Kun. Andrius Kon?ius: ?Stereotip? Ba?ny?ioje buvo, yra ir bus“
Da?nai galima i?girsti, kad Ba?ny?ia asocijuojasi su rimtumu, stagnacija ir nuoboduliu. Negana to, ir tikintieji yra ?sprausti ? grie?tus r?mus, kuriais nustatyta, kaip elgtis, reaguoti atitinkamose situacijose ir net atrodyti. Kaip manote, i? kur visuomen?je kyla tokie stereotipai?
Mums atrodo, kad būti apribotiems yra negeras dalykas. Bet rib? turime labai daug ir jos mums yra tiesiog gyvybi?kai būtinos. Na, pavyzd?iui, namas yra su stogu, ar ne? Tai galiu sakyti, kad stogas riboja, nes u?stoja man dang?. Jei jo atsisakysiu, dangus liks atviras, bet tokia neribota laisv? galiausiai taps sunkumu mano gyvenime.
J?zus Kristus pakviet? Dievo Ba?ny?i? būti ir jai dav? konkre?i? krypt?. Ba?ny?iai ne kaip dvasinei vald?iai, arba dvasinei policijai, kuri pri?iūri Dievo tvark? ?em?je, bet J?zaus Kristaus mokiniams, kurie siekia atsiliepti ? savo mokytojo Vie?paties J?zaus Ger?j? Naujien?. Ir J?zus, trejus metus gyven?s su mokiniais, sak?: ?Tad eikite ir padarykite mano mokiniais vis? taut? ?mones, mokydami laikytis visko, k? tik esu jums ?sak?s“ (Mt 28, 19–20). Taigi Ba?ny?ia, būdama J?zaus Kristaus ambasada, yra ?pareigota ir pa?aukta kviesti ?mones gyventi tuo, k? Vie?pats i?mok?. Ir jeigu klausi: ?O kaip tai atrodo ?mon?ms i? ?ono?“, tai i?ori?kai ?velgiant gali atrodyti, kad mes suramb?j?, u?sidar?, tarsi ?strig? savo praktikose ir u?si?mimuose. Bet tikriausiai taip atrodo tik ?mogui, kuris nedalyvauja bendruomeniniame gyvenime, ?iūri ? j? i? ?alies ir pragmati?kai.
Kiek nusistov?j? stereotipai apie tikin?iuosius apsprend?ia, kad ?mogus yra link?s nutyl?ti es?s tikintis, pasl?pti ant kaklo kabant? kry?el? po mar?kiniais prie? verslo susitikim?? Kitu atveju, galbūt, nesimelsti prie? valg? vie?umoje, net jeigu taip esame prat? daryti?
Ai?ku, stereotipai, tam tikri ?sitikinimai paskatina kai kuriuos tikin?iuosius būti baug??ius. Jeigu savo tik?jim? rodysiu vie?ai, tarsi būsiu nura?ytas. Priklausyti Ba?ny?iai yra tikrai i??ūkis toje aplinkoje, kurioje tu neturi savo bendruomen?s nari? palaikymo. ?sivaizduokime, kaip jau?iasi ? Ba?ny?i? neinantis ?mogus. Tikin?i?j? bendruomen?je jis jau?iasi labai nesaugus, suvar?ytas, ?ne ten pakliuv?s“ ir turintis būti truput? geresnis. Pana?iai jau?iasi ir krik??ionis, papuol?s ? – nesiver?ia lie?uvis sakyti ?netikin?i?“ gretas, nes kiekvienas ?mogus yra tikintis. Tik vienas yra daugiau, kitas ma?iau atrad?s, o dar kitas - tikintis, bet dar iki galo neatrad?s to, kuo tiki. Nors n? vienas iki galo ir nesame to atrad?.
Esame skirtingi ir sl?pimasis nuo savo kaip krik??ionio tapatyb?s gali būti ir teigiamas, ir neigiamas dalykas. Nebūtinai krik??ionis, kuris neparodo priklausantis Ba?ny?iai arba labai Krist? tikintis, n?ra geras krik??ionis. I?orinis demonstratyvumas gali būti ne tik juokingas, bet net ir ?alingas krik??ioni?kam liudijimui. Tik?jimas yra paprastas ir ?mogi?kas. Dievas pasirinko tapti ?mogumi. Ir ?ia yra didysis Dievo ?sikūnijimo J?zuje sl?pinys. J?zus trisde?imt met? i?buvo paprastu ?mogum, niekas net neatpa?ino, kad tai yra Dievo sūnus. Ne veltui jo artimieji, giminai?iai J?zui atvykus ? Nazaret? sak?: ?Na i? kur jam ?itaip, mes juk j? pa??stam – kartu augom, ?aid?m, valg?m, o jis dedasi esantis mesiju“. J?zus buvo labai ?mogi?kas ir labai tikras ?mogus. Tod?l krik??ionis, liudijantis J?z?, i?lieka ?mogumi ?moni? tarpe. Ir ?ia nederamas joks pasik?limas, kad a? turiu daugiau privilegij?, esu geresnis, ?ventesnis ar pan., nes kiekvienas esame nusid?j?lis. J?zus mus kvie?ia būti ?mon?mis su visomis gyvenimo dovanomis, malonumais, sunkumais ir liūdesiu, ?lovinti t?, kuris mus gelbsti nuo nuod?m?s – J?, T?v? ir ?vent?j? Dvasi?. Taigi, krik??ionio liudijimas – pozityvus, ?mogi?kas, nedemonstratyvus, paprastas gali būti pasl?ptas kaip J?zaus pasl?ptasis gyvenimas per meil?s tarnyst? ir nebūtinai turi būti labai i?rai?kingas.
Ta?iau sl?pimas, kad esi krik??ionis, gali būti neigiamas ir netgi dvasi?kai pavojingas ?mogui, nes gelbstinti Dievo malon? netampa j?ga, kelian?ia kitokiam gyvenimui. Juk J?zus sak?: ?Kas i?pa?ins mane ?moni? akivaizdoje, ir a? j? i?pa?insiu savo dangi?kojo T?vo akivaizdoje. O kas i?si?ad?s man?s ?moni? akivaizdoje, ir a? jo i?si?ad?siu savo dangi?kojo T?vo akivaizdoje“ (Mt 10, 32–33).
Su kokiais stereotipais apie pa?v?stojo gyvenimo narius jums, kaip kunigui, tenka susidurti?
Da?niausiai stereotipai atsiranda, nes n?ra kontakto. Kaip mobiliajame telefone: jeigu ry?io n?ra, tai nepavyksta paskambinti ir pasikalb?ti su tais, su kuriais norime susisiekti. Taip ir su mumis, kunigais arba vyskupais, diakonais, vienuol?mis ir vienuoliais bei kitais, kurie savo gyvenim? pa?vent? Dievui. ?vairūs stereotipai da?nai būna ?mogaus vertinimas pagal tai, kuo jis pats gyvena, ir kyla i? to, kad ?mogus niekada netur?jo jokio santykio su kunigais arba kartais, galbūt, tur?jo skaud?i? patir?i?. Kunigas arba vienuolis irgi yra ?mogus su savo ?mogi?komis savyb?mis, kurios nebūtinai yra teigiamos. Kartais jie gali tur?ti psichologini? sunkum?, lig? ar būti patyr? nelaimi?, ne visada jaustis gerai ir ne visada atsiliepti tinkamu būdu. Mes esame link? Ba?ny?ioje reikalauti i? kunigo, kad jis būt? tobulas – ?Tu būk ?ventas, o mes visi gyvensim taip, kaip mums i?eina“.
Stereotip? Ba?ny?ioje buvo, yra ir bus. Nieko d?l to negalime padaryti, nes ?mogus yra laisvas m?styti, ie?koti, spr?sti, ?sivaizduoti, net jeigu tie ?sivaizdavimai yra neturintys nieko bendra su realybe. Bet ?mogus turi ie?koti ir atrasti pats. Jeigu jis klausia, ie?ko, u?duoda klausimus, domisi, nori i?siai?kinti, kaip yra i? ties?, u?uot laik?sis ?sikib?s ?a? teisus“ pozicijos, atranda daug gra?i? dalyk?.
Kiek svarbu lau?yti nusistov?jusius stereotipus? Kiek tai gali potencialiai patraukti visuomen?s d?mes? ir pad?ti pa?velgti ? tik?jim? naujai?
Reikia lau?yti neigiamus stereotipus, nes jie yra ?mei?tas. Pavyzd?iui, dalis angl? apie lietuvius, gyvenan?ius Anglijoje, sako, kad visi lietuviai vagys. Galbūt yra t?, kurie vagia, bet sakyti, kad visi lietuviai vagys, tai – ?mei?tas. Tokius stereotipus turime lau?yti ir mes, kurie save priskiriame Ba?ny?iai. Svarbiausia padr?sinti ?mog? pa?iūr?ti ? t? pat? mūs? gyvenim? kitu kampu. Kartais Ba?ny?ioje mes priprantame prie savo praktik? ir stokojame atvirumo kitam, bandome j? ?sprausti ? savo elgesio normas. Tai yra gundymas, kad taip, kaip a? meld?iuosi, ir kitas melst?si. Taip, kaip a? tikiu, ir kitas tik?t?. Taip, kaip a? atrodau, ir kitas atrodyt?. Tai vadinama uniformizmu, kuris pavojingas kiekvienam i? mūs?.
Reikia leisti ?mogui būti kitokiam neesminiuose dalykuose, kurie nenulemia mūs? ry?io su Dievu. Ar a? ateisiu apsireng?s sutana, ar treningu, mano viduje Kristaus nei daugiau, nei ma?iau. Treningas man?s nei?velka i? kunigyst?s ir sutana man?s kunigyste neapvelka. Galiu pamald?iai atsiklaup?s melstis, galiu atsis?d?s, vaik??iodamas arba prigul?s Vie?pa?iui mald? kalb?ti. Ir tai nerei?kia, kad viena malda yra geresn? u? kit?. Jeigu ?iūr?sime ? J?zaus gyvenim?, jis vykd? Izraelio Dievo tautos ?sakym? ir misij?, ta?iau lau?? ir labai daug nusistov?jusi? stereotip? ir papro?i?.
A?iū u? pokalb?
(Au?ra ?ebatoriūt? / VaticanNews)
