Ses. K. Seiliūnait?: kasdien vis i? naujo atsiliepti ? Dievo kvietim?
?od? pa?aukimas da?nai girdime ?vairiuose kontekstuose. O k? Jums rei?kia pa?aukimas? K? savyje talpina ?is ?odis?
Labai daug talpina – vis? gyvenim?, vis? kasdienyb?. Vis? pirma, mes visi esame pa?aukti ? ?ventum?. Tai pirminis kiekvieno i? mūs? pa?aukimas. O pa?aukimas ? vienuolin? gyvenim? – tai tiesiog atsakas ? jo kvietim?. Jis reikalingas kiekvien? dien?, kasdien vis i? naujo turi atsiliepti Vie?pa?iui ir sakyti – renkuosi tave. Tai turbūt ir yra laim?s pagrindas. Nes kai atrandi savo pa?aukim?, nesvarbu, kad yra skausmas, kan?ia, – tu esi laimingas.
Kaip atradote savo pa?aukim?? Kokia buvo jūs? kelion? pa?inties su ?v. Pranci?kumi link?
A? labai ilgai neatsiliepiau ? pa?aukim?, labai ilgai dvejojau, tiesiog atid?liojau. Prad?ioje, kai pajutau pa?aukim?, tada Lietuvoje gal dar nebuvo atsikūr? vienuolynai. Jau?iau pa?aukim? būti su vaikais, para?iau ? ?SOS Vaik? kaimai“ lai?k?. Ta?iau gavau pikt? atsakym? – esi jauna, i?tek?si ir vaikai liks vieni, jiems bus padaryta ?ala. Na, ir tada a? pasin?riau ? darbus, o pa?aukimo paie?kos buvo nustumtos ? ?al?. Buvo darbas, darbas, darbas ir dar kart? – darbas.
Kelias pas ?v. Pranci?k? prasid?jo po mano atsivertimo, po to, kai prad?jau ie?koti santykio su Dievu. Miestelio, kuriame gyvenau, ba?ny?ioje vienas i? altori? ir buvo ?v. Pranci?kaus. Be to, parapijos bibliotekoje man ? rankas pakliuvo Antano Maceinos knyga ?Saul?s giesm?“. Tai n?ra lengva knyga, bet perskai?iau j? gal septynis kartus. Ir kaskart joje atrasdavau ?v. Pranci?k? naujai – vis kitok?. I? prad?i? jis mane su?av?jo savo santykiu su Kūrinija. Tai man buvo artima – pati augau ?alia mi?ko. O mano t?tis, nors ir nebuvo pranci?konas, bet tikrai gyveno pranci?koni?ka dvasia, labai myl?jo vis? gamt?. Po to m atradau ?v. Pranci?kaus paprastum?, neturt?, kan?i?. Pri?miau j? tok?, koks jis i? tikr?j? buvo, ir nieko kito ie?koti nebesinor?jo.
Po ilgo atsikalb?jim? tapau pranci?kone tretininke. I? prad?i?, pamenu, po pirmo pakvietimo prisijungti prie tretinink? i?kart pasakiau – ne, nes turiu daug darbo ir ma?ai laiko. Po 6–7 met? ba?ny?ioje ?iūr?jau ? tre?iojo ordino brolius ir seseris, kurie reng?si ne?ti ?v. Pranci?kaus v?liav? procesijoje, ir galvojau: ?Kviet? – n?jau. Dabar jau ei?iau, bet nepakvies“. O pati tur?jau per daug puikyb?s, kad pasisiūly?iau. Kit? dien? prie man?s pri?jo j? vyresnioji ir pakviet? ?stoti ? tre?i?j? ordin?. Sutikau.
Tai buvo prad?ia, bet po to vis vien jau?iau, kad Vie?pats kvie?ia mane eiti toliau. Vis toliau ir toliau... Svars?iau apie apa?talin? vienuolyn?, bet mano dvasios t?vas sak?, kad Lietuvoje apa?talini? pranci?koni? n?ra. Jis Lietuvoje gyveno vos 3–4 metus, ne visk? ?inojo... Taip a? atsidūriau pas seseris klarises. Nors man ten buvo labai gera ir smagu, supratau, kad Vie?pats mane vis d?lto, ne ten kvie?ia. ??engusi ? Dievi?kosios J?zaus ?irdies seser? pranci?koni? vienuolyno nam? koply?i? supratau, kad... niekur i? ?ia neisiu. Mano paie?kos pasibaig?, bendruomen?je esu jau daugiau nei 15 met?.
?sivaizduokite, kad turime galimyb? sugr??ti laiku atgal. Kok? patarim? sau, kaip anuomet dar ie?kan?iai pa?aukimo kelio, duotum?te?
Sau duo?iau patarim? i? karto atsiliepti ? Dievo malon?. Netempti, kad dar t? padarysiu, an? padarysiu... Tuo momentu, kai neatsiliepi ? Dievo pa?aukim?, atsisakai būti laiminga. Jei anuomet ka?kas mane būt? truput? paskubin?s, dabar u? tai pad?ko?iau.
Vie?pats kiekvien? ?aukia skirtingai, jis ?ino, kaip prie mūs? prieiti, kad mes atsilieptume. A? savo ?irdyje tiesiog gird?jau: ?Ateik“. Tai buvo tokia dvasios pagava, kad a? ne ?jau, bet skriste skridau. Jau?iausi tokia laiminga! T? prad?i? prisimenu visuomet, kai pavargstu, kai apninka kokios nors abejon?s. Ta prad?ia, primenanti, kokia buvau laiminga, kai atsiliepiau ir pasakiau ?Taip“, labai sustiprina.
Min?jote, kad Dievi?kosios J?zaus ?irdies seser? pranci?koni? kongregacijoje skai?iuojate 15-us metus. Kokie d?iaugsmai ir i??ūkiai lydi pa?v?st?j? gyvenim??
Did?iausias d?iaugsmas, kad vis?laik gali būti su J?zumi. Visada vienuolyno tre?iame auk?te galiu rasti J?z?, galiu pas j? visada nub?gti, kai gera, kai linksma, kai d?iugu ir kai liūdna ar sunku. O kitas dalykas – vaikyst?je labai nor?jau tur?ti brol?. Ta?iau tetur?jau vien? vyresn? ses?. O dabar turiu daug ir seser?, ir broli?, ir mam?. Jiems gali pasiguosti, pasitarti, pasikalb?ti – esi ne vienas.
O i??ūkiai tai galbūt pa?aukim? kriz?. Seser? am?ius, ?vertinus am?iaus vidurk?, eina senyn, kaip ir visuose vienuolynuose, i??ūk? kelia ir individualizmas, ?mper didelis apa?talavimas. Prie? pora met? ir pati visk? buvau atiduodanti apa?talavimui, bendruomenei ma?ai belikdavo... Galiausiai, ai?ku, Vie?pats mus visas pa?aukia su mūs? sunkumais, ?aizdomis, charakteriais. Turbūt did?iausias i??ūkis – tai priimti save toki?, kokia esi; priimti ir myl?ti kit? tok?, koks jis yra, ir nenor?ti pakeisti ? tok?, koks a? noriu, kad jis būt?. Na, galbūt dar kartais i??ūkis yra ir pasaulio prie?i?kumas...
Ar su juo da?nai tenka susidurti?
Yra tek? kelet? kart?. Bet tai turbūt su?eisti ?mon?s. Kartais u?tenka, kad jie pamatyt? tavo drabu??, tai palie?ia j? ?aizd?. Tada jie truput? patriuk?mauja. O tu u? juos pasimeldi, nes ?inai, kad jiems reikia maldos. Taip ?mogus galbūt pra?o pagalbos, nes kitaip nemoka.
Min?jote, kad gyvenimo kelyje stipryb?s suteikia akimirk?, kai atsiliep?te ? Vie?paties kvietim?, prisiminimas. Kas dar Jus stiprina?
Pastiprina buvimas su J?zumi, adoracija ir bendryst? su ses?m. ?iais metais viena ses?, kuri buvo did?iausias mano pastiprinimas, i?keliavo. Bet tikiu, kad ji ir dabar mane stiprina i? dangaus. Bendryst?, ?inojimas, kad esi ne viena, – tai ir suteikia stipryb?s.
Didelis pastiprinimas yra ir kongregacijos ?kūr?jos ma?inra??iu spausdintos senos knygos. Jas skaitydama gali pajusti jos tur?t? gil? ?v. Pranci?kaus dvasingum?, santyk? su Vie?pa?iu, suprasti, ko ji nor?jo i? mūs? vienuolyno. Ji labai daug i?kent?jo būdama lageryje, Sibire, bet jos tur?tas pasitik?jimas J?zumi, meil? ir atvirumas jam mane labai ?kvepia ir stiprina.
?iuo metu esate generalin? kongregacijos vyresnioji, dirbate tikybos mokytoja. Be ?prastai turim? tarnys?i?, dar rūpinat?s ir nauj? kongregacijos rekolekcij? nam? kūrimu Survili?kyje. Kaip visk? sp?jate?
Be pagalbos viena nebesp??iau! Kalbant apie Survili?kio rekolekcij? namus, jie numatyti labai tinkamoje vietoje. Vos 10 km iki Paber??s, 10 km – iki Krekenavos, netoli Dotnuva. ?ia pat Nev??io up?, mi?kas, Krekenavos nacionalinis parkas. Tai – dar viena galimyb? prapl?sti apa?talavim?, prad?ti ka?k? nauja.
Ai?ku, did?iausias palaikymas ?ioje iniciatyvoje yra arkivyskupas metropolitas K?stutis K?valas. Taip pat ir Survili?kio parapijos klebonas kun. Norbertas Martinkus. Turime ?auni? architekt? ?eim?, kuriuos Vie?pats padovanojo, daug kit? pagalbinink?. Planuojame, kad kuriamuose namuose Survili?kyje vyks vasaros stovyklos vaikams, ALFA kursai jaunimui, rekolekcijos jaunimui ir kitiems ?mon?ms.
Kai nuvykome susipa?inti su kaimo bendruomene, paklausiau – ar mus priimsite? Atsak?: ?Mes jau pri?m?me“. Labai tuo d?iaugiuosi! Manau, kad, be jau min?t? veikl?, kartu su bendruomene rengsime ?vairius renginius.
(Au?ra ?ebatoriūt? / Vatican News)
