杏MAP导航

Religin? ?eima – jauna, ta?iau jos gretos spar?iai gaus?ja

1984 m. Carlosui Migueliui Buelai ?kūrus ?sikūnijusio ?od?io broli? vienuolij?, netrukus atsirado grupel? mergin?, kurios nor?jo, kad būt? ?steigta ir moteri?ka vienuolyno ?aka. Steig?jas anuomet pasiūl? merginoms melstis 30 dien? ?v. Teres?s Aviliet?s malda ? ?v. Juozap? ir pra?yti trij? maloni?: 1) namo, kuriame gal?t? būti ?steigtas pirmasis vienuolynas, 2) moters, kuri gal?t? būti pirmoji vienuolyno vyresnioji, ir 3) kunigo, kuris sutikt? būti bendruomen?s dvasinis palyd?tojas.

?Jos atkakliai meld?si ir visos ?ios s?lygos i?sipild?, Mataros Vie?paties ir Mergel?s Marijos tarnai?i? kongregacija buvo ?steigta 1998 m. kovo 19 d. – ?v. Juozapo ?vent?s dien?. Taip Dievas parod?, kad ?v. Juozapas turi būti vienuolijos glob?jas“, – sak? s. Au?ros Vart? Marija. ?Tai, kad ?ie metai pavadinti ?v. Juozapo metais, mums didel? ?vent?, bet mes j? ?ven?iame kasdien. Galima sakyti, kad ?v. Juozap? nepaliaujamai kankiname novenomis ir netgi 30 dien? maldomis, pra?ome ?vairi? tiek dvasini?, tiek materialini? maloni?.“

Mataros Vie?paties ir Mergel?s Marijos tarnai?i? kongregacija kartu su ?sikūnijusio ?od?io kongregacija sudaro vien? religin? ?sikūnijusio ?od?io ?eim?. Nors ji dar labai jauna, ta?iau greitai ple?iasi, turi tiek apa?talini?, tiek kontempliatyvi? vyr? ir moter? vienuoli? ordinus. O prie kongregacijos pa?v?st?j? veiklos prisideda ir tre?iasis – pasaulie?i? ordinas. Jam priklausantieji vadinami tretininkais.

Mataros Vie?paties ir Mergel?s Marijos tarnai?i? kongregacija Lietuvoje

?prastai ?sikūnijusio ?od?io religinei ?eimai priklausantys kunigai, broliai vienuoliai ir seserys vienuol?s darbuojasi kartu. Tod?l ir pirmasis i? kongregacijos nari? savo tarnyst? Lietuvoje prad?j?s kun. Domingo Avellaneda kreip?si ? vyskup? Jon? Kauneck? pra?ydamas, kad ? misij? Pump?nuose, Pasvalio rajone, būt? pakviestos ir ?sikūnijusio ?od?io religinei ?eimai priklausan?ios Mataros Vie?paties ir Mergel?s Marijos tarnai?i? kongregacijos seserys. Vyskupui sutikus, po ketveri? met? nuo broli? kunig? misijos ?iaur?s Lietuvoje prad?ios prie j? veiklos prisijung? ir kelios vienuol?s misionier?s. ?V?liau su vyresniosiomis pasitar? seserys pri?m? sprendim? keltis gyventi ? Panev???. Ta?iau, kaip ir anks?iau, jos tebedirba ir Pump?nuose“, – sak? s. Au?ros Vart? Marija.

?iuo metu apa?talinei Panev??yje ?sikūrusiai vienuolijai priklauso trys seserys, kurios padeda pasirengti sakramentams, organizuoja vaikams stovyklas, o suaugusius kvie?ia prisijungti prie maldos grupeli? bei parapijos choro. ??inoma, yra i??ūki?, nesame stebukladariai ir n?ra taip, kad Pump?nuose visi 100 % eina ? ba?ny?i?, tikrai ne. Bet mes s?jame, o kada bus derlius – bus matyti“, – vyl?si sesuo.

Savanoryst? globos namuose Egipte

S. Au?ros Vart? Marija yra pirmoji ir vienintel? kongregacijai priklausanti lietuv?. I? Panev??io kilusi sesuo pasakoja tur?jusi svajon? studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Visgi t?syk nepavykus ?veikti stojam?j? egzamin?, mergina ? kit? studij? program? stoti nenor?jo ir nusprend? metus iki kitos atrankos ? studij? program? i?naudoti savanorystei u?sienyje. Vienai i? draugi? u?siminus apie Panev??io vyskupijoje tarnyst? atliekan?ius misionierius, anuomet ji, kartu su savanoryst?s galimyb?mis besidom?jusiu bi?iuliu, nuvyko susitikti su kunigu Domingo.

?Kunigas laisva forma papasakojo, kuo vienuolynas u?siima: turi mokyklas, gailestingumo namus, dirba su ne?galiaisiais, vaikais... Sako: jūs i?sirinkite ?al?, o a? paskambinsiu ir visk? suorganizuosiu. Dabar suprantu, kad jis nor?jo pad?ti mums i?vengti galim? praktini? problem?, kad jos neu?gesint? mūs? tro?kimo, kad nei?sig?stume. Jis visk? mums pristat? lengva ir ?avinga forma“, – juok?si sesuo ir pridūr?, kad ji lengv? keli? neie?kojusi. Grei?iau jau prie?ingai – tro?kusi nuotykio, i??ūki?.

Taigi septynis m?nesius truksian?iai savanorystei anuomet devyniolikmet? mergina pasirinko Egipt?. Toks pasirinkimas labiau g?sdino aplinkinius, nei j? pa?i?. ?Buvau u?tikrinta, kad, jeigu u?sienie?iai misionieriai gali ten gyventi ir priimti savanorius, tai jie bent minimaliai mus apsaugos. O mes kartu su jais gyvendami nebūsime tokie pakvai??, kad nuo j? pab?gtume ar patys eitume ? pavoj?“, – sak? ji. ?I?vykome keturi lietuviai – trys vaikinai ir a?. Tai buvo pirmasis mano kontaktas su bendruomene.

Anot pa?nekov?s, vis? savanoryst?s laik? vienuol?s jai buvo tiesiog kartu vaik? ir ne?gali?j? globos namuose besidarbavusios moterys. Visgi tai, kad palik? savo ?al?, kultūr? ir kalb?, jos visas j?gas atiduodavo darbui toli nuo nam? negaudamos u? tai jokio atlygio, neju?ia vert? suklusti: ?Mane tai ?okiravo. I? kur jos gali tiek duoti? Kas jas pripildo tro?kimo atsiduoti ir dovanoti save bei savo meil?? Mane tai paveik? taip, kad sukeit? vietomis prioritetus ir mano gyvenime“.

Kita stotel? – Argentina

Mergina daugiau nei pus? met? savanoriavo toli nuo nam?, vert?si mok?dama vos per 20 arabi?k? ?od?i?, netur?jo prieigos prie interneto, kar?to vandens, o maisto racionas nenutrūkstamai kartojosi tokia pa?ia seka – ry?iai, makaronai, ry?iai... Ta?iau gr??usi ? Lietuv? ji suprato, kad savanoriaujant ne tik visko pakako, bet Egipte ji jaut?si kur kas laimingesn?, nei gr??usi ? t?vyn?.

?Mane pripild? dovanojimas. Nuo?ird?iai stengiausi dirbti, pad?ti, net jeigu tai būt? drabu?i? skalbimas ar vaik? kambari? tvarkymas. A? galvojau, kad gal jie man?s po de?imties met? neatsimins arba ne?inos, kas jiems tuomet pad?jo, bet ?inau, kad ta ma?a kruopelyt? laiko dovanojant meil? vis tiek ?sir??? giliai j? ?irdyse“, – sak? s. Au?ros Vart? Marija.

Anot jos, savanoryst?s patirtis sudrebino pamat? po kojomis – ji nebenor?jo stoti ? specialyb?, apie kuri? svajojo, ir ne?inojo, k? toliau veikti gyvenime. ?Man trūko to tikro d?iaugsmo ir pasteb?jau, kad prad?jau ie?koti pasaulio malonum?, bandyti jais t? tu?tum? u?pildyti. Pajutau, kad pasaulis niekada man?s nepripildys ir tas suvokimas ?iek tiek i?g?sdino. Vis dar nesugeb?jau i?kelti klausimo – k? tada rinktis, k? daryti? Galiausiai nuo sav?s ir aplinkini? pab?gau ? Argentin?, pas giminai?ius“, – dalijosi pa?nekov?.

Keliauti po Piet? Amerik? buvo sena sesers Au?ros Vart? Marijos svajon?, ta?iau ir toks drasti?kas sprendimas i?kart ? viduje kylan?ius klausimus neatsak?. ?Seser?, su kuria susipa?inau Egipte, netik?tai sutikau Argentinoje. Tuomet palikusi visas veiklas, keliavau ? kit? Argentinos kra?t?, ? Mendosos provincij?, pagyventi vienuolyne, pasimelsti ir pasavanoriauti. Ta?iau i? tikr?j? a? ie?kojau pagalbos sau. Ten vie??dama i?sigryninau tris klausimus: noriu daryti tai, ko a?, kaip asmenyb?, noriu? Veikti tai, ko i? man?s tikisi t?vai, ar tai, ko i? man?s nori Dievas? Kai supratau, kad noriu daryti tai, ko i? man?s nori Dievas, kilo klausim? – o kaip suprasti jo vali??“, – dalijosi ji.

Ramyb? at?jo atsakius Dievui ?Taip“

Savanoryst?, galimyb? daugiau laiko skirti maldai, adoracijai bei lemtingos ?v. Ignaco rekolekcijos jai pad?jo atrasti pa?aukimo keli?. Tiesa, ji pasirinko kurti ?eim?, nes labai nor?jo būti mama. ?Baig?si rekolekcijos, bet nepajutau dvasios palengv?jimo, nepasijutau d?iugi, rami. Tod?l po poros dien? gr??au pasikalb?ti su kunigu, kuris ved? rekolekcijas. Ir sakau jam – ka?kas ne taip, a? ka?k? ne taip padariau“, – prisimena sesuo.

Kunigui pasiūlius gr??ti prie ignaci?kojo dvasingumo meditacijos ir ?sivaizduoti, kaip nor?t? Paskutiniojo teismo dien? prisistatyti pas Vie?pat?, sesuo sako maldoje i?vydusi save prisistatan?i? daugyb?s vaik? apsuptyje: ?Tada supratau, kad pa?v?stasis gyvenimas n?ra motinyst?s at?mimas, bet atvirk??iai – motinyst?s ?gyvendinimas ypatinga forma“.

S. Au?ros Vart? Marija teig? maniusi, kad n?ra verta pasi?v?sti Dievui, nes mat? daugyb? klaid? ir nuod?mi? savo gyvenime: ?Galvojau, kad Dievas negali kviesti toki?. Ta?iau supratau, kad Dievas gali kviesti k? nori. O motinyst?s tro?kimas yra gra?iausia dovana, kuri? galiu jam duoti. Atsakiau Dievui ?Taip“ ir tada at?jo ramyb? ir d?iaugsmas“.

Vis d?lto ?eimai tok? dukters pasirinkim? i? prad?i? buvo sunku priimti: ?Suprantu, kod?l buvo sunku. Jie nemat? mano vidinio pasikeitimo, ie?kojim?. Buvo skaudu, nes t?vai gal galvojo, kad ka?ko pritrūko i? j? pus?s, jie ka?ko nepamat?, nepad?jo. Juolab, kad mano ?eima nebuvo labai praktikuojantys tikintieji, o vienuoliai buvo retas reginys, tod?l buvo daug neai?kum?, kaip ir kas bus.

Tai buvo nelengvas laikas, bet vis d?lto laim?jo meil?! Nors ir skaudan?ia ?irdimi, bet mama i?leido, nor?dama, kad bū?iau laiminga“. Sesuo dalijosi, kad dabar jos mama d?iaugiasi dukros pasirinkimu ir Panev??io vienuolyne ji tarsi tapo vis? seser? mama. ?Kartais a? pati juokiuosi, kad Dievas tur?jo mane nusi?sti ? kit? pasaulio kra?t?, kad j? atras?iau. Dievas kvie?ia visus skirtingai“, – sak? vienuol?.

(Au?ra ?ebatoriūt? / Vatican News)