杏MAP导航

Ji papasakojo, kod?l pranci?koni?kai ?eimai priklausan?ios vienuolijos seserys nene?ioja abit? ir, kaip ra?oma seser? tinklalapyje, ?be reikalo nesiskelbia, kad priklauso kongregacijai“. Ji taip pat ir pasidalijo savo pa?inties su Marijos tarnait?mis prisiminimais bei tuo, koks kongregacijos istorijos faktas j? labiausiai ?kvepia ir stiprina. Tikiuosi, kad bent kra?telis ?viesos, kuri? tur?jau d?iaugsmo patirti, bus juntamas ir skaitant ra?tu nugulus? mūs? pokalb?.

Kuo Jus, kaip k? tik mokykl? baigusi? moksleiv?, patrauk? gyvenimas Marijos tarnai?i? bendruomen?je?

Vis? pirma patrauk? bendryst? ir seseryst?. Daug sesi? – jaun?, fain? – mane jaunyst?je su?av?jo, vienuolyst? pirmiausia mane patrauk? d?l bendruomen?s. Atvykau vien?, antr? kart?, apsistodavau atostog? metu. Tai t?s?si kelerius metus.

Antras momentas pagavo jau gyvenant bendruomen?je. Evangelijoje pagal Jon? ra?oma: ?Dievas taip pamilo pasaul?, kad atidav? savo viengim? sūn?“ (Jn 3, 16). Tai, turbūt, buvo pirmas esminis mano susitikimas su J?zumi. Dievas taip pamilo pasaul?… Galvoju – ir mane taip pat! Noriu ? t? meil? atsiliepti!

V?liau at?jo laikotarpis, kai ?m? kilti klausimas, kiek gali būti laisvas pasirink?s vienuolin? gyvenim?. Juk ateini ? bendruomen?, duodi klusnumo ??ad?, turi prisitaikyti prie bendruomen?s ritmo. Supratau, kad būti laisva, tai rei?kia būti tokia, kokia esu sukurta Dievo. Paie?kos, kam esu sukurta, ir koks Dievo tro?kimas mano at?vilgiu, mane nuved? giliai ? save ir, ai?ku, ? susitikim? su Dievu.

O ar pasirinkdama vienuolin? gyvenim? ?sivaizdavote, kokias tarnystes tur?site? Jei taip, kiek jos sutampa su veiklomis, u? kurias esate atsakinga ?iandien?

Ne?inau, ar tur?jau konkret? ?sivaizdavim?. ?iandien per ?v. Mi?ias prisiminiau laik?, kada pirm? kart? i?girdau apie seseris – paprastas, nesivie?inan?ias, dirban?ias paprastus, kasdienius darbus mokykloje ar ligonin?je. Mano ?eimoje dar iki man pradedant vienuolikt? klas? tarsi buvo numatyta, kad a? turiu studijuoti medicin? ir būti gydytoja. Tokia buvo mano t?v? svajon?. Sakau – Okay, tuomet būsiu vienuol?, ir būsiu gydytoja (juokiasi). Ai?ku, dvyliktoje klas?je jau mane patrauk? fizika, matematika, galvojau, kad studijuosiu tiksliuosius mokslus... Ka?kada apie tai pasidalinus, viena sesuo ir sako: ?Gal labai ir nenutolai nuo t?v? vizijos? Juk Dievas tau leid?ia prisiliesti prie Jo gydymo darb?, ?moni? ?ird?i? gydymo“. I?ties, viskas realizuojasi, tik daug didesniu mastu, nei gal?jau tik?tis. I? dabarties perspektyvos galiu pasakyti, kad bendruomen? yra didel? dovana. A?, turbūt, seseryst?, vienuolyst? ?sivaizdavau kitaip. Nemaniau, kad tai – taip gerai! Dievas yra pats geriausias terapeutas, o bendruomen? – geriausia terapija. Manau, kad po 10–20 met?, jeigu Dievas leis tiek gyventi, gal?siu dar stipriau paliudyti, kad bendruomen? yra i??ūkis, kuris i? tav?s daug pareikalauja, bet kartu ir dar daugiau padovanoja!

Esu labai d?kinga Dievui u? atvir? ?ird?. D?l to galiu kasdien vis labiau atrasti, kaip labai Dievas mus myli. Jeigu prad?ioje pakako taisykli?, maldos form? ir i?orini? veiksm?, tai dabar Dievo atradimas pranoksta visas formas, ir santykis su Juo gil?ja per Jo ?od? ir Eucharistij?. Tai mane kasdien nustebina, o tro?kimas gyventi Dievui auga. ?inoma, aplanko ir nuovargis, liūdesys, nuod?m?s. Nepaisant to, yra gera pasitarnauti kitiems.

Jeigu reik?t? ?vardinti tris esminius dalykus, kurie yra neatsiejami nuo Marijos tarnai?i? kongregacijos charizmos, kokie jie būt??

Tarnyst?, slaptumas ir kaimas. Mūs? ?kūr?jas pal. Honoratas Kozminskis OFM Cap. mums nurod? kaim? kaip misijos viet?. ?iandien mes sakome, kad pirmiausia daug kaimo yra ?moni? ?irdyje (juokiasi). ?iandien kaim? suvokiame truput? pla?iau nei tuomet, kai mūs? vienuolija buvo ?kurta. Anuomet kaimas buvo vieta, kur ?mon?ms reik?jo ?viesos, Evangelijos, pagalbos. ?iandien, kur visa tai reikalinga mūs? dienomis (tik jau nepriklausomai nuo geografin?s vietos) yra mūs? kaimas, arba popie?iaus Pranci?kaus ?od?iais tariant – periferijos.

Pavyzd?iui, prie? Antr?j? pasaulin? kar? seser? veikla Kaune buvo orientuota ? merginas ir moteris atvykstan?ias i? kaim?. Tuo metu daug ?moni? gyveno kaimuose ir atvyk? ? miestus ne?inojo, ko imtis ir nuo ko prad?ti. Tod?l seserys ?steig? ka?k? pana?aus ? darbo bir??. Jos eidavo ? gatves, ? stot?, ? miest? atvykusias merginas kviesdavo ? namus, mokydavo jas amato ir surasdavo joms mieste darb?. Seserys suvok?, kad nebūtinai turi vykdyti tarnyst? kaime tam, kad atlieptum ? ten gyvenan?i?j? poreikius.

Pamin?jote slaptum?. ?domu tai, kad Marijos tarnait?s nene?ioja vienuolini? rūb? ir, kaip ra?oma jūs? kongregacijos tinklalapyje, ?be reikalo nesiskelbia, kad priklauso kongregacijai“. Kod?l? Juk vizualus i?orinis ?enklas – ?iandien gal?t? atrodyti kaip viena i? svarbesni? evangelizacijos priemoni?.

Taip, mes turime toki? etiket? ?seserys be rūb?“ (juokiasi). Slaptumas, kaip ir tarnyst?, yra būdas būti, tarnauti Ba?ny?iai, ne tik abito netur?jimas. Taip sako ir mūs? ?kūr?jas. Nesiskelbti, kad priklausai bendruomenei – tik ledkalnio vir?ūn?.

D?iaugiuosi, kai kit? kongregacij? seserys ne?ioja savo abitus. Bet ?ia ir yra Ba?ny?ios gro?is – ?v. Dvasia m?gsta skirtumus. Jeigu tur?ti ?enkl? yra g?ris, tai nebūtinai blogis jo netur?ti. Mūs? vienuolija buvo ?kurta carin?s Rusijos laikais, kai nebuvo ?manoma tur?ti abit?. Bet ?kūr?jas pra?yte pra?? seser?, kad net jeigu pasikeist? politin? situacija ir būt? galima ne?ioti abitus – jos to nedaryt?. Slaptumo charizma yra daug daugiau negu abito netur?jimas.

Vis? pirma, asmens pasi?ventimas tur?t? būti ?inomas vien tik Dievui. Kaip apa?talas Paulius sako – ?būti pasl?ptais su Kristumi Dieve“ (plg. Kol 3, 3). Savo konsekracijos, ?inoma, ne?manoma visi?kai pasl?pti nuo ?moni?. Ta?iau tai – ne tiek apie ?inomum?, kiek apie pat? i?gyvenim?. Mano konsekracija tai pirmiausia mano ir Dievo sl?pinys.

?inome, kad bet kokia pa?v?stojo gyvenimo institut? charizma siekia būti pana?iais ? J?z? kokiu nors J?zaus gyvenimu aspektu. Mūs? kongregacijos ?kūr?jas pal. Honoratas Kozminskis OFM Cap. nurodo mums ? J?zaus 30 gyvenimo met? Nazarete, kada Jis vie?ai neveik?, bet savo misij? vykd?. O kiek kart? Jis buvo neatpa??stamas, ne?inomas ir vie?o veikimo metu! Be to, J?zus i?gyveno savo bendryst?, vienyb? su T?vu daug giliau nei ?mon?s mat? ir suprato. Ba?ny?ioje J?z? taip pat turime matom? ir kartu pasl?pt?. Pavyzd?iui, Eucharistijoje, Dievo ?odyje, mano artimo asmenyje. Jis – pasisl?p?s ir kartais sunku atpa?inti, kad ?ia – J?zus. ?velgdamos ? t? ?pasisl?pus? J?z?“, norime juo sekti.

Galiausiai, konsekracija negali būti prie?astis privilegijoms. Bet Ba?ny?ioje kartais ir abito nene?iojimas gali būti atmetimo, nesupratimo prie?astimi. Labai smagu būti kartu su kitomis seserimis, bet pagal mūs? charizm?, net būdamos Ba?ny?ioje tarp vis? konsekruot? neie?koti privilegij?. Pavyzd?iui, atvyksta popie?ius ? Lietuv? ir kiekviena sesuo renkasi – per susitikim? su juo būti tarp pa?v?st?j? ar tarp ?moni?. Be to, abito nene?iojimas gali pad?ti būti ar?iau t? ?moni?, kurie yra Ba?ny?ios su?eisti. Tikrai  ne kart? yra tek? i?girsti: ?Jeigu bū?iau ?inojus, kad tu vienuol?, bū?iau nesikalb?jusi“. Tai yra pagalba tiems, kuriems Ba?ny?ia yra atgrasi – susitikti su Ba?ny?ia neba?nytine forma. Ir kartas nuo karto mums Dievas leid?ia patirti, kad abito netur?jimas yra dovana.

?velgiant ? praeit? i? dabarties perspektyvos, galima matyti, kad Marijos tarnait?s savo ind?liu reik?mingai prisid?jo prie Lietuvos gerov?s. XX a. prad?ioje net ?e?iuose miestuose tur?jo prieglaudas, keturiuose miestuose po knygri?ykl?, buvo ?kūrusios keturias amat? mokyklas. Koks ?vykis ar nutikimas kongregacijos istorijoje Jus labiausiai ?kvepia ir pastiprina?

Prad?ioje mūs? seserys Lietuvoje priklaus? kongregacijos bendruomenei Lenkijoje. Paskelbus Lietuvos nepriklausomyb?, atsirado poreikis steigti savo provincij?, ji buvo ?kurta 1923 m. Netrukus min?sime jos ?kūrimo ?imtmet?, kuriam ruo?iam?s trejus metus. Pirmieji pasiruo?imo metai buvo skirti ?velgti ? istorij?, praeit? ir paklausti – kaip ji mus augina? Antrieji metai skiriami tarpusavio bendrystei, o tretieji – ?vilgsniui ? ateit?. Po septyneri? met? min?sime kongregacijos 150 m. jubiliej?. Taigi, turime daug prog? kartu pa?velgti ? praeit?.

Mane pastiprina ir augina tai, kad Get?valde (Lenkijoje) pasirod?iusi ?v?. M. Marija per reg?tojas mūs? Kongregacijos pirmosioms seserims pasak?: ?Laiminu savo tarnaites“. Taip sako tradicija ir Get?valdo Marijos apsirei?kimo patvirtinimo dokumentai. Kitas man svarbus momentas, kur? visai neseniai atradau – pa?ios provincijos ?kūrimo faktas. Suprantu, kad laikai buvo sud?tingi, ir ?temptoje politin?je situacijoje reik?jo didelio generalin?s vyresniosios pasitik?jimo Dievo Apvaizda, kad būt? priimtas toks sprendimas. Lietuvoje buvo daug kandida?i? ir seser?, kurios nor?jo ?ia darbuotis, o provincijos ?steigimas joms suteik? toki? galimyb?. Tod?l suvokimas, kad esame ?ia, mane labai stipriai paliet? – Dievas mūs? Lietuvoje nor?jo!

Galiausiai ?kvepia ir seser? atsidavimas ?v. Dvasiai. Kai ?velgiu ? j? veiklas, stebiuosi: i? kur tur?jo tiek energijos, tiek u?mojo, tiek fantazijos ir dr?sos! J? entuziazmas, tro?kimas atsiliepti ? Dievo vali?, mane u?dega. Tod?l jau dabar, po tiek laiko, galime paklausti – jeigu jos gal?jo, kod?l mes negalime? J?zus visada mus kvie?ia eiti ar?iau Jo ir ar?iau Jo ?moni?.

Papasakokite, kuo ?iandien gyvena Marijos tarnai?i? bendruomen??

Apibendrintai galima sakyti, kad stengiam?s klausytis Dievo, kuris apsirei?kia per laiko ?enklus. Tai darome ir asmeni?kai, ir bendruomeni?kai. Turime reguliarius bendruomen?s susitikimus, seserys i? skirting? nam? susirenka kartu būti, melstis. Tai mums padeda klausytis viena kitos ir esamos situacijos. Kai ma??ja seser?, bendruomeni?, nam? skai?ius, gil?ja poreikis kokybi?kai pervertinti dalykus, paklausti – kam mes esame? Nesvarbu, kiek mūs? yra, svarbu, kad visada ?iūr?tume ? savo buvimo kokyb? ir esm?.

Kalbant apie bendruomen?s namus, yra viet?, kuriose gyvename jau ilg? laik?: Palangoje – nuo 1897 m., Panev??yje – nuo 1919 m., Kaune – nuo 1931 m., Vilniuje – nuo 1947 m., ?ilal?je – nuo 1963 m. Bet yra viet?, kuriose mes pabūname pagal misijos poreik?. Stengiam?s atpa?inti, kur mūs? ?iandien – ?ia ir dabar – reikia. Pavyzd?iui, prie? por? met? Panev??io vyskupas mus pakviet? ? Truskav?, o Tel?i? vyskupas – ? ?emai?i? Kalvarij?. Nors atrod?, kad mūs? yra ma?ai, bet atpa?inome, kad Dievas mus kvie?ia ?iuo metu tarnauti ?iose vietose, tod?l ir atsiliep?me.

Kaip vien? i? atliep? ? pirmin? seser? misij? galima pamin?ti maldos bendruomen? ?SOS ?irdimi apgl?bti ?ird?“, kuri buria priklausomus asmenis ir j? artimuosius. Pagalba priklausomiems ?mon?ms – sena mūs? vienuolijos tradicija, nes vienas i? Get?valde pasirod?iusios Marijos pra?ym? buvo, kad ?mon?s nustot? girtuokliauti. Taip pat veikia vienuolijos ?steigta apa?talin? bendruomen? ?Fiat“, kuri buria pasaulietes moteris, pa?ventusias gyvenim? Dievui. Jos gyvena bei liudija Diev? pagal mūs? charizm? ir dvasingum?. Svarbu pamin?ti ir seser? organizuojamas lectio divina rekolekcijas, kurios moko bei kvie?ia ir kasdienyb?je melstis su Dievo ?od?iu.

Turbūt naujausias pasidavimas Dievo provokacijai – Marijos metai. Atpa?inome, kad galime pad?ti merginoms, ie?kan?ioms gyvenimo krypties ir prasm?s. I? to gim? 9 m?nesi? evangelizacin? programa. Merginos gali atsitraukti nuo ?prastos veiklos, aplinkos ir gyventi mūs? bendruomen?je, ?sijungti ? mūs? mald?, apa?talin? misij?, taip pat ir savanoryst?. Marijos metai – tai galimyb? labiau pa?inti Diev? ir save bei savo gyvenimo keli?.

(Au?ra ?ebatoriūt? / Vatican News)

Sesuo Jolita ?arkait?