Kun. Moz? Mitkevi?ius. Pragarui nelemta suskamb?ti?
Psalmynas, skai?iuojantis tūkstan?ius met?, vis dar teb?ra ne tik ?kv?pimo ?altinis maldai, bet ir paskata gimti naujoms knygoms. Prie? por? savai?i? pasirod? nauja kunigo Moz?s Mitkevi?iaus knyga galbūt kiek ne?prastu krik??ionio ausiai pavadinimu – ?Nesuskamb?j?s pragaras“. Knyga, skirta psalm?ms, kurios, atrodo, yra gryniausia maldos Dievui forma, viena poeti?kiausi? Biblijos knyg?. Kod?l, kaip pragaras tur?t? skamb?ti? O gal tai – provokacija? Apie tai kalbam?s su knygos autoriumi, kunigu Moze Mitkevi?iumi.
Kod?l knyga apie psalmes? Pasak kunigo Moz?s, būtent psalmynas daugeliui ?moni? yra bene artimiausia, labiausiai medituoti paskatinanti knyga, atliepianti ?vairiausias ?moni? patirtis. Psalm?s da?nai girdimos liturgijos metu, ta?iau joms skiriama per ma?ai d?mesio. Neretai atrodo, tarsi jos būt? tik muzikin? pauz? tarp skaitini?, o ir kunigai temas pamokslui paprastai renkasi remdamiesi Evangelijomis. ?Tad nor?josi pabr??ti, kad psalm?s irgi yra Dievo ?odis – veikiantis, aktualus, gyvas ir nei kiek ne menkesnis u? kitus skaitinius. O svarbiausias dalykas: psalm?s – tai Biblijos santrauka, kiekviena psalm? yra tarsi Biblijos koncentratas“, – sako kunigas. Tad kas dar gali geriau nei psalm?s atskleisti Dievo ?od?io palet?? Jos yra patogios m?stymams ir savo apimtimi bei pagrindini? tem? i?ry?kinimu. O knygos tikslas toks ir yra – patraukti prie Dievo ?od?io kuo daugiau ?moni?, su labai skirtingomis patirtimis ir ?iniomis, kartu – ugdyti, auginti, prapl?sti teologin? ?vilgsn?. Galbūt atrodo, kad psalm? yra paprastas dalykas... bet i? tikr?j? jai perprasti reikia jei ne viso ?ventojo Ra?to, tai bent panoraminio vaizdo, sako kunigas Moz?, studijuojantis ?vent?j? Ra?t? Popie?i?kajame Grigaliaus universitete Romoje.
Ar psalm?s gali būti patrauklios kaip poetiniai tekstai? Tarkime tiems, kurie ne?ino, neatpa??sta teologini? simboli? ir reik?mi?? Kurie nepa??sta Dievo? ?Ne?inau, kiek netikin?i? ?moni? ry?tasi atsiversti psalmyn?, bet jei i?dr?st?, vien analizuodami literatūriniu po?iūriu atrast? begalin? pasaul?, poezijos ?edevr?. Galbūt atidi teksto analiz? patrauks psalmes skaityti ir tuos netikin?ius ?mones, o paskui jie atras ir teologij?“, – tikisi knygos autorius.
Knygoje nagrin?jamose psalm?se atsiskleid?ia daug Dievo veid? – ir Jis visad i?lieka neperprantamas. Jis ir gailestingas, mylintis, jo ugdymo ranka nepaklusniems ?mon?ms tikrai nelengva; ?mon?s Jo ?aukiasi ir nor?dami atker?yti. Toks... neprisijaukinamas Dievas. Pasak knygos autoriaus, psalmynas labai turtinga knyga: 150 psalmi?, kurios turi savo i?d?stym?, teologin? gij?, teologinius akcentus; tad vis? j? aptarimas turbūt būt? viso gyvenimo darbas. Kunigas Moz? ketina pristatyti j? ?vairov?, rinkosi ir tas psalmes, kurios tarytum sukelia krik??ionims ir b?d?, yra nepatogios – tai vadinamosios prakeiksmo, ker?to psalm?s. Knygoje ?Nesuskamb?j?s pragaras“ pateikta ir j? interpretacija. Moz? Mitkevi?ius tikisi, kad tai bus padr?sinimas ir kitiems leistis ? Biblijos tekst? apm?stymus. Biblijos interpretavimo nesaisto dogmos, galima ??velgti kelias linijas, teologines gijas, tai priklauso nuo psalm? skaitan?iojo asmens santykio su tekstu, svarbi ir tik?jimo praktika, gyvenimo patirtis. ?Tai, kas para?yta ?ioje knygoje, netur?t? būti suvokta kaip dogma, negin?ijama tiesa, tai kvietimas m?styti, m?ginimas auginti skaitytoj?“, – sako kun. Moz?.
Knygoje nema?ai kalbama apie Dievo plan? ?mon?ms ir ?moni? neklusnum?, alternatyva Dievo planui suvokiama kaip kliūtis ir gr?sm? jo i?sipildymui. Ar tai tarsi ?spraud?ia ?mog? ? tam tikras Jo meil?s ribas? ??ia svarbus atspirties ta?kas: k? mes suvokiame kaip Dievo plan?, numatant? geriausia, kas gali ?vykti ?mogui? Paprastai alternatyva tur?t? būti geriau, nei pirminis pasiūlymas. Ir jei mes suvokiame, kad Dievo planas ?mogui, ?velgiant i? am?inyb?s perspektyvos, yra idealiausias būdas kurti santyk? su Dievu, j? pa?inti, tai ai?ku, kad kiekviena alternatyva, kuri prie?tarauja tam, yra ne tik blogis Dievui, bet yra blogis ir man, nes nevykdydamas Dievo plano esu nelaimingas. Dievo planas man n?ra ka?kokia u?duotis, kuriai ?gyvendinti turiu d?ti daugyb? pastang?, kad nelaimingas tiesiog j? i?pildy?iau, o kaip tik yra mano laim?s receptas. Laimingi tie, kurie i? tikr?j? atpa??sta Dievo plan? savo gyvenime. Saky?iau, kad mums reik?t? m?ginti jam neprie?tarauti, jei norime būti laimingi“.
Skaitant ?i? knyg?, psalmi? pasaulis atsiveria tarsi pa?enklintas kar?, konflikt?, ker?to. Kaip skaityti tokius tekstus? Pasak dvasininko, ?ker?to klausimas labai sud?tingas, daugyb? komentatori? jo vengia. Kai kurios psalm?s ne?trauktos ? brevijori?, kasdienes maldas d?l savo ?iauraus, tarsi nekrik??ioni?ko tono. ?ioje knygoje m?ginau atrasti kitok? būd? pa?velgti ? ker?t?. Ker?tas mums, tikintiems ?mon?ms, atrodo labai blogas dalykas, negarbinga savyb?, bet, jei tai susij? su mumis, jei mes patiriame did?iul? skausm?, ?al?, tada tas ker?tas pasidaro teisingumo siekimas. Ir tada teisingum? suvokiame jau kaip ger? dalyk?. Dauguma komentatori? ir m?gina ai?kinti tas eilutes remdamiesi teisingumo jausmu, kad kiekvienas ?skaudintas ?mogus ker?ija ne d?l to, kad pats būt? blogas, bet kad tarytum leist? suprasti skriaud?jui, koki? ?al? jis padar?, kad jis suvokt?, kaip nuskriaustasis ken?ia. Toks ?mogi?kas ker?to suvokimas. Dievas tam tikra prasme taip pat ker?tingas, nes jis irgi nori parodyti ?mogui, koki? ?al? ?mogus padaro santykiui su Dievu, ? kur? Dievas investuoja. Skirtingai nuo ?moni? ker?to, Dievo bausmei, ker?tui – kaip bepavadintume – būdingas vienas dalykas – Dievas ker?ydamas numato t?sin?. Ir tai per?engia ?mogi?kas ribas. Dievas trok?ta santykio su ?mogumi t?sinio. Taigi atskir?iau ?mogi?k? ker?t? nuo mums ?sivaizduojamo Dievo ker?to. Did?iausias Dievo ker?tas turbūt yra atleidimas, tai labai ?pareigoja. Būt? daug papras?iau: mes – blogi, prisidirb?, nemokame gyventi, mūs? laukia pasmerkimas, taip gyvenkime ir laukime pabaigos. Bet jei gauni atleidimo ?ini?, tas ?pareigoja ir turi ? tai reaguoti. Tai ne tik santykio su Dievu klausimas, mes t? jau?iame savo kailiu ir santykiuose tarp ?moni?. Sunkiausia yra priimti atleidim?, nes jis veda prie t?sinio“.
Kunigas Moz? Mitkevi?ius pabr??ia, kad Dievui labai svarbi atsivertusi ?irdis – sudu?usi, buvusi kieta, bet tapusi kūni?ka ?irdis. Ba?ny?i? jis ?vardija kaip ?sudau?yt? ?ird?i? bendruomen?“. ?Tai n?ra nelaiming? ?moni?, nevyk?li? susibūrimas, dauguma ?moni? yra patyr? savo gyvenime vienoki? ar kitoki? nes?kmi?, skriaud?. Sekant 51-osios psalm?s teologin? gij? ta sudau?yta ?irdis n?ra tik nelaiminga ?irdis, i? esm?s tai puikyb?s atsisakiusi ?irdis. Man gra?us tas vertimas – sudu?usi ?irdis, ta, kuri kieta, kuri? Dievas sutrupina per ?vairius ?vykius, i?tinkan?ius mus. Būtent tokia ir yra Ba?ny?ia – nuolanki?j?, ma??j? arba suprantan?i?j?, kad a? nesu Dievas, nesu ka?i kas; visa tai yra prie?ingyb? pasaulio logikai, kuri m?gina padaryti ?irdis kietas, akmenines. Biblijos ?mogus bus visada pa?enklintas trapumo ir i? ?ia kyla visa Dievo ir ?mogaus santykio d?iugioji naujiena: Dievui patinka ?mogaus trapumas, rib? suvokimas, tik tada Dievas ir gali i?auk?tinti ?mog?, jam pad?ti ir būti su juo, nes Dievui labai sunku prasimu?ti ? ?mogaus, kuris yra egoistas, kuriam nereikia Dievo, ?ird?. Atsivertimas yra labai ilgas procesas, Dievui tenka dau?yti t? ?ird? labai ilgai, o mums nelabai patinka tos patirtys, kurios sudau?o mūs? ?irdis, nes tai yra kan?ios, savo silpnumo pripa?inimo, i?gyvento skausmo akimirkos. Bet būtent jos mums leid?ia atrasti kitoki? ?ird?, priimti save pa?ius kitokius ir kurti gyv?, autenti?k? santyk? su Dievu“, – komentuoja kun. Moz? Mitkevi?ius.
Nesuskamb?j?s pragaras. Ar tai viltis mums, kad pragaras liks negirdimas, anapus mūs? regos lauko? Ar ?sp?jimas, kad jis egzistuoja, nors jo ir nepastebime? Kunigas atsako taip: ir viena, ir kita, arba nei viena, nei kita, nes knygoje būtent ir m?ginama parodyti, kad galima m?styti ?vairiomis kryptimis, pa?iam skaitytojui leid?iant pasirinkti. Galima ?iūr?ti ? vis? ?yd? tautos istorij?, j? i?gyventus ?vykius istoriko ?vilgsniu, bet galima ir savo viduje atpa?inti tas patirtis, kovoti ne tik su i?oriniais prie?ais, bet ir su savo nuod?me ir jos pasekm?mis. Nesuskamb?j?s pragaras gali būti taip pat ir vilties ?inia. ?Psalmynas prasideda ?inia, pristatan?ia du kelius, bet baigiasi labai viltingai. Skamba tik vienas balsas, giedantis ?Aleliuja”, ir jokios u?uominos apie pragar?, psalmynas nesuteikia tiek d?mesio pragarui, nes jo pabaigoje pragaras tiesiog neb?ra svarbus.“ ?ia prasme i? tikr?j? pragarui nelemta suskamb?ti. Kita vertus, vien remiantis Gailestingojo Dievo ?inia, galima pamir?ti, kad pragaras egzistuoja ir galima jo nepasteb?ti, o galiausiai galbūt bus did?iul? staigmena, kai suprasi, kad pragaras yra, nors daugyb? ?moni? jau ?iandien gyvena tarsi pragare. Pragaro buvimas galbūt n?ra labai ry?kus, bet v?lgi reikia suvokti, kad mes ne ?iaip renkam?s tarp g?rio ir blogio. Pragar? galima matyti ir ?iandieniniame pasaulyje, ir galvojant apie savo būsim?j? gyvenim?, arba am?inyb?s perspektyvoje, pasisakyti u? arba prie? j?.
Pats pavadinimas turi dar kelis aspektus, sako kunigas Moz?: ?Man labiau nor?josi parodyti ne pat? pragaro nesuskamb?jim?, bet kad yra tam tikri dalykai, kuriems reikalinga tik?jimo klausa, ne absoliuti klausa, bet tik?jimo ?vilgsnis, tai rei?kia, kad mes galime ir ? Biblij?, ir ? tam tikrus tekstus ?iūr?ti ir nematyti, k? Dievas nori mums perteikti. Tad ?ia prasme pavadinimas kvie?ia ?siklausyti, ?si?iūr?ti tarp eilu?i? ir pamatyti, k? tekstu norima mums pasakyti“. Kartu tai ir provokacija, stengiantis pa?adinti ir pasitikrinti savo budrum?.
Pabaigai kelios mintys apie ?terptus ekskursus, kurie padeda pa?velgti ? psalmes ?iandienos ?mogaus akimis. ?ie intarpai parodo, kad Dievo ?odis nusidriekia u? psalm?s rib?, apimdamas daugyb? sri?i? ar klausim?: mūs? egzistencij?, buit?, poveik? ?moni? gyvenimams. I? psalm?s gali kilti malda. Nors pati psalm? yra malda, ji gali pakreipti ?mog? toliau kurti santyk? su Dievu, j? galima pritaikyti savo asmeninei patir?iai. Galiausiai galima pa?iūr?ti, kaip psalm?s suspindi ir atsiskleid?ia kultūri?kai. ?Tai parodo, kad galima ne tik skaityti Dievo ?od?, bet toliau kalb?tis ir ie?koti savo patirtyje, kaip Dievas prabyla ir t?sia pokalb?. Istorini? ?ini?, Izraelio tautos patirties suvokimas padeda i? esm?s pa?inti, k? Dievo ?od?io autorius m?gina pasakyti, atliepdamas ? tam tikras patirtis, ir, jei mes jas perprantame, galime ir savyje atrasti tuos pa?ius dalykus. Kitaip tariant, jei i?mokstu raidyn?, galiu skaityti visokias knygas. Psalmynas ir yra Dievo kalbos raidynas, kur? pama?u i?mokstant toje pa?ioje perspektyvoje galima prad?ti skaityti ir savo gyvenim?“, – apibendrina kunigas Moz? Mitkevi?ius. (D? / Vatican News)
