Kaune ?sikūr? redemptoristai: ?Dievas kvie?ia ? misij? kiekvien? ?mog?“
Redemptorist? vienuolija buvo ?kurta Alfonso Marija de Liguori dar 1732-aisiais metais. Pasak kun. Peterio Hertelio, kongregacijos ?kūr?jas buvo gabus ir itin populiarus Neapolio teisininkas. Ta?iau matydamas vargingai gyvenan?ius ?mones, kurie niekada net nebuvo gird?j? apie J?z?, jis s?kming? karjer? i?keit? ? kunigyst?. Neilgai trukus buvo ?kurta vienuolija. Jai priklaus? vienuoliai vykdavo ? parapijas misijoms: vie??davo jose savait?–dvi ar m?nes? – tiek, kiek prireikdavo, kad jose atsigaut? dvasinis gyvenimas.
XVIII a. pabaigoje broliai redemptoristai pirm?kart ?sikūr? prie Baltijos, Mintaujos (Mitau) mieste, Latvijoje. Tiesa, d?l susiklos?iusios politin?s pad?ties redemptoristai ?ia tarnavo tik 12 met?. U?draudus vienuolij? veikl?, vienuoliai vykd? kunig? tarnyst?. Antr? kart? broliai redemptoristai band? ?sikurti Vilniuje dar prie? Antr?j? pasaulin? kar?. Ta?iau soviet? vald?iai nacionalizavus broliams redemptoristams priklausius? turt?, beveik visa bendruomen? gr??o atgal ? Lenkij?. Tod?l kun. Rastislavas sako, kad jiedu su kun. Peteriu yra tarsi tre?ia m?ginan?i? ?sikurti Baltijos ?alyse redemptorist? banga.
?ven?iausiojo I?ganytojo kongregacijai priklausantys broliai pasakoja, kad pasiūlymas atvykti ? Lietuv? nebuvo tarsi griaustinis i? giedro dangaus. ?domu, kad dar prie? dvide?imtmet? ? Slovakijoje kasmet vykusi? tarptautin? misij? mokykl? susirinkdavo daugiausiai ?moni? i? Slovakijos ir i?... Lietuvos. Be to, ir patys kongregacijos broliai reguliariai lankydavosi Lietuvoje. Jie, kartu su vienuolyno bi?iuliais pasaulie?iais, ?ia atvykdavo rengti atsinaujinimo dien? bei rekolekcij?. Ma?daug prie? penkerius metus, gavusi Lietuvos vyskup? kvietim? ?sikurti Lietuvoje, kongregacija nusprend? atsiliepti ? kvietim?: tarnystei ? Lietuv? atsiunt? du misionierius.
Kunigas Rastislavas sako, kad prie? atvykdamas gyventi ? Lietuv? jau buvo kelet? kart? ?ia lank?sis, o tai, kad Kaune jau tur?jo pa??stam? ?moni?, padr?sino atvykti: ?Prad?ioje buvo labai sunku, kita kultūra, kita kalba, daug skirting? dalyk?. Nors esame pana?ūs, bet kartu ir skirtingi. Tod?l draugyst? su ?mon?mis, kuriuos pa?inojome anks?iau, buvo tarsi tiltelis, kuris mums prad?ioje labai pad?jo“. Jis taip pat u?simin?, kad labiausiai nustebin?s dalykas Lietuvoje buvo vyskup? bendryst? su tikin?iaisiais: ?Pas mus Slovakijoje yra kitaip, o ?ia galiu matyti, kad jūs? vyskupai yra ?alia ?moni? – kaip tarnai, draugai, t?vai. Man tai labai patinka, bet kartu ir stebina“, – sak? kun. Rastislavas Dluhy. Tuo tarpu kunigas Peteris ? ?al? atvyko pirm?kart. Jis pasakoja, kad jo gyvenimas apsisuko ?imtu a?tuoniasde?imt laipsni?: ?Misijos parapijose, rekolekcijos, fizinis darbas – viso to man ?ia, Lietuvoje, trūko, ypa? pirmus metus. Ir reik?jo daryti tai, ko nedariau penkiolika met?, – mokytis. Ypa? lietuvi? kalbos, nes Slovakijoje tam nebuvo laiko.“, – sak? kun. Peteris Hertelis.
Vis d?lto did?iausias i??ūkis i? Slovakijos atvykusiems kunigams buvo lietuvi? kalba. Brolis Rastislavas sak?, kad, nors ir m?gsta mokytis kalbas, ta?iau tur?s pripa?inti, kad lietuvi? kalba n?ra i? lengv?j?. ?Galiu mokytis jūs? kalbos ir d?l dvasin?s motyvacijos, nes a? atvykau kaip misionierius. O misionieriui reikia i?mokti vietos gyventoj? kalb?“, – sak? kun. Rastislavas. Pasak jo, ry?tas i?mokti kalb? kartu gali i?reik?ti j? pagarb? lietuvi? tautai, kultūrai ir tradicijoms. Tai ir būdas tapti bent ?iek tiek pana?iam ? lietuvius. ?Mano bi?iul? i? Slovakijos sak?, kad tai kvailas dalykas. Lietuvi? n?ra net trij? milijon?, kam mokytis tos sunkios kalbos? I?mokus ispan? kalb? galima susikalb?ti su puse pasaulio. O ?ia – trys milijonai, ar verta? ?iūrint pragmati?kai – neverta. Bet ?iūrint i? Dievo pus?s – juk Jis i?mokt? ir vieno ?mogaus kalb? tam, kad i?reik?t? savo meil?“, – dalijosi pa?nekovas.
?iuo metu broliai redemptoristai d?l susiklos?iusios pandemijos situacijos da?niausiai tarnystes vykdo nuotoliniu būdu. Pagrindin? vienuoli? misija – vadinamosios parapij? misijos. Anot pa?nekov?, misija parapijoje paprastai vyksta a?tuonias dienas. Tai tarsi a?tuoni? dien? rekolekcijos, kurias, pakviesti vietos klebono ar vyskupo, parapijoje veda t?vai redemptoristai. Toki? rekolekcijos yra tarsi nauja galimyb? parapijai atsigaivinti, atsinaujinti. Per jas kiekvien? dien? ?v. Mi?i? homilijos metu gvildenamos skirtingos temos, skirtos vis kitoms ?moni? grup?ms: vaikams, paaugliams, moterims, vyrams. Visas kunig? redemptorist? vie??jimo parapijoje dienas sudaroma galimyb? susitikti pokalbiui, kartu pasimelsti ar atlikti i?pa?int?. Dien? prie? pasibaigiant rekolekcijoms broliai skiria ?v?. Mergelei Marijai: ?Popie?ius Pijus IX papra?? redemptoristus skelbti apie Nepaliaujamos pagalbos Marij? visame pasaulyje ir padaryti j? ?inom?. Turime u?duot? ir j? vykdome“, – sako kun. Rastislavas. Paskutin? misijos parapijoje dien? paprastai pa?ventinamas ir ?ventoriuje pastatomas kry?ius. Du kartus per metus (t? dien?, kai kry?ius buvo pa?ventintas ir Kry?iaus i?auk?tinimo dien?) ?mon?s gali pelnyti visuotinius atlaidus. ?Mes sakome, kad kry?ius yra tarsi nuolatinis misionierius“, – dalijasi kun. Rastislavas Dluhy.
?iandien ?ven?iausiojo I?ganytojo kongregacijai visame pasaulyje priklauso per penkis tūkstan?ius kunig? ir broli?. Pasak pa?nekov?, ypa? daug nauj? pa?aukim? sulaukiama Azijoje. Tuo tarpu Slovakijoje kasmet vienas ar du ?mon?s prisijungia prie bendruomen?s, ta?iau bendra situacija Europoje gana sud?tinga: pastebimas ry?kus pa?aukim? skai?iaus suma??jimas. Kun. Rastislavas sako, kad Dievas visada kvie?ia ?mones ? skirtingus pa?aukimus, eiti kitais kelius: ?Ar mes klausome Dievo balso? Man atrodo, kad pa?aukimo kultūra yra truput? primir?ta arba ji nyksta. Dievas kvie?ia ? misij? kiekvien? ?mog?. Ar suvokiame, kad jis kvie?ia kiekvien? ?mog? atlikti savo ypating?, konkre?i?, nepakartojam? misij?? Ar Ba?ny?ioje yra tam reikalingo jautrumo?“. Pa?nekovas teig?, kad kiekvienam ?mogui atsakius ? ?iuos klausimus teigiamai, galime būti ramūs, kad netruks ir kvie?iam? kunigystei, vienuolystei, taip pat santuokai.
T?vas redemptoristas Rastislavas Dluhý sako, kad galbūt ?mon?s po truput? praranda suvokim?, kad ?ioje ?em?je n?ra atsitiktinai. Tiek kunigai, tiek pa?v?stojo gyvenimo atstovai, tiek pasaulie?iai turi nuolat bud?ti: ?Dievas yra ?ia, Dievas yra ?alia, ?siklausyk. Jeigu to nebus, bijau, kad ?mogus nei?girs, kas jis yra, kur jam reikia eiti, kokia jo misija. Kas bus po to? Mums reik?s sugalvoti savo misij? ir gyvenimo prasm?. Nesu?inojus reik?s sugalvoti“. Kunigas sako, kad galime sakin? ?Dievas taip pamilo pasaul?, kad siunt? savo mylim?j? vienintel? Sūn?“ perkeisti priartinant prie savo gyvenimo: ?Dievas taip pamilo pasaul?, kad dabar siun?ia tave. Tai geroji naujiena, nes Dievas siun?ia J?z? ir mane. Reikia ?iūr?ti per tik?jim? ir mūs? gyvenimas tur?s daugiau prasm?s. Mums reikia daugiau jautrumo, kad Dievas yra, Dievas veikia, kalba, atperka ir gelb?ja. A? galiu kaip apa?talas, kaip mokinys dalyvauti toje misijoje“.
(Au?ra ?ebatoriūt? / VaticanNews)
