Sesuo Benedikta. ?Prisid?ti prie bendro Lietuvos Ba?ny?ios lobyno“
Kada ir kokiomis aplinkyb?mis pirm? kart? su?inojote apie Marijos Dangun ?mimo seser? asumpcionis?i? bendruomen?? Kuo ji Jus patrauk??
Nuo ?e?tos klas?s mokiausi seserims asumpcionist?ms priklausan?ioje mokykloje Pary?iuje. Tada tai buvo tik mergin? mokykla, darbavosi daug seser?. Man patiko, kad jos buvo labai artimos, linksmos, kai kurios – gra?ios (juokiasi). Buvo malonu pas jas mokytis. Dvyliktoje klas?je tur?jau nuostabi? aukl?toj? belg?. Ji mane su?av?jo savo atvirumu, d?iaugsmu, nepaliaujama ?ypsena ir tais laikais savo ne?prastu atvirumu pasauliui. Pavyzd?iui, ji mus nusived? ? sinagog? susitikti su ?yd? bendruomene. Anuomet tai tikrai nebuvo ?prasta, apie tarpreligin? dialog? nebuvo daug kalbama. Kit?kart ji pakviet? vien? gydytoj?, kuri mums papasakojo apie moters kūno paslaptis. Su?inojome dalykus, kuriuos dabar jau visi pradinukai ?ino...
V?liau, kai teko spr?sti, ? kur? vienuolyn? stoti, apie seser? asump?ionis?i? vienuolij? negalvojau – maniau, kad tai tiesiog paaugli?kas susi?av?jimas. Pary?iuje mokiausi angl? kalbos ir literatūros, ?iek tiek dirbau, keliavau. Visgi, apsidairiusi gal? gale sugr??au pas seseris asumpcionistes, nes ma?iau, kad jos turi visk?, ko noriu. Tiesa, jau su motyvacija – Taizé bendruomen?s d?ka atradau liturgij? ir tarptauti?kum?. Tuo metu labai tro?kau gyventi gyvenim? pagal liturgin? ritm?, o atradimu tapo ir tai, kad vadinamos tre?iojo pasaulio ?alys turi labai daug t? dalyk?, kuri? mums der?t? i? j? pasimokyti. O mūs? vienuolijai priklauso daug seser? Afrikoje, Amerikoje (ypa? centrin?je jos dalyje) ir Azijoje.
Kaip prisimenate pa?aukimo paie?k? laikotarp??
Ie?kojimas buvo nelengvas. Labai nor?jau atsiliepti ? Dievo vali?. Bet ar Dievas nori, kad kur?iau ?eim?, ar bū?iau vienuole – tai buvo nelengva suprasti, ypa? ?sitraukiant jausmams. Apsispr?sti pad?jo ignaci?kos rekolekcijos, jas rekomenduoju visiems, kurie ie?ko ir turi klausim? gyvenime. J?zuitas, kuris ved? rekolekcijas, man sak? – pabandyk, pasakyk ?Taip!“. Kai tai padariau, maldoje gavau visi?k? patvirtinim?. Supratau, kad kai ?ventoji Dvasia nori tave vesti, ji kalba labai i?kalbingai: per vidin? tvirtum?, ai?kum?, d?iaugsm?, ramyb? ir laisv?. Kai maldos metu visas ?is paketas man buvo duotas, supratau, kad nereikia ie?koti kitur.
1993 m. atvykote ? anuomet visai neseniai nepriklausomyb? atgavusi? Lietuv?. Kod?l kongregacija nusprend? kurtis Lietuvoje?
1934–1937 m. Lietuv? paliko apie dvide?imt mergin? tam, kad ?stot? pas mus ? vienuolyn?. Jos atvyko ? Belgij?, kur tada buvo mūs? generaliniai namai. Tuo laiku Lietuvoje nebuvo daug viet?, kur būt? galima stoti ? vienuolyn?, be to, reik?jo tur?ti krait?. Tod?l vienas kunigas, kuris buvo studijav?s Belgijoje ir su tenyk??iais ?mon?mis palaik? ry?ius, pasak? merginoms, kad Belgijoje jos gali būti priimtos ? vienuolyn? be krai?io. Jos, nemok?damos n? ?od?io prancūzi?kai, tur?jo nepaprast? dr?s? i?va?iuoti! At?jus karui, nutrūko visi j? ry?iai su Lietuva ir dingo viltis sugr??ti.
Kai Lietuva atgavo nepriklausomyb?, tada kongregacija svarst? galimyb? ?kurti bendruomen? Ryt? Europoje, kad gal?tume, kaip sak? pop. Jonas Paulius II, kv?puoti abiem plau?iais. 1992 m. i? Danijos ? Lietuv? kartu su kitomis seserimis atvyko dvi, daugiau nei a?tuoniasde?imt met? turin?ios seserys lietuv?s. Viena i? seser? besilankydama Lietuvoje atrado giminai?ius. Seseris Lietuvoje pri?m? kun. Medardas ?eponis, klebonav?s k? tik ?kurtoje pal. Jurgio Matulai?io parapijoje Vilniuje. Jos ?ia praleido m?nes? laiko, aplank? Lietuv?, susipa?ino su ?mon?mis, ved? u?si?mimus jaunimui. Po to, kai buvo nuspr?sta kurti bendruomen? Lietuvoje, kongregacija ?ia nusprend? si?sti mane. ? Lietuv? atvykau 1993 m. rugs?jo 3-?j?, diena anks?iau nei popie?ius Jonas Paulius II. Dalyvavau popie?iaus vizitui skirtuose renginiuose Vilniuje ir Kaune. Buvau juose nieko nesuprasdama, bet buvau.
Ar neg?sdino tai, kad reik?jo vykti ? nauj? ?al?, taikytis prie naujos kultūros, mokytis naujos kalbos? Kaip prisimenate savo pirmuosius metus Lietuvoje?
Atsimenu, kad rugs?jis buvo labai ?altas, lietingas... Daug lijo popie?iaus vizito metu, tod?l galvojau: ?K? a? ?ia veikiu? Kaip ?ia ?alta!”. Dar t? savait? nebuvo Vilniuje kar?to vandens, tod?l tur?jau ?alto du?o patirt? tiesiogine to ?od?io prasme. Bet mane labai su?av?jo ?moni? pri?mimas, parapijos jaunimas man?s lauk?, pri?m?, mane globojo, net nupirko man maisto, kad tur??iau k? valgyti. Labai gra?us buvo jaunimo nuo?irdumas ir stiprus Dievo ie?kojimas – tai buvo ypatinga karta.
I?mokti lietuvi? kalbos prireik? laiko, bet tuo metu, kai atvykau, jau vyko kursai u?sienie?iams Vilniaus universitete. Tur?jau laim?s mokytis pas toki? ger? d?stytoj?, kad baisi gramatika tapo beveik miela. Nustembu prisiminusi, kad po m?nesio Lietuvoje jau sakiau mokymus apie mald? ir Biblij? lietuvi?kai. Para?yti vos vien? puslap? man prireikdavo savait?s, bet ?itaip i?mokau kalbos.
Ir ?inoma, man kaip pary?ietei, viskas buvo nauja. Jauni ?mon?s tur?jo kaime savo mo?iutes, va?iuodavo kasti bulves. O a? netur?jau ?alio supratimo, kas yra bulviakasis! Mano pirma i?vyka savaitgaliui su jaunimu ? kaim? man i?liko kaip kultūrinio ?oko patirtis. Pirmas dalykas, ko ie?kojau atvykusi – tai kur tualetas, ir kur vonia? Nei vieno, nei kito nebuvo! Reik?jo pasimokyt gyventi truput? kitaip, papras?iau, ar?iau gamtos. I? ties?, buvo labai ger? pamok?.
O ar pasiilgstate Prancūzijos?
Kadangi mūs? centriniai namai yra Pary?iuje, beveik kiekvienais metais turiu prog? gr??ti d?l ?vairi? kongregacijos rengini? ir tuo pa?iu pasimatyti su savo broliais, seserimis ir pabūti Pary?iuje, Prancūzijoje. Bet man labai gera gyventi ir Lietuvoje – tur?jau laim?s gauti Lietuvos pilietyb?, tod?l jau?iuosi ?ia kaip namuose. Prezidentas Valdas Adamkus i?imties tvarka pilietyb? suteik? ?mon?ms, kurie buvo pasiry?? likti Lietuvoje – tarp j? buvo ir keletas pa?v?st?j?. Norint gauti pilietyb?, reik?jo tur?ti du r?m?jus. Mano atveju tai buvo kard. A. Ba?kis ir kun. A. Saulaitis, SJ.
Netrukus min?site 26-?sias jūs? kongregacijos ?sikūrimo Lietuvoje metines. Kas Jus labiausiai d?iugina ?velgiant ? prab?gusius metus i? dabarties perspektyvos?
Mane labai d?iugina daug dalyk?, pavyzd?iui, draugyst? su daugybe Lietuvos Ba?ny?ios nari? ir pa?v?st?j?. Jau?iuosi Lietuvoje kaip namuose ir d?iaugiuosi, kad mūs? bendruomen? su savo charizma prisideda prie bendro Lietuvos Ba?ny?ios lobyno. ?vyko tam tikras ?kultūrinimas, tai rei?kia, kad mūs? charizma tapo lietuvi?ka. Mes nei?rei?kiame savo charizmos lygiai taip kaip seserys Prancūzijoje, Ispanijoje ar Japonijoje.
Dar labai d?iugina, kad turime savo mokykl? – pal. J. Matulionio gimnazij?, kurioje mokosi kiek daugiau nei ?e?i ?imtai mokini? nuo 1 iki 12 klas?s. ?i mokykla nuo pat jos ?kūrimo yra vieta, kurioje vaikai su negalia gali lygiaverti?kai mokytis su kitais vaikais. Labai d?iaugiuosi, kad galime i?reik?ti savo ugdymo charizm? per ?i? mokykl?.
Kuo jūs?, seser? asumpcionis?i?, bendruomen? gyvena dabar?
Mokykla yra mūs? pagrindin? misija. Taip pat mes turime gana didel? nam?, nes nuo pat prad?i? nor?jome dalintis bendruomeni?ku gyvenimu su kitais. Su mumis gyvena student?s arba jau dirban?ios merginos, kurios tarpusavyje sudaro ?Samarie?i?“ bendruomen?. Pavadinimas kilo i? u?uominos ? moter? Evangelijoje, kuri prie ?ulinio atrado save. Tod?l mes tikime, kad ?is bendruomeninio gyvenimo projektas padeda merginoms atrasti save ir savo gyvenimo keli?.
Dar turime ypating? ry?? su pal. J. Matulai?io parapija: giedame chore, turime daug draugys?i? ?itoje bendruomen?je, taip pat viena i? mūs? seser? dirba psichologe ?ios parapijos ??eimos pagalbos centre“. O a? vedu ?Alfa“ kursus, dalyvauju parapijos taryboje. Kartais turiu d?iaugsmo pasidalinti ?iniomis apie ?vent?j? Ra?t?. Tai jau tapo mano antra specialybe – kelerius metus netgi d?s?iau Vilniaus pedagoginiame universitete, Katalik? tikybos katedroje. Lankau kalinius, taip pat esu dvasin? palyd?toja, dalyvauju Gerojo samarie?io bendruomen?je, kuri padeda ?mon?ms per atleidim? i?gyti dvasi?kai.
