杏MAP导航

Ma?esnieji broliai kapucinai savo aktyvi? tarnyst? Lietuvoje prad?jo dar 1928 m. Buvo ?kurti treji vienuoliniai namai: Plung?je, Kaune (Petra?iūn? parapijoje) ir ?iauliuose. Tuomet prasid?jo Antrasis pasaulinis karas, po kurio Soviet? vald?ia prad?jo u?darin?ti veikusius vienuolynus, o j? nekilnojam?j? turt? – konfiskuoti. D?l ?ios prie?asties i?irus broli? bendruomenei, vienuoliai prad?jo darbuotis parapijose kaip dieceziniai kunigai, ta?iau ry?? ir toliau vieni su kitais palaik?. Vienuolijos veikla buvo v?l atnaujinta tik pra?jus porai met? po to, kai Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomyb?, kai kardinolas Vincentas Sladkevi?ius gr??ino broliams Petra?iūn? parapij?. Joje ir Pauliuose ?iuo metu i? viso darbuojasi ?e?i broliai kapucinai.

Broliai kapucinai: kas jie?

?Lietuvoje nepa??stantiems broli? kapucin?, u?tenka pasakyti, kad t?vas Stanislovas buvo kapucinas. Tada visiems ma?daug pasidaro ai?ku, apie kokius vienuolius kalbama“, – juokiasi brolis T. Pilch. Pranci?kon? ordinas turi tris at?akas. Tai – konventualai, bernardinai ir kapucinai. Visos trys vienuolijos savo ?kūr?ju laiko ?v. Pranci?k?. Po pirmosios pranci?kon? ordino reformos nuo konventual? atsiskyr? bernardinai. Po antrosios reformos, nuo bernardin? – kapucinai.

Kuo pastarasis ordinas skiriasi nuo pirm? dviej?? ?Skiriam?s dvasingumu, nes regula visi pranci?kon? ordinai vadovaujasi ta pa?ia. Po antrosios reformos kapucin? vienuolynas buvo kontempliatyvesnis negu konventual? ir bernardin?. Pavyzd?iui, buvo laikas, kai nebuvo klausoma pasaulie?i? i?pa?in?i?. Kunigai kapucinai klausydavo tik bendruomen?s broli? i?pa?in?i?“, – teigia pa?nekovas.

Pasak jo, atid?iai būdavo parenkama ir vieta kapucin? vienuolynams. Prie?ingai nei dominikonai, j?zuitai ar bernardinai, broliai kapucinai nesikurdavo miest? centruose. Vieta vienuoliniams namams renkama u? miesto rib? siekiant i?laikyti atstum? nuo miesto ?urmulio. Ta?iau ir ne pernelyg toli, kad ?mon?s gal?t? nesunkiai pas brolius vienuolius atvykti.

Reikia pasteb?ti, kad, nors reformos prad?ioje broliai kapucinai buvo kontempliatyvūs, prireikus pagalbos noriai ?mon?ms patarnaudavo. ?Pavyzd?iui, prad?jus plisti epidemijoms, tokioms kaip    maras, broliai dr?siai ?jo pagalbon ir tokiu būdu ne vienas paaukojo savo gyvyb?. Lenkijoje kapucinai pasi?ym?jo ir aktyviu dalyvavimu kovose u? nepriklausomyb?“, – teig? pa?nekovas.

Kaip dar vien? skirtum? kun. T. Pilch ?vardijo konkre?i?, paklusnumu pasirei?kian?i? meil? Ba?ny?iai, sakydamas, kad kapucinai ?trok?ta eiti ten, kur galbūt kiti kunigai ir vienuoliai nelabai nori“. Galiausiai, be visiems pranci?konams būdingo paprastumo, neturto, nuolankumo, kapucinai ypa? vertina ?v. Pranci?kaus testament?, kuriame apra?yta ?v. Pranci?kaus istorija ir gyvenimo būdas, bei broli?kum?. Mat vienuoliai daug laiko praleid?ia kartu, stengdamiesi veikti ne atskirai, bet kaip bendruomen?.

?Tikrai ?simyl?jau Lietuv?“

Kun. T. Pilch gim? Lenkijoje, netoli Krokuvos. Jo susidom?jim? kapucin? ordinu paskatino nam? bibliotekoje rastos knygos apie ?v. T?v? Pij?. ?Mane labai sudomino ?is asmuo. Skaitydamas apie j? pama?iau, kad ir manyje dega tro?kimas gyventi pana?iai kaip jis. Kod?l? Logi?kai paai?kinti ne?manoma, tiesiog taip yra“, – dalijosi pa?nekovas. Kadangi tro?kimas nedingo ir sugr??us i? armijos, brolis Tomas dalyvavo rekolekcijose, skirtose jaunuoliams, ie?kantiems pa?aukimo. Neilgai trukus, 2000 m., jis ?stojo ? broli? kapucin? vienuolyn? Krokuvoje.

?2007 m. gegu??s pabaigoje pirm? kart? porai dien? atva?iavau ? Lietuv?. Kai pama?iau kokia ?ia Ba?ny?ia, gyvenimas, kokie yra ?mon?s, galiu pasakyti, tikrai ?simyl?jau Lietuv?“, – dalijosi vienuolis ir pridūr?, kad gr??us ? Lenkij? vienintel? mintis buvo – vykti v?l ? Lietuv?. Pra?jus pusei met? brolis T. Pilch i? ties? gavo tok? pasiūlym?. ?Su dideliu d?iaugsmu j? pri?miau, pasijutau misionieriumi, i?skirtiniu ir ?vertintu, kad manimi pasitik?jo. Kad tok? jaun?, kvail? ry?osi si?sti  ? u?sien?“, – juokiasi jis.

Vietoje apleistos mokyklos – reabilitacijos centras ir rekolekcij? namai

Po de?imties met? tarnyst?s vikaru ir klebonu Petra?iūn? parapijoje Kaune dabar brolis T. Pilch rūpinasi vienuoliniais namais Pauliuose. Pastarieji kapucin? buvo gauti i? valstyb?s kaip kompensacija u? sovietme?iu konfiskuot? vienuolyno turt? Plung?je. ?Nors mūs? ?kurtas reabilitacijos centras Pauliuose veikia jau 10–11 met?, oficialiai vienuolynas buvo ?steigtas tik nuo 2017 m. rudens“, – sako brolis Tomas. Pauliuose apsigyven? trys vienuoliai sudar? misijoms skirt? bendruomen?, kuri rūpinosi varg?ais, o savaitgaliais va?iuodavo ? aplinkines parapijas vesti rekolekcij?, pagelb?ti parapijose dirbantiems kunigams. Taip pat organizuodavo ir ?Marijos mokyklos“ u?si?mimus Kaune, Vilniuje, Utenoje ir Garg?duose.

Vis d?lto, vienuolijos provincijolo siūlymu, Pauliuose besidarbuojantys broliai kapucinai misijoms skirs gerokai ma?iau laiko, nes telks d?mes? ir j?gas rekolekcij? nam? kūrimui. ?Kai buvome pas arkivyskup? K?stut? K?val?, jis nubr??? mums dvi kryptis: kunigai ir jaunimas. Jeigu vyskupas nori, tai mes irgi norime (juokiasi). Sutapo mūs? tro?kimai, suprantame, kad reikia ir kunigams atsikv?pti, asmenines rekolekcijas atlikti, pasimelsti“, – dalijasi kun. T. Pilch. ? rekolekcij? namus atvykstantis jaunimas bus kvie?iamas kartu melstis, pabendrauti, kas nor?t? – atlikti i?pa?int? ar skirti laiko dvasiniam pokalbiui. Taip pat ir kartu padirb?ti.

Svarbiausias u?davinys: pad?ti atrasti santyk? su Dievu

?Dabar da?nai galima i?girsti, kad jaunimui niekas ne?domu. Kaip j? sudominti? Manau, kad svarbiausia susikoncentruoti ? santykio kūrim?. Jeigu n?ra santykio, tai nieko nebus. Santykis yra pamatas“, – sako pa?nekovas ir priduria, kad Pauliai tur?t? būti vieta, kur ?mon?s, vis? pirma, gal?t? patirti ?mogi?k?, krik??ioni?k? santyk?.

Posakis ?Jeigu Dievas – pirmoje vietoje, tai viskas – savose vietose“ primena, kad, kalb?dami apie santykius su kitais, neapsieisime neu?kabin? santykio su Dievu temos. ?Mūs? konstitucijoje yra para?yta, kad kapucinai tur?t? pad?ti ?mon?ms atrasti santyk? su Dievu. Tai yra vienas i? svarbiausi? u?davini?. Tik kaip tai padaryti? Tik?jimas n?ra tik tik?ti, kad Dievas yra. Tik?ti tai rei?kia ir gyventi taip, kai Dievas i? tikr?j? yra, – sako brolis vienuolis. – Tik?jimas yra ?jimas ? santyk? su Asmeniu, o pats gyvenimas – darbai, veiksmai – tik?jim? u?tvirtina. Dievas siūlo gyventi taip, kam prie?inasi su?eista ?mogaus prigimtis. Kita vertus, jeigu taip pradedama gyventi, atrandama ne ?io pasaulio ramyb?, nepaprastas d?iaugsmas – nieko netrūksta, nors gali ir netur?ti nieko.“

Pokalbiui besibaigiant brolis kapucinas pastebi, kad niekas netur?t? bijoti priimti savo netobulumo: ?Pati stabiliausia ?moni? savyb? – j? nestabilumas. ?ia mes esame labai stabilūs! Nestabiliai mylime, nestabiliai meld?iam?s, nestabiliai Dievo klausome. Bet to nereikia i?sig?sti – Dievas nuolat mums i?tiesia rank?“.

(Au?ra ?ebatoriūt? / Vatican News)