Ikona – ?mogaus tro?kimo matyti Diev? i?rai?ka
Pasak brolio Karlo, prie?astis, kod?l lietuviai da?nai teb?ra gan?tinai skepti?kai nusiteik? ikon? at?vilgiu, yra istorin?. D?l patirtos Rusijos priespaudos lietuviams ikona asocijavosi su okupantais, kadangi dauguma rus? yra provoslavai, o j? Ba?ny?ioje pagrindinis naudojamas menas – ikonos. Ta?iau ikonograf? Anastasija ?opagien? siūlo vis? pirma sugr??ti prie ikonos atsiradimo ir Ba?ny?ios pasidalinimo dat?. Pirmosios ikonos pasirod? 4–5 a. po Kristaus, tuo tarpu Ryt?-Vakar? schizma ?vyko tik 1054 m. Tai rei?kia, kad iki min?to ?vykio Ba?ny?ia buvo vientisa ir tur?jo bendr? men?: ?Ikona – kaip tas vaikas, kuris būtent Vakaruose laikui b?gant prarado savo tradicijas, nes visi prad?jo kurti ikonas taip, kaip nori, i?reik?ti save. Tai tapo religiniu menu, o pas ortodoksus ikona i?liko, nes ten buvo laikomasi tradicij?“, – pasakojo Anastasija. Tuo tarpu brolis Karlas pridūr?, kad ikonos Vakar? Ba?ny?ioje klest?jo iki XIV a., o v?liau, ?sigal?jus kitoms meno kryptims ir stiliams, ikonos reik?m? buvo primir?ta. Ta?iau XX a. antroje pus?je ji buvo atrasta i? naujo. Nors ikonograf? skai?ius Lietuvoje po truput? auga, ta?iau pa?nekovai sutaria, kad i?skirtinai Lietuvos kra?tui būdingo savito brai?o ikonografijoje n?ra.
Paprastai kalbant apie ikonas sakoma, jog jos yra ne tapomos, bet ra?omos. Anot brolio Karlo, graik? kalboje ?odis grafeo gali būti ver?iamas kaip tapyti, ra?yti, pie?ti. Tod?l didel?s klaidos nebus, jeigu kalb?dami apie ikonas panaudosime kit? veiksma?od? nei ?ra?yti“. Brolis pranci?konas cituoja vien? i? Nik?jos II susirinkimo sprendim?, kuris atskleid?ia ir padeda geriau suprasti ?od?i? junginio ?ra?yti ikonas“ s?saj?: ?Kaip skaitydami ?v. Ra?to knygas girdime gyv? Vie?paties ?od?, taip kontempliuodami tapytas ikonas regime i?ganymo sl?pinius. Tai, kas vienur i?rei?kiama ra?alu ir popieriumi, kitur ikonoje nusakoma ?vairiomis spalvomis ir kitomis med?iagomis“.
Pa?nekovai teigia, kad ikonografijoje yra kanon? reglamentuoti r?mai, kuri? privalu laikytis. ?Bet tuose r?muose būtent ir gali kurti daugiau nei gal?tum ne?inodamas savo rib?“, – sako Anastasija. O brolis Karlas pateikia pavyzd? sakydamas, kad ikonografij? galima palyginti su muzikos kūrimu, kur reikia laikytis taisykli?. Kai taisykles gerai perpranti, tuomet gali kurti. Ta?iau jeigu nori kūryba i?reik?ti save visi?kai nemok?damas groti, skaityti nat?, tuomet nieko nesigaus. Tuo tarpu mokantis ikonografijos, anot brolio pranci?kono, taisykles perprasti galima papras?iausiai kopijuojant.
?Ikona – tai ?mogaus tro?kimo i?rai?ka matyti savo Diev?. Tai priemon?, kuri padeda melstis ir art?ti prie Dievo, nes pagrindinis ikonos tikslas yra pad?ti maldai ir vis priminti, kur yra mūs? tik?jimo pagrindas – Dievas tapo ?mogumi“, – sako brolis Karlas. Senajame Testamente randame, kad Dievas draud? tautai dirbinti bet kok? savo atvaizd?, nes niekas Jo nebuvo mat?s. Nematomam Dievui prisi?mus ?mogi?k? prigimt? ir tapus vienu i? mūs?, gim? Vie?paties ikona. Taigi, J?zaus Kristaus ikona yra pirmoji i? vis? ikon?. Antroji – Dievo Motinos ikona, nes Marija yra J?zaus gimdytoja. Tuo tarpu ?vent?j? ikonos – tai Kristaus ?ventumo atspind?iai. Ikona visada reprezentuoja Krist? ir tuos, kurie yra pana?ūs ? j?, tapdami am?inai gyvi jo paslaptyje. ?Ikon? galima palyginti su t?v? nuotrauka – bendrauju juk ne su nuotrauka, ji tik padeda man atsiminti t?vus, mūs? santyk?. Tai priemon?, ne tikslas“, – teigia brolis pranci?konas. Jam antrina ir ikonograf? Anastasija, sakydama, kad ikona – tai tarytum langas ? pokalb?. Ta?iau, pasak jos, reikia likti budriems, kad i?laikyti tok? ?vilgsn?, antraip malda taps stabmeldyste: ?Ikonoklast? jud?jimas ne ?iaip sau kovojo, buvo laikas, kai ?mon?s i? ties? tik?jo, kad, jeigu nugramdys da?? nuo ikonos, suvalgys, tai pasveiks. Reikia vengti kra?tutinum?. Jeigu ikona susigadino, turi j? pataisyti. O ne taip – ta buvo vienintel? ir ?venta“, – sak? ji.
Reikia pasteb?ti, kad ikon? kūrimui naudojamos tik natūralios, gamtoje randamos med?iagos: mineralai, augalai, mediena, sakai, gyvūn? kailis, va?kas ir kt. Brolis Karlas teigia, kad tokiu būdu tarytum visa kūrinija prisideda prie tikslo parodyti Dievo veid?: ?Ikona yra Ba?ny?ios tik?jimo i?rai?ka. O tik?jimas yra tvirtas kaip uola, kaip siena, pastatyta ant Kristaus. Ji turi būti tvirta, negriūti, nes tik?jimas yra tai, kas i?lieka. Tod?l svarbi med?iagos kokyb?, nuo to priklauso, ar ikona i?liks am?iams, ar po met? jau reik?s j? restauruoti“. Be to, spalvos ikonose taip pat pasirenkamos neatsitiktinai, kiekviena i? j? turi simbolin? prasm?. Pavyzd?iui, auksas spindi, negenda – tai simbolizuoja Dievo ?vies?. Balta ir geltona spalvos simbolizuoja ties?. Tuo tarpu raudona – kraujo ir gyvenimo spalva. Gyvenimas priklauso tik nuo Dievo, nes Dievas yra gyvyb?s dav?jas arba tas vienintelis, kuris gali atimti gyvyb?. Tod?l raudon? spalv? galima vadinti dievi?ka arba karali?ka spalva, nes Dievas yra Karali? Karalius. M?lyna – tai vandens spalva, kuri simbolizuoja tik?jim? arba gyvyb?, nes be vandens n?ra gyvyb?s. M?lyna taip pat yra ir ?mogaus gyvyb?s spalva, simbolizuojanti ?mogi?kum?. ?Galima atkreipti d?mes?, kad Kristus visada apsireng?s raudona tunika ir m?lynu apsiaustu. Raudona tunika, nes jis yra Karali? Karalius, jis yra Dievas, gyvyb?s dav?jas. O m?lynas apsiaustas rodo j? apsisiautus ?mogi?kumu“, – sako brolis Karlas.
?Ikonoje netgi laiko s?vokos n?ra. Gali būti vaizduojamas Jonas Krik?tytojas ir laikyti savo galv? l?k?t?je. Viskas gali būti vienoje ikonoje, nes viskas yra ?ia ir dabar“, – teigia ikonograf? Anastasija. Tai ir yra vienas pagrindini? skirtum? lyginant ikonografij? su sakralios dail?s kūriniais. Anot brolio Karlo, paprastas religinis menas yra menas religine tema, o jo tikslas – vaizduoti kiek ?manoma geriau ir realiau tai, kas buvo: ?Tarkim, J?zaus krik?tas. Sakralinis menas bandys perteikti, kaip atrodo vanduo, kaip Kristus brido ? vanden?. Tarsi tai būt? fotografija. O ikona neturi tikslo vaizduoti, kas ir kaip buvo. Ji nori parodyti, kas yra dabar“. Kadangi Kristus ar ?ventieji yra Dievo ?viesoje, jie yra perkeisti, tod?l, pasak brolio Karlo, ikonografijoje n?ra tikslo atvaizduoti juos natūraliai. Juk ir prisik?lusio J?zaus apa?talai su Marija Magdaliete neatpa?ino – jis buvo ?mogus, ta?iau perkeistas.
Galima atkreipti d?mes?, kad ikonoje vaizduojamo Dievo akys visuomet atmerktos, Jis yra ?iūrintysis. Tod?l ikonos yra ra?omos vadinam?ja atvirk?tine perspektyva, kai tolimesniame plane esantys objektai savo dyd?iu pranoksta ar?iau esan?iuosius ir esti ne?prastos akiai formos: ?Linijos eina ne gilyn, o ? i?or? ir kiekviena atskirai. Nes ? kiekvien? element? Dievas ?iūri atskirai, kiekvienas turi svarb? Dievo akyse“, – sako brolis Karlas. Be to, pasaulietiniame mene, prie?ingai negu ikonografijoje, anot pa?nekov?, yra svarbi autoryst?. Tuo tapu ikona n?ra skirta autoriui i?reik?ti save, ji skirta i?reik?ti Ba?ny?ios tik?jim?: tam, kad turintieji t? pat? tik?jim? gal?t? ?velgdami ? ikon? vienas kit? suprasti. ?Kaip ir visur, svarbiausia – paprastumas. Ne kuo ?mantriau, ne kuo sud?tingiau, bet kad būt? suprantama“, – teigia Anastasija.
Paklaustas, ar ikonas gali ra?yti bet kas, brolis Karlas sak?: ?Jeigu u?duo?iau klausim?, ar ? ba?ny?ios chor? gali eiti bet kas? I? esm?s – taip, bet reikia pasirengti. Rengdamasis supranti, ar turi talent?, sugeb?jim?, ar ne. Gal vienintel? s?lyga – tai būti tikin?iu. Nes ikona yra Ba?ny?ios tik?jimo i?rai?ka. Jeigu neturiu tik?jimo, kaip galiu j? i?reik?ti?“. Jis savo mintis papildo pavyzd?iu, sakydamas, kad gali papra?yti dailininko nutapyti savo mamos portret?, ta?iau, jeigu pastarasis n?ra jos mat?s, tokio darbo jis nesiims. Lygiai taip pat ir ikonografijoje: kaip gali ?mogus pie?ti Diev?, kuriuo netiki, o tai rei?kia, kad, tam tikra prasme, n?ra jo mat?s?
Anot pa?nekov?, ikonografui reikalingos tos pa?ios taisykl?s, kaip ir dvasiniam gyvenimui: paklusnumas, nuolankumas, ?vara, tvarkingumas, malda. ?Daug kas klausia sakydami: gird?jome, kad, jeigu tapai ikon?, reikia pasninkauti, melstis. O mes sakome: jeigu tu mokaisi pie?ti – turi pie?ti, o ne daryti kitus dalykus. Kai i?moksi technik?, tai gal?si dirbdamas ir melstis, nes tau nebereik?s savo d?mesio kreipti ? tai, k? darai. O jeigu tu esi nevalg?s, tai nepaj?gsi“, – sako brolis Karlas. Pasak jo, ikonos iki XV-XVI a. buvo tapomos tik vienuolynuose, kur pasninkas buvo kasdienyb?. Tod?l pasninko ra?ant ikonas specialiai laikomasi nebuvo. Vis d?lto ikonografai sutartinai teigia, kad imantis kurti ikon? yra itin svarbus aki? pasninkas. ?Nori nenori ikona tave disciplinuoja, susikaupi, daug skaitai apie ?ventuosius, i? tikr?j? jie ?sigeria ? tave“, – dalijosi ikonograf? Anastasija.
(Au?ra ?ebatoriūt? / VaticanNews)
