?urnalo ?Kelion?“ redaktor? Faustina E. Andrulyt?: ?Tikslas visada yra svarbus“
Sesuo Faustina Elena Andrulyt? sak? anks?iau itin kar?tai nesidom?jusi vienuolijos istorija. Jai pakakdav? ?ini?, kurios j? pasiekdav? per rekolekcijas, susitikimus bei vienuolijos istorijos pamokas noviciato laikotarpiu. Visgi, art?jant vienuolijos 90-ajam jubiliejui, pa?nekov? teig? nor?jusi pa?ym?ti bendruomenei reik?ming? ?vent? bent jau ?iuo tikslu para?ydama straipsn?. Mat d?l karantino ribojim? bendruomen?s jubiliejaus min?jim?, ? kur? gal?t? atvykti visi norintys, teko atid?ti. ?I? prad?i? labai paprastai pasi?iūr?jau ? sau i?sikelt? u?duot?, o paskui supratau, kad reikia panerti ? istorij?, prisiliesti prie bendruomen?s kūrimo i?tak?, konteksto, tuo metu buvusi? galimybi?“, – dalijasi sesuo. Pasak jos, ?velgiant ? vienuolijos ?kūr?j? El?biet? Bendoravi?iūt?, leidusi? Vie?pa?iui per j? ?gyvendinti savo svajones, bei ?si?iūrint ? vis? vienuolijos istorij?, galima matyti itin gra?? ir ?kvepiant? ?ventosios Dvasios veikim?, nedideles, bet labai gra?ias jos pergales. Pavyzd?iui, vienu metu vienuolijoje buvo ?vyk?s skilimas, d?l po?iūrio skirtum? atsirado dvi motin?l?s ir bendruomen? pasidalijo ? dvi grupes. Galiausiai seserys nutar? susitaikyti, o bendruomen? vyresni?ja i?rinko tre?i?, neutrali?, seser?. ?Reik?jo labai daug nuolankumo, atsisakyti savo valios ir ?sivaizdavim? tam, kad gal?tum suprasti: vienyb? yra svarbiau negu mano ?sitikinimai, ?sivaizdavimai, projektai. Prisiliesdama prie ?i? ?vairi? istorijos moment?, a? i?gyvenau d?iaugsm? ir suvokim?, kad mūs? istorija yra Dievo darbas“, – sak? s. Faustina. ?iandien ?iai vienuolijai priklauso 30 seser?, gyvenan?i? Marijampol?je, Vilkavi?kyje, Kaune, Vilniuje ir Romoje.
Su s. Faustina Elena Andrulyte kalb?jom?s Lietuvos sostin?je. Pa?nekov? sak?, kad anks?iau nema?? jos laiko dal? u?imdavo tarnyst? Vilniaus ?v?. M. Marijos Nekaltojo Prasid?jimo (?v?ryno) parapijoje, kurioje ji vesdavo katechezes vaik?, besirengian?i? Pirmajai Komunijai, t?vams. Taip pat sesuo darbavosi ir kaip leidinio ?Kelion?“ kalbos redaktor?. ??ios veiklos ?miausi, nes... man vis? laik? rūp?jo, kad ?urnalas būt?. Taip, jis yra kitoks – nekomercinis, didel?s apimties, jame nevengiama ilg? tekst?, gausyb?s spalvot? iliustracij?. Vis d?lto tikiu, kad tokio kitoni?kumo reikia, tikrai yra skaitytoj?, kurie nebijo ilgesnio teksto ir dar randa laiko l?tam skaitymui, o ne tik antra??i? perb?gimui akimis“, – sak? s. Faustina. ?? ruden? d?l karantino apribojim? veiklos parapijoje suma??jo, ta?iau sesuo gavo pasiūlym? perimti ?urnalo ?Kelion?“ redaktor?s pareigas. ?Labai daug meld?iausi, kalb?jausi su bendruomene ir supratau, jog atsakymas yra ?Taip“. ?iuo metu Vie?pats kvie?ia mane imtis ?itos veiklos, ? kuri? ir pasin?riau. ?Kelion?s“ buvimas yra trapus, bet ?iais metais dar esame ir a?iū Vie?pa?iui“, – sak? pa?nekov?. Pasak s. Faustinos, gra?iausias darbo ?Kelion?je“ momentas yra susitikimai: ?Nuostabu tai, kad per kiekvien? pokalb?, rengiant interviu ar straipsn? gauni koki? nors slapt? dovan?, kurios niekaip neperduosi skaitytojams, kuri lieka tik tau – kartais tai akyse su?vilgusi a?ara, ?ypsnis, tylos intarpas ar jautrus pasidalijimas, taip ir liekantis tarp eilu?i?“.
Prakalb? apie nauj? kelion?s su ?Kelione“ laikotarp?, aptar?me ir piligrimyst?s tem?. Sesuo Faustina prasitar?, kad drauge su savo t??iu ?jo ?v. Jokūbo (isp. Camino de Santiago) piligrimin? keli?. Piligrimai nusprend? kelionei ? Kompostelos Santjago katedr? Ispanijoje rinktis vadinam?j? portugali?k? keli?. Nor?ta prad?ti kelion? aplankant Fatim? ir keliauti vaizdingu, vandenyno pakrante besidriekian?iu keliu. Vien? i? t? svajoni? Dievas leido ?gyvendinti, kitos – ne. Sesuo pasakojo, kad, ?veik? u?sibr??t? t? dien? nueiti kilometr? skai?i?, jiedu steb?josi niekaip nepasiekiantys nakvyn?s vietos. Atsivert? ?em?lap? suprato ?j? ne tuo keliu: ?Yra trys portugali?ko kelio at?akos, o mes buvome tarp dviej? keli? – iki kelio prie vandenyno buvo de?imt kilometr? ir iki centrinio kelio lygiai tiek pat. Buvo sekmadienis, pakeliui u??jome ? kavinuk?. Nors i? vakaro jau buvome dalyvav? ?v. Mi?iose, jeigu sekmadien? nesurastume ba?ny?ios, bet man vis tiek ? jas labai nor?josi! Ir ?iūriu – toje kavinuk?je kunigas su bi?iuliais!“ Sesuo Faustina pri?jusi pasiteirauti, ar kur nors netoli ??vakar būt? galima sudalyvauti ?v. Mi?iose. Kunigas atsak?, kad jo draugas netrukus vyks j? aukoti ? savo parapij? ir piligrimus gali ve?tis kartu. Be to, pridūr?, kad min?ta parapija yra visai netoli piligriminio kelio. Taigi, visai netrukus sesuo ir jos t?velis kartu su kunigu pajuda ? jo aptarnaujam? parapij?. Ta?iau tuoj pat pastebi, kad yra ve?ami tuo pa?iu keliu, kuriuo at?j?, atgal. ?Jis angli?kai nekalba, tod?l mums tik lieka kantriai laukti, kol mus nuve? ? ba?ny?i?“, – juokiasi s. Faustina. Atrodo, kad ?is ne itin malonus netik?tumas, visgi, buvo didel? dovana. T?dien ?v. Mi?i? metu buvo skaitoma i?trauka i? Evangelijos pagal Jon?, priminusi Eucharistijos svarb? (Jn 6, 51–58). O, kaip v?liau pasteb?jo keliautojai, ba?ny?ios ?onin?je koplyt?l?je buvo pal. Aleksandrinos, kuri net 13 met? iki savo mirties maitinosi vien tik Eucharistija, relikvijos. Piligrimai netik?tai atkeliavo ? gimt?j? ?ios palaimintosios miestel?. Galiausiai, jiems i??jus i? ba?ny?ios ir v?l ?nikus ? ?em?lap? bei supratus, kad iki nakvyn?s vietos dar labai toli, pagelb?ti pasisiūl? ? ?eim? festival? atvykusi ?eima. Savo vaikus susodin? ? baga?in?, jie s. Faustin? ir jos t?t? atve?? iki nakvyn?s nam? centriniame portugali?kojo ?v. Jokūbo kelyje. T? vakar? jie u??m? paskutines vietas piligrimams skirtuose nakvyn?s namuose ir suprato t?siantys kelion? centriniu keliu. Pastarasis, kaip v?liau paai?k?jo, yra seniausias i? vis? portugali?k?j?, vedan?i? ? Santjago de Kompostel?.
?Po to, kai pajunti t? kelion?s p?s?iomis skon?, jau nebegali neiti. Tavo kojos jau tave ne?a. Kitais metais keliavome Lietuvoje, eidami atkarp? nuo Pa?aislio iki Lazdij?, v?liau pasirinkome atkarp? nuo Kry?i? kalno iki Palendri?, Tytuv?n?, ?iluvos“, – pasakojo s. Faustina. Be to, ?imto kilometr? ?ygius anks?iau organizuodavo ir ?ventosios ?eimos seserys. Tokie ?ygiai būdavo skirti jaunimui, tur?davo parengt? program?. Sesuo sak?, kad būtent kelioni? p?s?iomis metu ?vyksta ypating? susitikim?, kuri? turbūt nebūt? ?vyk? niekur kitur. ?Kelyje gali pa?inti ?mones, pamatyti save ir kit?. Tai labai vertinga patirtis. ?ygyje p?s?iomis yra daug laiko tylai, m?stymui ir pokalbiams, kuri? metu greitai pamatai, kad nuo pavir?iaus nueini iki svarbi? dalyk?, iki susitikimo patirties. Kitas dalykas, kai eini, patiri pasaul? visai kitaip, nei va?iuodamas i? objekto ? objekt?. Matai kiekvien? pakel?s ?ol?, g?l?, u?uodi eukalipt? kvap?, kai eini pro j? giraites, matai dang?, girdi garsus, visas pasaulis aplink tave. Tu j? jauti, esi jo dalis, nebe tik vartotojas“, – dalijosi pa?nekov?.
O kas yra svarbiau – keliauti ar pasiekti tiksl?? ?Tikslas visada yra svarbus. Be jo piligrimyst? ne?vyksta. Kaip ir gyvenimo tikslas: jeigu mano gyvenimo tikslas yra dangaus karalyst?, keliauju kryptingai. Nuo to priklauso ir mano pasirinkimai, kur sukti, kur eiti, kiek laiko ils?tis, kada keliauti toliau, k? rinktis...“, – sak? s. Faustina Elena Andrulyt?. Vis d?lto ji teig? ?emi?koje piligrimyst?je ne kart? ?sitikinusi, koks svarbus yra ir kelion?s procesas – ne syk? yra tek? i?gyventi liūdes?, kad ?is kelion?s etapas jau baig?si. Ta?iau vieno etapo pabaiga nei?vengimai rei?kia ir kitos kelion?s, ne ma?iau turtingos atradim?, net jei ji t?sis jau tavo kasdienyb?je, prad?i?.
(Au?ra ?ebatoriūt? / Vatican News)
