杏MAP导航

Anot kun. Karolio Petravi?iaus, vargu ar buvo numanan?i?, kad ateis diena, kai jis ims kurti muzik?, ra?yti poezij? ar tapyti. Kunigo kūrybos kelias prasid?jo atsitiktinai: besimokydamas Tel?i? vyskupijos lic?juje (ma?ojoje seminarijoje), jis m?gdav?s pris?sti prie klavi?ini?, kadangi i?mokti groti pianinu buvo jo svajon?. Manydamas, kad jo eksperimentavimo niekas negirdi, kunigas pasakoja vien? dien? buv?s demaskuotas – paskirtas vargonininku. Netur?damas galimyb?s atsisakyti ?ios pareigyb?s, anuomet jis per valand? i?moko groti Marijos litanij? gegu?in?ms pamaldoms. Kunigas Karolis Petravi?ius sako, kad ir ?iandien neskaito i? nat?, bet būtent vargonininko patirtis dar būnant moksleiviu ir pastūm?jo j? ? kūryb?, kuri lydi iki ?iol.

Du muzikos kūrini? diskus i?leid?s kunigas pasakoja, kad lydimas Vydmant? moter? ansamblio bei muzikuojan?i? draug? jis rengia koncertus visoje Lietuvoje. Tokiu būdu yra renkamos l??os Vydmant? ba?ny?ios statybai. Be to, kiekvienam, paaukojusiam tūkstant? eur? ir daugiau, kun. Karolis Petravi?ius yra ?sipareigoj?s nutapyti ir padovanoti paveiksl?. Kalb?damas apie tapyb?, kunigas sako, kad pastaroji jo gyvenime atsirado i? biednumo. ?Vikarus paskiria ? koki? nors parapij?, gyvenimo s?lygos da?nai n?ra labai jau geros. O norisi padoriai gyventi, ka?kok? paveiksl? nusipirkti – sud?tinga, brangiai kainuoja. Pagalvojau, kai paveikslai tokie, kad pats gali nusitapyti, anokia ?ia b?da. Taip ir prad?jau tapyti.“

Paklaustas, ar kūrybi?kumas yra neatsiejama kiekvieno ?mogaus dalis, ar vis d?lto tai yra savyb?, kuria gali d?iaugtis toli gra?u ne kiekvienas, kun. Karolis Petravi?ius sak?: ?Manau, kad tai būdinga kiekvienam, nes a? esu gyvas to pavyzdys. Visada visiems kartodavau, kad jeigu kada nors i?moksiu groti pianinu, tai, vadinasi, ?iame pasaulyje viskas ?manoma. Mano kūrybin?s s?km?s paslaptis yra ta, kad a? instrument? pasidedu vos ne po kojom, kad nuolat u? jo u?kliū?iau. Su tapyba taip pat, niekada jos reikmen? nepaslepiu ? spint?.“ Dvasininkas pasakoja, kad tarnyst?s Taurag?je metu galimyb?s rad?s laisv? valand?l? u?siimti kūryba, jis netur?j?s d?l tinkam? patalp? stokos: ?Jeigu nor?davau prad?ti tapyti, tur?davau apie pusantros valandos skirti pasiruo?imui. Po to tapyti jau nebesinori, nebe?domu“.

Kun. Karolis Petravi?ius sako, kad kūrybingumas yra reikalingas u?siimant bet kokia veikla. Ne i?imtis ir pastoracija. Anot pa?nekovo, svarbu kalb?ti ne tik apie tai, kaip patraukti jaunim? prie Ba?ny?ios, ta?iau ir vyresniosios, vadinamos sovietin?s, kartos atkovojim? ir būd? jiems parodyti tik?jimo gro?? paie?k?: ?Jeigu neie?kosi, kaip perteikti tik?jim? ir Dievo ?od?, tai vienas pats ir s?d?si toje ba?ny?ioje, tame renginyje. Tiesiog turi ie?koti būd?, nes k? dabar ?perka“ ?mogus? Perka emocij?. Einame ? tas parduotuves, kuriose mus maloniai pri?m?, ? kavines, v?lgi, ne tik tas, kuriose skaniai pavalg?me, bet ten, kur buvo ir aplinka jauki, gra?i. O jeigu ba?ny?ioje teigiam? emocij? ?mon?s negauna, jeigu  Diev? u?stoji ilgais pamokslais ar piktumu, tai ir Dievas bus nepasiekiamas“, – dalinosi jis.

Tel?i? vyskupijos jaunimo centrui vadovaujantis kunigas pastebi, kad, kalbant apie jaunimo pastoracij?, esame link? pervertinti pasiektus rezultatus: ?A? da?nai gird?iu per tuos visus nesibaigian?ius pos?d?ius, kad mes labai d?iaugiam?s, jog esame gra?ūs. A? matau kit? situacij? – nesame mes gra?ūs, Dievas yra gra?us. Kai, pavyzd?iui, ataskaitas kunigai ra?o kas metus kurijai, man labai ?domu tai, kas susij? su jaunimu. Ir skaitau, kad, oi, kiek turime – penkiasde?imt patarnautoj?, ?imtas adoran?i? parapijoje vos ne kiekvien? sekmadien?. O kiekvienas renginys yra tam tikras vyskupijos veidrodis. Jeigu yra k? ve?ti i? parapijos ? jaunimo dien?, ?inok, kad toje parapijoje yra jaunimo. Jeigu niekas neatvyksta, tai jaunimas yra tik ?ant popieriaus“, – dalijosi jis. Matydami didelius skai?ius oficialiuose parapij? pateikiamuose dokumentuose ir tai, kad jaun? ?moni? organizuojamuose renginiuose sulaukiama ma?ai, Tel?i? vyskupijos jaunimo centro darbuotojai prad?jo lankyti parapijas. Apsilankym? tikslas – bendraujant ir bendradarbiaujant su parapij? klebonais bei parapijie?iais sudaryti plan?, kaip paskatinti poky?ius.

Kun. Karolis Petravi?ius sako, kad  bendraudamas su kitais kunigais pasteb?j?s, kad beveik visi i? j? prie Ba?ny?ios gyvenimo prisijung? per tam tikrus jaunimo sambūrius ir organizacijas. Jau vien tai parodo jaunimo pastoracijos svarb?. Ta?iau pa?nekovas taip pat teigia, kad da?nai kokybi?kam darbui pritrūksta i?tekli? – tiek laiko, tiek finansine prasme. Vis d?lto neskiriant d?mesio ?iai problemai ir nei?naudojant kūrybi?kumo potencialo sprendim? paie?koms, ateities ba?ny?i? perspektyva – viso labo gra?ios ir brangios koncert? sal?s.

Vydmant? parapijos klebonas sako, kad visada kelia problem? galvodamas, kaip būt? galima j? i?spr?sti. Anot jo, vis? pirma, jaunimui reikalingas kunigas: ?Jeigu parapijoje kunigas jaunimui skiria laiko, vadinasi, ten vyksta veiksmas. O jeigu galvoji, kad jauni ?mon?s savaime ateis, kad u?tenka tik saldini? nupirkti patarnautojams ar besirengiantiems pirmajai komunijai, to ma?a.“ Kaip antr? svarb? min?tos problemos sprendimo būd? kunigas ?vardijo katechez?s kūrybi?kum?: ?Mūs? matematika, d?stoma per tikyb? ir katechez?, neveikia jauno ?mogaus. De?imt Dievo ?sakym?, penki Ba?ny?ios ?sakymai, septyni sakramentai, penkios atgailos dalys. Argi ?ia ne matematika? Tas jaunas ?mogus su Dievu tik susipa??sta. Vyksta sinodai, skiriama tiek l???, tiek j?g?, tiek darbo, bet jie nepritaikomi prakti?kai. Mes ne?vesdiname jauno ?mogaus ? tik?jim?, nesupa?indiname su jo gro?iu ir paskui viliam?s, laukiame, kad Dievo malon? suveiks“, – teigia kun. Karolis Petravi?ius. Galiausiai, anot dvasininko, reikia, kad pasirengimas pirmajai komunijai ?traukt? ir vaik? t?vus. Juk neretai galima pamatyti, kad sekmadieniais t?vai atve?a vaikus dalyvauti ?v. Mi?iose, ta?iau patys jose nedalyvauja: ?Vaikas lieka vaiku, jam bet kokios pamokos yra nuobodyb?. Ir a? pats tur?jau toki? patir?i?, kai eina mergait? sekmadien? tokia nuliūdusi. Sakau, ko taip liūdi? Sako, t?vai lovoj voliojasi, o mane i?gin? ? ba?ny?i?. Tai vis? gyvenim? tam vaikui ba?ny?ia bus vieta, kur ji turi atkent?ti, kai visi namuose lovose voliojasi“, – dalijasi pa?nekovas.

Kun. Karolis Petravi?ius sako, kad jo i?vardyti sprendimo būdai n?ra nauji, grei?iau jau prie?ingai. Ta?iau juos pritaikyti prakti?kai būt? lengviau, jeigu nebūt? bijoma nepatogi? tem? ir dr?siau jomis diskutuojama: ?Mes labai nepatogiai jau?iam?s, ?tai kas. Susitinkame ir visi ?ypsom?s. O labiausiai tada, kai ?alia vyskupai. Jei paklaus vyskupas, tai: ?Oi, man viskas gerai. A? toks laimingas, kad mano parapijoj kas vakar? ? mi?ias ateina viena mo?iut?! Toks laimingas! O sekmadien? net trys“, – juokiasi jis. Anot dvasininko, poky?ius taip pat būt? lengviau inicijuoti, jeigu kunigai labiau bendradarbiaut? su parapijie?iais: ?Kunigai da?nai daug k? prisiima sau, mano, kad be j? niekas negali ?vykti. Ir, ai?ku, man pa?iam, labai sunku pasitik?ti, nes ?mon?s visada padaro ne taip, kaip tu nor?tum. Bet i? tikr?j? tas pasitik?jimas augina ir ?mones, ir parapij?“, – sak? kun. Karolis Petravi?ius.

Pokalb? nor?damas baigti ?viesesne gaida, pa?nekovas juokavo: ?Gr??ta ?eima sekmadien? i? ba?ny?ios ir kalbasi prie piet? stalo. Vyras sako: ?Ar gird?jai, kaip baisiai choras giedojo?“. Motina atitaria: ?Tikrai, ir altoriaus papuo?imas koks neskoningas“. T?vas: ?O kunigo pamokslas toks nuobodus!”. Vaikas klaus?si, klaus?si ir sako: ??inot, kaip u? eur?, tai visai nieko”.

(Au?ra ?ebatoriūt? / Vatican News)