Kardinolas G. Ravasi. Myl?k artim?, myl?k ?em?
?Ne vien Biblijoje, kuri yra didysis Vakar? kultūros kodas tiek tikintiems, tiek netikintiems, bet ir visose kultūrose egzistuoja simbolinis gamtos suvokimas, kuriam pasaulis yra tarsi skaitomas tekstas“, – ital? dienra??iui ?Il Fatto Quotidiano“ komentavo Popie?i?kosios kultūros tarybos pirmininkas. – ?Deja, ?iandien vir?? ima vien funkcin? ir technologin? samprata, kuri n?ra būdingiausia mokslui. Juk mokslas yra ka?kas daugiau u? technologijas“.
Pasak kardinolo, suabsoliutinti funkcionalum? – tai suvokti gamt? vien kaip ?rank?, kuriuo galima naudotis arba kur? galima i?mesti, kuriuo galima atsikratyti, kai jis neb?ra naudingas. Tai n?ra gera tendencija.
Nagrin?jant ?mogaus poveik? gamtinei aplinkai yra taikomos kelios perspektyvos. Vien? galima pavadinti moksline-ekonomine, j? aptinkame dideli? tarptautini? susitikim? dokumentuose, taip pat dokumentuose, kuriuose pripa??stama, jog ?mogus suklydo ir jo klaidas reikia i?taisyti. Religijos siūlo kiek kitoki? prieig?, labiau pabr??ia moralin? ir etin? aspekt?. Biblija prasideda didele sukūrimo mozaika, pirmuosiuose dviejuose Prad?ios knygos skyriuose i?auk?tinamas kūrinijos gro?is ir gerumas. Deja, kaip pasakojama tre?iajame skyriuje, ?mogus nesugeb?jo tinkamai pasirūpinti kūrinijos sodu.
??tai dvi dimensijos. Sekuliarus s?moningumas, jog ?mogus padar? nusikaltim?, kuris paveik? ir gamt?, ir religinis s?moningumas, jog ?mogus nusid?jo ir suard? Kūr?jo trok?tam? harmonij?“, – pa?ym?jo kardinolas Ravasi.
Bibliniame pasakojime ?mogus yra Dievo kūrybos vir?ūn?, ta?iau, pasak kardinolo, mums da?nai i?sprūsta i? ?vilgsnio tai, kad ?mogus sukurtas ?e?t?j? dien?, kuri taip pat simbolizuoja netobulum?, ir kad ?mogaus sukūrimo negalima atskirti nuo ankstesn?s kūrybos. Vyras ir moteris yra svarbiausi kūriniai, ta?iau jie turi ribas. Matome, kas atsitinka, kai jie jas per?engia, kai i? valdytojo, i? to, kuris suteikia gyvūnams vardus ir ?dirba ?em?, ?mogus tampa j? engian?iu tironu.
?Svarbu, kad religijos v?l pabr??t?, jog gamta yra ?mogaus sesuo: myl?k artim? kaip save pat?, o ?em? – taip pat mūs? artimas“, – palygino Popie?i?kosios kultūros tarybos pirmininkas. Tai buvo vienas i? popie?iaus Pranci?kaus ?Laudato Si’“ sieki? – pabr??ti kūrinijos simbolin?, dvasin?, sakralin? vert?, jos ?adinamus gro?io ir nuostabos jausmus; organi?kai sujungti dvasin? matmen? su moksliniu – jie turi ?engti kartu, tarpusavyje susipinti, nepaisant savo ir savo metod? skirtingumo.
?Dar kart? pabr??iu mokslo ir tik?jimo s?jungos svarb?. Greta ?od?io tik?jimas galima prid?ti filosofij?, men?, poezij?. Neegzistuoja vien technologinis atsakas, kaip, deja, daugelis ?iandien tiki: savo garsioje kalboje Harvardo studentams garsusis Steve Jobs sak?, kad technologijos ir kultūros, humanizmo ir mokslo s?veika yra būtina, kad i? ?irdies gimt? giesm?“, – primin? kardinolas Ravasi, link?damas, kad ?ios temos ypa? rūp?t? jaunosioms kartoms. (RK / Vatican News)
