Vilniuje mes turime labai aktyvius vienuolynus – pranci?konai, joanitai, domininkonai, j?zuitai... Aplink juos veikla yra gana intensyvi ir s?moningumo yra labai daug. Bet kalbant apie parapijos ba?ny?ias visos Lietuvos mastu, tai tikrai kunigams reik?t? i?l?sti i? savo nameli?, apsodint? tujomis, ir eiti pas ?mones, ie?koti, vaik??ioti, evangelizuoti – būti apa?talais. Manau, kad reik?t? suprasti, kad kunigyst? – ne amatas. Net popie?ius Benediktas XVI – Josephas Ratzingeris – yra gerai pasak?s, kad Ba?ny?ia pereina i? kiekyb?s ? kokyb?. Manau, kad ta kokyb? tur?t? did?ti.

Reaguodama ? Jūs? ?od?ius negaliu nepaklausti – kaip manote, kokia Ba?ny?ia bus po de?imties met??

A? negaliu prognozuoti, nes Vie?paties Dvasia pu?ia i? ten, kur nesitiki. Gali būti tikrai labai daug atsivertim?, daug kas gali prad?ti prana?auti, evangelizuoti... Niekada nenura?ykime Ba?ny?ios. Gal daug kam atrodo, kad jau gal?sime katedroje greitai diskotek? rengti, bet to nebus.

(Au?ra ?ebatoriūt? / Vatican News)