杏MAP导航

Kas l?m?, kad pajutote norinti pasilikti Lietuvoje? 

Kai atvykome ? Lietuv?, ?mon?s mus pri?m? ?iltai, tur?jo klausim?. Tai buvo stipri patirtis. Ta?iau mane labai sukr?t? Medinink? tragedija. Lauk?me kilometrus nusidriekusioje eil?je Lietuvos–Lenkijos pasienio punkte. Kadangi viskas buvo ra?oma rus? kalba, o rusi?kai nekalb?jome, tai arba ?mon?s nesuprato, ko pra?ome, arba mes nesupratome, k? mums paai?kino. Pajud?jome nuo Kalvarijos sienos ir ? Vilni? vykome per Minsk?. Medinink? tragedija ?vyko vos po keli? valand?, kai prava?iavome t? viet?. Kai kit? ryt? apie tai su?inojau, negaliu paai?kinti, kas ?vyko. Neturiu ?od?i? nei prancūzi?k?, nei lietuvi?k?, ta?iau Lietuva tapo mano.

Vis d?lto tur?jote i?vykti.

Taip, bet prie? i?va?iuodama paklausiau mūs? grup? lyd?jusio kunigo K?stu?io Rugevi?iaus: ?Jeigu atva?iuo?iau, ar gal??iau tarnauti Lietuvai?“. Bet jau tada ?inojau, kad arba man bus vienuolyno atsakyta: ?Ne“, arba ?Taip, bet viena, nes n?ra galin?i? vykti su tavimi“. Antras variantas buvo labiau tik?tinas. Kunigas man atsak?: ?Jeigu tavo vyresnioji ir dvasios t?vas sutiks – atva?iuok. Kiek nori ?ia pabūti? M?nes?, du, tris?“. Sakau: ?Ne, noriu atvykti visam laikui”. 

Tada grup? gr??o ? Prancūzij?, a? Belgijoje pasilikau aplankyti savo t?v?. Vien? ryt? mano brolis sako: ?Tu vis kalbi – Lietuva, Lietuva. Nueko su ta tavo Lietuva nebus“. Prisimenu, s?d?davau prie televizoriaus, steb?davau Lietuvoje vykstan?ius rugpjū?io m?nesio ?vykius ir galvodavau: ?A? noriu ten būti, ne prie ekrano“.

Kaip ? jūs? pra?ym? reagavo vyresnioji ir dvasios t?vas?

Jie sak? – palauk, leisk mums pasimelsti. O kol jie meld?si, a? taip pat meld?iausi. Niekada nedariau taip, kad atsivertusi Biblij? bes?iau pir?tu ? tekst?, kad i?siai?kin?iau Dievo vali?. Ne mano stilius. Bet t? kart? pasakiau: ?Vie?patie, a? nor??iau tikrai suprasti, kad tu mane siuntei; kad supras?iau, kad a?, o ne kas kitas, ir supras?iau, kad Lietuvoje“. Tod?l nusprend?iau melstis ir atversti Biblij? tris kartus. Pirm? kart? atver?iau Oz?jo knyg?, kurioje kalbama apie nei?tikim? ?mon?. Ir sakau – taip, nes prie? vienuolyn? mano gyvenimas nebuvo visada pavyzdingas. Tokiu būdu a? supratau, kad tikrai kalbama apie mane.

Atver?iau Biblij? antr? kart?: ?Kaip t?vas mane siunt?, taip a? jus siun?iu“ (Jn 20, 21). Ir po ?iuo tekstu yra vis? nuod?mi? atleidimas. Tada a? sakau: ?Tu man parodei, kas a? esu, kad tu atleidi man ir mane siunti. Bet ar ? Lietuv??“. Tuomet ver?iu ?v. Ra?t? tre?i? kart?. ??kart atsivert? I?minties knyga, kurioje buvo tokia eilut?, sakanti, kad ta ?alis yra i?tikima, buvo bandoma sunaikinti, bet i?laisvinta. Tada supratau, kad tikrai kalba eina apie Lietuv? ir mano vieta Lietuvoje. Ir buvau tikra, kad atsakymas i? vyresniosios ir dvasios t?vo bus teigiamas. Po trij? dien? jie mane pasikviet? ir pasak?: ?Esi mums reikalinga, bet Lietuvoje labiau. Va?iuok“. Po trij? m?nesi? visam laikui i?vykau ? Lietuv?.

Ar tur?jote tiksl?, kuriuos siek?te atvykusi ?gyvendinti?

Netur?jau joki? tiksl?. Galvojau, kad tarnausiu Lietuvos Ba?ny?iai tuo, kuo galiu būti naudinga. Bet jokios ypatingos vizijos netur?jau. Prad?ioje gyvenau pas kun. K?stu?io Rugevi?iaus mam?. 

Prisimenu, kartu su juo [kun. K. Rugevi?iumi] ?jome pasveikinti kardinolo Sladkevi?iaus. Sutikusi kardinol? paklausiau jo, ar jis gavo lai?k? i? Daniel-Ange maldos ir evangelizacijos mokyklos, ai?kinant?, kad atva?iuosiu ir d?l ?ios prie?asties gavau eksklaustracij?. Jis atsak?, kad lai?kas jo nepasiek?. O taip pat pridūr? manantis, kad gerai, jog taip nutiko. Mat pamat?s lai?ke ?od? eksklaustracija grei?iausiai ? tok? lai?k? būt? atsak?s neigiamai. ?tai kaip veikia Dievas.

Nuo ko prad?jote atvykusi ? Lietuv?? 

? Lietuv? atvykau 1991 m. gruod?io 21 d., o jau po penki? dien? atsirado mergin?, kurios papra?? steigti Karmel? kartu su jomis. Pasiūliau susitikti, melstis kartu, eiti ? ?v. Mi?ias ir pamatysime, kas bus. Kalb?jom?s su kard. Audriu Juozu Ba?kiu. Pasakiau jam, kad, nors yra poreikis kurti Karmel?, bet a? nejau?iu, kad reik?t? ?kurti tok? pat vienuolyn?, kuriam priklausiau. A? buvau apa?talin? karmelit? ir mes dirbdavome pus? etato. Ma?iau, kad ir ?ia, Lietuvoje, visos sesut?s dirbdavo: ir piln? etat?, ir pus?. Ta?iau Lietuvoje dar nebuvo kontempliatyvaus vienuolyno, kuris gal?t? priimti ?mones rekolekcijoms ar maldai. O tai juk labai reikalinga. Kardinolas pritar? ?iai min?iai ir j? palaik?. 

Viena i? mergin?, su kuria nor?jome kurti Karmel?, suprato, kad jos pa?aukimas – klauzūriniam vienuolynui. Tuo metu Pa?tuvoje veikl? prad?jo i? ?kotijos atvykusi sesuo Marija Juozapa OCD ir ta mergina ?stojo ten. O a? likau viena. Maldoje klausiau Vie?paties, ar jis tikrai nori, kad kur?iau bendruomen?. Ir t?dien at?jo viena mergina, kuri nor?jo prisijungti prie naujai besikurian?ios bendruomen?s. Neilgai trukus paskambino ir kardinolas Ba?kis, kviesdamas ? Vilni? ap?iūr?ti būsim? vienuolyno nam?. Taip prad?jome savo veikl? Vilniuje.

Veikl? prad?jote Vilniuje, bet dabar kalbam?s Krik?t?nuose. Kaip tai nutiko?

Kai buvome Vilniuje, suremontavome ir sutvark?me vienuolyno namus, bet namas dar nebuvo gr??intas vyskupijai. Teko rinktis, arba u? nam?, kur? pa?ios suremontavome mok?ti nuom?, arba ie?koti kitos gyvenamosios vietos, tod?l nusprend?iau i?va?iuoti.

Kai?iadori? vyskupas Juozas Matulaitis, su?inoj?s, kad ie?kojome nauj? nam?, pakviet? ? savo vyskupij? ir parod? kelet? sen? tu??i? klebonij?, kurioms reik?jo remonto. Bet po remonto darb? Vilniuje a? jau nebenor?jau nieko remontuoti. Prisimenu, ?v. Juozapo dien? (kovo 19 d.) meld?iausi ir pra?iau: ?Terese, tu esi mūs? bendruomen?s glob?ja. Kaip būt? gerai, kad gegu??s 17 d., tavo kanonizacijos dien?, a? ?ino?iau, kur va?iuoti“. Baland?io m?nes? tur?jau galvos traum? ir teko de?imt dien? gul?ti tamsoje. Bet a? d?iūgavau, ?inojau, kad tikrai rasime namus ir būsime tikros, kad radau ne a?, o ?v. Teres?. Ir atsitiko taip, kaip tur?jo atsitikti. Vien? dien? paskambino kunigas ir sako: ?Rozana, nuo kovo 19 d. kiekvien? nakt? atsibundu ir prisimenu tave“. Galvojau, kad jis juokauja, sakau: ?Durnas, nakt? miegok!”. O jis ir sako, kad jo kurso draugas kunigas turi tu??i? klebonij?, kuri tikt? vienuol?ms. Gegu??s 17 d. mane i? ligonin?s i?leido namo, t?dien su sesut?m nuva?iavome ap?iūr?ti klebonijos ir gr??om su jos raktu. A?iū ?v. Teresei!

Vos atvykusi ? Lietuv? nema?ai d?mesio ir laiko skyr?te labdaringai veiklai. Kuo u?siimate dabar?

Prad?ioje a? nema?ai dirbau su labdara, nes tada Lietuvoje daug kur ?mon?s gyveno skurd?iai. Ypatingai pad?jau ligonin?ms ir ?itaip susipa?inau su nema?ai Lietuvos gydytoj?. Tuometinis prezidentas Valdas Adamkus man suteik? Lietuvos pilietyb? kaip pad?k? u? tai, k? tuomet dariau. Anuomet Lietuva buvo visai kitokia, negu yra dabar. Dabar tokia veikla nebereikalinga.

?ia, Krik?t?nuose, turime rekolekcij? namus, organizuojame rekolekcijas grup?ms ir pavieniams ?mon?ms. 

Kas ?iandien jums daugiausiai teikia d?iaugsmo? 

Gyvenimas su Dievu. Nesakau, kad viskas lengva, kaip ir visiems. Bet mes ?inome, kad viskas, k? darome, yra d?l Jo ir per J?, kad Jis mūs? neapleis. Ir nor??iau paraginti jaunim? nebijoti būti krik??ionimis, nei?sig?sti, jeigu jau?ia, kad Dievas juos ?aukia būti kunigais ar vienuoliais. Nebijokite, jeigu Dievas jus ?aukia, jis jums duos, ko reikia. 

A?iū u? pokalb?!

(Au?ra ?ebatoriūt? / VaticanNews)