杏MAP导航

Kauno arkivyskupijos piligrim? centras buvo ?steigtas dar 2009 metais, o 2015 metais piligrim? centro savanori? iniciatyva susikūr? bendruomen?, pavadinimu ?Jono Pauliaus II piligrimai“. Ji siekia pad?ti ?mogui susitikti su Dievu ir Evangelijos dvasia ?gyvendinti savo pa?aukim? myl?ti drauge meld?iantis, savanoriaujant bei vykstant ? piligrimines keliones (ar padedant ? jas i?vykti kitiems). Apie pasirengim? piligrimystei, poky?ius gyvenime gr??us i? piligrimin?s kelion?s, ?simintiniausias keliones bei Lietuvos vietas, kurios gal?t? būti da?niau lankomos piligrim? ??kart, ir sukosi pokalbis su Mantu Kurai?iu.

Prie? i?vykstant ? ?v. Jono Pauliaus II Piligrim? centro organizuojam? piligrimin? kelion?, kur? laik? vyksta pasirengimas. Koks pasirengimas yra reikalingas piligriminei kelionei, koki? reik?m? jis turi?

A? manau, kad rengtis reikia visada. Yra toki? s?km?s istorij?, kur, pavyzd?iui, ka?kas negal?jo keliauti, paskutin? sekund? jo brolis ??oko ? autobus? ir d?iaug?si nuostabia kelione. Ta?iau net jeigu i?sirengi ? vadinam?j? solo ?yg? vienai dienai, juk turi ?sid?ti sumu?tini?, pasidaryti arbatos, pasi?iūr?ti, kokie bus orai. O jeigu keliauji su grupe, tai tuo labiau. Reikia susipa?inti, atsakyti sau ? pagrindin? klausim?: ko tikiuosi i? ?ios kelion?s, kod?l va?iuoju? Jeigu tu ? ?iluv? va?iuoji pasportuoti (nes ten yra labai geras naujas dvira?i? takas), o a? va?iuoju pasimelsti, tai mūs? lūkes?iai yra skirtingi ir mums susiderinti bus gana sunku. 

Kiti galbūt gin?yt?si su manimi ir sakyt?, kad pasirengimo nereikia, nes krik??ionis piligrimas turi būti visada pasireng?s i?keliauti. Kartais piligrimai sako: ?Va?iuoju, nes noriu pasimelsti“. O mano draugas kunigas reaguodamas ? tai, sako: ?Blogai“. Piligrimin? kelion? n?ra skirta pasimelsti. Lygiai kaip ir rekolekcijos n?ra skirtos atsimelsti iki soties, o tada gr??ti namo ir gyventi kaip anks?iau. S?moningas, religingas ?mogus gali laikyti save piligrimu, jeigu jis piligrimyste gyvena kasdien – meld?iasi nuolat. Krik??ion? piligrim? visada turi lyd?ti malda, jis turi reguliariai atlikti i?pa?int?, priimti sakramentus. Piligrim? centras ir ragina tai daryti, pas mus reguliariai vyksta pamaldos, bet kartu prie? kiekvien? kelion? sakome – stabtel?kime, susitikime, pasikalb?kime.

Jeigu piligrimai turi būti visada pasireng?, gal pasirengimas kelionei yra labiau reikalingas vadinamiesiems religiniams turistams? 

Tuomet paklauskime, kuo skiriasi piligrimas nuo religinio turisto? Galima sakyti – niekuo! Ir turistai, ir piligrimai keliauja, lanko ba?ny?ias, yra vienodai apsireng?, naudojasi ta pa?ia infrastruktūra, eina valgyti, galbūt net nakvoja tuose pa?iuose nakvyn?s namuose. Taigi, nesiskiria prakti?kai niekuo.

Galbūt skirt? tarp piligrim? ir religini? turist? galima daryti pagal intencijas, kuri? vedini jie keliauja?

Bet ir tie, ir tie ?mon?s nori būti laimingi – abu ie?ko dvasini? patir?i?. Vienas gal labiau ?sivardij?s, kad jis ?ino, ko ie?ko, kitas – gal ne, ta?iau jie trok?ta to paties – meil?s, g?rio, pa?inimo, d?iaugsmo, laim?s. Mūs? grup?se būna toki? ?moni?, kurie sako: ?Man ?mona liep?“. Ar toks ?mogus yra piligrimas, jeigu jo intencija nusakoma ??mona liep?, tod?l va?iuoju ir nieko nesitikiu“? Bet ?tai, jis kelion?s viduryje atranda Krist? tiesiogine ta ?od?io prasme. O neretai tas, kuris sako: ?Kiekvienais metais va?iuoju ? ?e?ias piligrimines keliones, mano intencija – giliausias Dievo pa?inimas“, bet vis? kelion? yra tarytum ka?koks nelaimingas. Toks jis ir gr??ta, toliau vyksta ? piligrimystes, nes niekaip neranda to, ko ie?ko. Kartais religinis turistas gr??ta i? kelion?s toks piligrimas, kad tam, kuris save vadina piligrimu, iki jo dar labai toli. 

Rengdamas magistro darb? atradau antropologo VictoroTurnerio mintis. Jis pasteb?jo, kad kiekvienas piligrimas bekeliaudamas aplanko kok? nors kultūrin? objekt? ar u?suka ? turizmo centr? ir yra fiksuojamas kaip turistas. Tai kod?l turistas, u??j?s ? ba?ny?i?, negali tapti piligrimu? Kaip kad vienas arkivyskupas labai gra?iai pasak?: ?Mantai, Dievas gali veikti per bet kok? religin? turizm?“. 

Viename pokalbyje sak?te: ?Supratau, kad piligrimyst? susideda i? keturi? dali?: pasirengimo, kelion?s, buvimo ?ventoje vietoje bei gyvenimo poky?i? po piligrimyst?s. Jei gr???s nieko nekeiti, tai tu – ne visai piligrimas“. O jeigu atsakym? ? turimus klausimus ?mogus piligrimyst?s metu neranda?

Baigiau Kauno Technologijos universitet?, pagal specialyb? esu in?inierius. Po to – Religijos ?vietimo studijas Vytauto Did?iojo universiteto Teologijos fakultete. Tod?l mano smegenys kartais veikia truput? kaip in?inieriaus, truput? kaip teologo. Tie keturi ?ingsniai man labai patinka ir taikau juos kiekvienoje kelion?je. Jeigu kelion?je skiri laiko maldai, apm?stymui – kelion? tave kei?ia i? esm?s.

Tad piligrimyst? – tai tavo laikas apsispr?sti, k? gr???s darysi kitaip. Ai?ku, galima sakyti, kad buvau kelion?je, o dabar Dievo eil? veikti. Būna ?vairi? patir?i? ir tikrai Dievui n?ra negalim? dalyk?. Bet a?, nors keliauti yra mano darbas, kiekvien? kart? ka?k? kei?iu. Pavyzd?iui, vienoje kelion?je supratau, kad per ma?ai laiko skiriu savo vaikams. Vadinasi, privalau ka?k? keisti. Pri?miau sprendim? vien? kart? per savait? tur?ti t?vo dien?. Pasiimu abudu vaikus ir pus? dienos kartu veikiame tai, k? veikti nori vaikai, – va?iuojame ? piliakaln?, basein?... Toks yra mano pasiry?imas ir jo iki ?iol laikausi. 

Svarbu ?sivardyti poky?ius dar kelion?s metu. Jeigu i?kart nepriimsi sprendimo, pasaulis tave pagrobs ir tam nebeatrasi laiko. Taip, smagu, jeigu gali pasikeisti – ?tai, buvau netikintis, ateistas, o dabar būsiu tikintis, kas sekmadien? vaik??iosiu ? ba?ny?i?. Yra buv? toki? atvej?, labai gra?u, bet a? daugiau turiu omenyje ma?us dalykus. Galbūt dabar taupysiu pinigus, mesiu priklausomyb?, skirsiu laiko ?eimai, dovanosiu ?monai g?li?... Mano piligrimai tuo vadovaujasi ir sako, kad veikia.

? kiek piligrimini? kelioni? jums yra tek? i?vykti? Kuri kelion? buvo ?simintiniausia ir kod?l?

Man kelion?s – gyvenimo būdas, mano visi gyvenimo etapai susij? su jomis. Kelioni? buvo labai daug, anks?iau, kai buvau studentas, skai?iuodavau. Tur?jau tok? ?em?lap?, ? kur? smaigstydavau smeigtukus pa?ym?ti vietoms, kuriose yra tek? būti. Dabar nebeskai?iuoju. 

?simintiniausios kelion?s negaliu i?skirti. Bet ? TOP 5 tikrai ?eit? Taizé. Ten prasid?jo mano pa?intis su Dievu. Paskui – mudviej? su ?mona medaus m?nuo ?ventojoje ?em?je. Mes p?s?iomis su kuprin?mis ?jome i? Nazareto ? Kafarnaum?. Tai buvo visi?ka pasitik?jimo kelion?, tris naktis nakvojome palapin?je, paplūdimyje prie Negyvosios jūros, vien? – ant Arbel kalno, nuo kurio mus gal?jo nune?ti v?jas. Kita ?simintina kelion?, kai su ?mona pasi?m? vieneri? met? sūn? keliavome ? Nazaret? pad?koti Mergelei Marijai u? jo gimim?. M?nes? su vaiku keliavome po ?vent?j? ?em?, tranzavome iki Jordanijos, gyvenome dykumoje. Tarp ?simintiniausi? reikia pamin?ti ir Australijoje vykusias Pasaulio jaunimo dienas. Toje kelion?je pirm? kart? patyriau ?vent?j? Dvasi?, tai buvo ?domi patirtis. Galiausiai atradau Lietuvos Marijos ?ventov?se vykstan?ius atlaidus. 

O ar yra tokia vieta Lietuvoje, kuri ma?ai ?inoma ar primir?ta ir, jūs? nuomone, gal?t? būti da?niau lankoma piligrim??

Man labai suskamb?jo, kai 2018 m. atvyk?s Fatimos rektorius pasak?: ?Jūs apie Fatim? ?inote daugiau, negu apie ?iluv?“. Man atrodo, kad mes ne?inome, kokia tai vieta, koks apsirei?kimas, k? jis duoda. Kaip vienas piligrimas dalijosi: ?ia svarbu ne tai, kad apsirei?k? Marija, ?ia apsirei?k? Marija su J?zumi, ?ioje vietoje prasiv?r? dangus! 2019 m. buvo i?leistas specialus ?National Geographic“ numeris, kuriame buvo minimos piligrimin?s su ?v?. Mergele Marija susijusios vietos. Ir buvo pa?ym?ta, kad ?em?lapyje raudonais ta?kais ?ymimos vietos – ypatingos, pripa?intos Vatikano. Tarp j? buvo ir ?iluva. Tai rei?kia, kad ?National Geographic“ mokslinis ?urnalas pripa??sta, kad ?iluva – ypatinga vieta, neeilin? ?ventov?. O mes, lietuviai: kas, ?iluva? Tai man truput? skauda ?ird? d?l to. 

O ?iaip yra toki? keist? vieteli? Lietuvoje. Pavyzd?iui, va?iuojant ? ?iluv?, ?alia Betygalos, ant ?laito, yra apleista Ugoni? ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? ba?nyt?l?, teka ?altinis, labai gra?i vieta. Mano nuomone, Papar?i? moter? vienuolynas gal?t? būti labiau lankomas piligrim?. Ma?ai kas ?ino, kad yra galimyb? nuva?iuoti ? ?? vienuolyn?, ten pabūti. Kad ir tame pa?iame Kaune gali nustebinti ?Kaunastic“ mar?rutas, kai su?inai, kad Sobore galima aplankyti katakombas. Arba kad galima u?eiti pasimelsti kartu su seserimis benediktin?mis, u?degti ?vak? ?v. Gertrūdos ?vaki? ?ventov?je ir ?inoti, kad u? tave meld?iamasi u?tarimo malda.

(Au?ra ?ebatoriūt? / Vatican News)