杏MAP导航

Nevengiate tiesmukai pasisakyti tikintiesiems rūpimais klausimais. Ar Jums yra tek? d?l to sulaukti kritikos? Jei taip, kaip manote, ar tokia kritika – pagr?sta?

Matyt, yra ?prasta, kad vienuoliai, kunigai visais klausimais tarsi i?laiko neutralitet?. Ir tai i? esm?s yra teisinga, nes tiek vienoje, tiek kitoje barikad? pus?je esan?iam ?mogui vienuolis ir kunigas turi būti prieinami. Kita vertus, tokiu būdu pa?v?stieji tarytum patenka ? toki? situacij?, kurioje jie patys nem?sto. O jeigu ir m?sto, tai garsiai nepasisako. O tie, kurie pasisako, manoma, kad arba yra tiesmuki, arba kalba tur?dami tiksl? inicijuoti pokyt?.

Visgi manau, kad ai?kios pozicijos netur?jimas i? esm?s atima i? Ba?ny?ios gali? pasakyti svarbius dalykus. Pavyzd?iui, kalb?dami apie prieglobs?io pra?ytojus, galime ilgai svarstyti hibridinio karo problem? teori?kai, bet juk turime konkre?ius mūs? valstyb?s sien? kirtusius ?mones. Ilg? laik? ir ganytojai tyl?jo, galvodami, kaip geriau i?reik?ti savo pozicij? (tai nerei?kia, kad jie jos netur?jo). O tuo tarpu paprasta pie?ka (p?stininkas) gali pasakyti – suprantu, kad visi m?stote, ta?iau a? skai?iau Evangelij?, joje buvo para?yta: ?K? padar?te vienam i? ?it? ma?iausi?j? mano broli?, man padar?te“ (Mt 25, 40) arba ?buvau i?alk?s, ir jūs mane pavalgydinote, buvau i?tro?k?s, ir mane pagird?te, buvau keleivis, ir mane priglaud?te, buvau nuogas – mane apreng?te“ (Mt 25, 35).

Taigi, manau, kad kiekvienas dvasininkas, vienuolis ar krik??ionis tur?t? būti pasiekiamas, bet kartu ir i?tikimas Evangelijai. Pasiekiamumas nerei?kia pataikavimo. Ten, kur yra blogis, i?naudojimas ir netiesa, reikia pasakyti ties?, net jeigu d?l to ir rizikuoji gauti per snap?.

Ta?iau galima pasteb?ti, kad Jūs? cituotos Evangelijos eilut?s gali būti (ir yra) pa?v?st?j? interpretuojamos kardinaliai skirtingai. Pavyzd?iui, buvo raginama rodyti meil? artimui padedant prieglobs?io pra?antiesiems pasiekti kitas Europos ?alis. Natūraliai kyla klausimas – kieno ?od?iais tuomet tik?ti, kaip interpretuoti Evangelij??

Visada labai lengva kalb?ti, kol nesutinki konkretaus ?mogaus su savo problema ir su... savo alkiu. Alkis n?ra niekaip interpretuojamas, ir, kai Evangelijoje para?yta: ?Buvau i?alk?s“, tai ir rei?kia, kad buvau i?alk?s. Mes kalbame apie bazinius ?mogaus poreikius. Kai ateina sve?ias, praeivis ar ?mogus, kuris tiesiog u?klydo ? mano namus, ai?ku, galiu ?iūr?ti ? j? ?tariai. Bet taip pat turiu pasiūlyti vandens, jeigu ?alta – duoti megztin?. Tai – Evangelija, ir joki? interpretacij? ?ia n?ra.

Situacija labai greitai apsisuka antraip, ir mes pamir?tame, kad daugyb? mūs? tautie?i? pra?? prieglobs?io u?sienyje. Ra?ytoja Vanda Juknait? labai gra?iai pasakojo apie kun. Jon? Jurait?, kuris stov?jo prie valstyb?s sienos ir sak? akimis papra??s, kad būt? ?leistas. Prieglobs?io pra?ytojas pirmiausia yra ?mogus, ir a? turiu j? ?mogi?kai priimti, nes ka?kada juk mano artimuosius pri?m? taip pat. Galiausiai kas ?ino, galbūt tie ?mon?s, kuriuos dabar priimame, laikui pasikeitus priims mus.

O kaip manote, kod?l Ba?ny?ioje vis dar gausu tem?, kuriomis kalb?ti garsiai – nepatogu? Esame Katalik? Ba?ny?ios nariai, viena ?eima. Atrodo, būt? s??ininga, kad ?eimos nariai apie ?eimoje kylan?ias problemas ar klausimus ?inot?.

Ba?ny?ia kaip ir pasisako, bet ji – kaip didelis, l?tas dramblys. Tai didel? labai ?vairi? ?moni? bendruomen?, kurios tikslas i? esm?s – eiti ir skelbti Evangelij?. Atrodyt?, toks paprastas dalykas, o mes j? pamir?tame ir u?siimame vadybos dalykais tam, kad bendruomen? gerai funkcionuot?. Jeigu kam nors trūksta ?inios i? vietos vyskup? arba pamir?tame, kas Evangelijoje para?yta, visada galima atsisukti ? popie?i? Pranci?k?.

Vietin?s, lokalios problemos mums atrodo labai didel?s, bet daugyb? am?i? Ba?ny?ia susiduria su tais pa?iais klausimais. Pa?velgus ? Ba?ny?ios istorij?, buvo ir pandemij?, kar?, mar? – visa tai vyko. O krik??ionys pirmieji ?jo tarnauti varg?ams, sergantiems ir stokojantiems. Atsakymai ? kylan?ius klausimus jau yra, tiesiog mes kiekvien? kart? bandome ? juos atsakyti i? naujo. Lygiai taip pat ir nauja karta ie?kos sav? būd? ? juos atsakyti.

Taigi, atsisukame ? Ba?ny?ios istorij?, ? Evangelij?, pasi?iūrime ? vyriausi?j? ganytoj? ir elkim?s kaip suaug? ?mon?s, o ne kaip ma?i vaikai, kuriuos turi paved?ti t?tis. Man atrodo, kad toki? s?moning? pasirinkim? akivaizdoje i?ry?k?jo mūs? krik??ioni?ka branda. O t?, kurie dar tebebr?sta, nereikia badyti pir?tais. Tam dideliam, l?tam drambliui sukantis galiausiai i? paskos atsivilks ir uodega – tik reikia tur?ti vilties ir, gyvenant evangeliniais principais, krypti ? Krist?.

Sakydama – jaunesnius, tikriausiai tur?jote omenyje ne am?i??

Visaip. Auga nauja, tikrai nuostabi vaik? karta. Taip pat auga ir k? tik ?tik?jusi? ?moni? būrys, jiems viskas nauja. Vieni bando gyvenim? derinti pagal Evangelij?, ir tai sunkiai sekasi, jie tik pama?u pasirenka sekim? Kristumi. Kiti, dar vaikyst?je i?mok? vyskupo Kazimiero Paltaroko ?Katekizm?“, ir pasiliko jame.

Kiekvienas esame atsakingas u? savo krik??ioni?ko gyvenimo ugdym?. Ta?iau jei gavau ?i? dovan?, skyriau laiko jos puosel?jimui, tur?jau ger? mokytoj?, tai negaliu su panieka ?iūr?ti ? tuos, kurie viso to netur?jo. Toks po?iūris tik skaldo, suprie?ina, jis nekuria nei dialogo, nei meil?s, bendryst?s. Kaip sakoma, kai nebrandus ?mogus ?ūkauja, brandus – patyli ir... veikia. Jeigu dialogas – nebe?manomas, tada galima daryti meil?s darbus.

I?ties ?mon?s dalinasi neprisimenantys kito tokio visuomen?s ir tikin?i?j? bendruomen?s susiprie?inimo. Ar kalb?jimo(si) stoka gal?jo būti viena i? prie?as?i?, kod?l nebemokame vieni su kitais komunikuoti ir ie?koti vienyb?n vedan?i? ta?k??

Karantino metu i?mokome gyventi socialiniuose tinkluose dar labiau negu iki pandemijos. Ir visa tai, kas vyksta feisbuke, mums atrodo labai reik?minga. Bet pa?iūr?kite, tie patys ?mon?s, kurie nesuvaldo emocij? socialiniame tinkle, galiausiai susitikus akis ? ak? bendrauja visai kitaip. Gyvas susitikimas daug i?sprend?ia, nes ?iūr?damas ?mogui ? akis supranti, kad prie?ais tave – ?mogus. Tai n?ra tiesiog patogus ?ra?as ?nir?iui i?lieti. Tod?l feisbuko a? nebū?iau linkusi laikyti tikrov?s atspind?iu, tai grei?iau jau mūs? jausm? netvarkos, tam tikr? ?tamp? ir nerimo i?rai?ka.

Kai kalbame apie vienyb? Ba?ny?ioje, a? vis gr??tu prie tos Evangelijos, kuri niekam ne?domi (juokiasi). N? vienas apa?talas nebuvo pana?us ? kit?. Tai reikia suprasti, a? ir sau tai primenu, kad tos apa?tal? kompanijos vienyb? yra J?zuje Kristuje. Tod?l ma?inti susiskaldym? galime ne vieni kitus unifikuodami – ?tu m?styk kaip a?, nes mes abu krik??ionys“ – bet ?iūr?dami ? J?z? Krist?. Mano pozicija yra vienokia, tavo – kitokia, nes abu esame krik??ionys, tai pasimelskime ir pasikalb?kime apie maldoje perm?stytus dalykus.

O jeigu Evangelija ir Ba?ny?ios doktrina yra naudojamos kaip priemon? pasiekti savus tikslus, tai yra manipuliacija. J? svarbu atskirti ir pagarbiai atsitraukti. Manau, kad t?, kurie pasinaudoja tuo, kas man yra brangu, neverta aukl?ti, tai yra j? ir Dievo reikalas. Kita vertus, svarbu nebendradarbiauti, nes netik?s medis neduos ger? vaisi?.

Turime neleisti, kad manipuliacijos sugriaut? mūs? bendruomen?s atvirum?, kad nenukryptume nuo misijos. Kai pasitraukiame nuo Evangelijos skelbimo ir pasiduodame ideologij? kovai – mes, kaip krik??ionys, prarandame savo u?duot?. Mums reikia gyventi krik??ioni?k? gyvenim?, prisiminti Evangelij?, savo misij? ir daryti tai, k? turime daryti. Jeigu nebus ideologijai pasiduodan?i? sek?j?, ideologijos netur?s i? ko gyventi ir niekuo nemaitinamos ?lugs.

??valgos, kuriomis dalinat?s – ?domios ir... nepatogios. K? tik i?leista knyga ?Ir tarp puod? vaik?to Dievas“, kurios vir?elyje esate vaizduojama pasipuo?usi abitu ir raudonais kerzais. Atrodo, jis sufleruoja, kad ir knygoje taip pat galime tik?tis nepatogi? tem??

Vir?elyje esu ne a?, o ?los ?veikauskait?s pie?inys. Bet galvoju, kad ji pie?? mane. Kai kalb?jom?s su knygos leidyba besirūpinan?ia kūrybine grupe, jie sak? norintys ?enklo, kuris atskleist? knygos kitoni?kum?. Kai knygos vir?el? pamat? didesn? auditorija ?moni?, atsirado daug interpretacij?, sako, gal ?ia – popie?iaus batai? Kiekvienas interpretavo savaip. Beje, pana?ios spalvos batus gavau dovan?, tai dabar jau i? tikr?j? turiu raudonus kerzus! Jie labai gerai tiks prie abito, ?iem? viskas būna vienos – purvo – spalvos.

Knyga yra sudaryta i? tekst?, kuriuos ra?iau kelerius metus. Dauguma j? publikuoti feisbuke ir skaityti mano draug?. O leidykla pasiūl? juos surinkti ir i?leisti knyg?. Nesitik?jau, kad ?i knyga bus i?leista, mane teko ilgai ?kalbin?ti. Bet ji leid?iama, ir a? j? jau pamilstu... Jeigu ?mon?ms patinka – gerai. Bet ? ?i? knyg? ?iūriu kitaip nei ? ?Knyg? Ma?ut?liams“. ? pastarosios pasirodym? ?d?jau daug pastang?, o ?ia – tekst? rinkinys.

Pastarojo mūs? pokalbio metu i?dav?te savo laiko planavimo s?km?s paslapt?. Sak?te, kad nescrollinimas telefone padeda suderinti ?sipareigojimus bendruomen?je su doktorantūros studijomis, darbu kataliki?kame vaik? dar?elyje ?Ma?ut?liams“ ir kitomis tarnyst?mis. Kokius tikslus esate i?sik?lusi ateinantiems mokslo metams? Kokius kalnus planuojate versti?

Kiekviena diena man yra kalnas. Stengiuosi i?likti ma?a ir gyventi ?ia diena. Ai?ku, yra met? planas, ? kur? turi tilpti vadovavimas vaik? dar?eliui, doktorantūros studijos, d?stymas, rekolekcijos vyrams, moterims, ?eimoms... Bandome visk? sutalpinti, bet a? gi nesu viena. Esu su ses?mis, ir mes susiplanuojame taip, kaip gal?tume viena kitai pad?ti. Tai, matyt, ta bendruomen?s j?ga ir padeda planuoti laik? – ir rank? daugiau yra, ir ? bendr? tiksl? eiti papras?iau.

Kiekvien? dien? gyvenu ?ia ir dabar, turiu dienos ir m?nesio u?davinius. Kartais jie nepavyksta – nieko tokio. Dievas juk taip pat turi plan?, reikia leisti pasireik?ti ir Jam. Taip kiekvien? dien? su Juo kalbantis – po vien? ?ingsnel?. Tai yra vienintelis būdas gyventi, nei?sipūsti kaip balionui, nepasiduoti puikybei, tu?tybei. Tiesiog prisiminti bazinius dalykus, kad mes be Dievo – nieko negalime. O tai, k? Jis mums dav?, reikia labai gerai ?darbinti, nes ?i diena gali būti paskutin?.

Kartais man sako – gyveni taip, kad atrodo, jau rytoj i?keliausi. Bet juk taip tikrai gali atsitikti! Gyvenu kaip paskutin? dien?. Tai labai padeda gyventi ne?sivaizduojant, kad darau ka?k? tokio.

(Au?ra ?ebatoriūt? / Vatican News)

Sesuo Viktorija Voidogait?