杏MAP导航

Katalik? Ba?ny?iai Lietuvoje būdingas santūrumas, tai – kultūros atributas, tradicija, ar viso labo stereotipas?

Visko po truput?. Senoliai, buv? tremty, sako, kad lietuvi? pagrindin? savyb? ir vertyb? yra drovumas: būtent ne?okimas ? akis ir mok?jimas suderinti tik?jim? ir savo kan?i? pad?jo i?k?sti tremt?. Drovumas netgi labai tautin? savimon?.

Pasitaiko per didelio drovumo, kai ??j? ? ba?ny?i? ?mon?s susitraukia, bet taip da?niau būdavo anks?iau. ?mon?s po Nepriklausomyb?s Lietuvoje atsileid?ia – pasisveikina, nusi?ypso, ta problema nyksta.

Stereotip? irgi esama. Teko skaityti, kad kadaise atvyk? vienuoliai i? Prancūzijos, nor?dami ?kurti Lietuvoje vienuolyn?, nusprend? aplankyti ?vairi? region? parapij? ba?ny?ias būtent Velyk? sekmadien?. Aplank? ir sako: tikrai atrodo, kad Lietuvos katalikai antr?kart Krist? nu?ud? - n?ra linksmumo. Bet ?ito ma??ja, jau kelet? pastar?j? met? matau, kad tai kei?iasi. Netgi dalyvaujant artim? ?moni? laidotuv?se galima pajuokauti, ai?ku, labai subtiliai. ?mon?s sako: ??inokite, nu?m?te ?tamp? ir skausm?“. Manau, stereotipai, kultūriniai dalykai, tradicija ir savimon? kei?iasi, bet nei?sitrina.

Ar Dievas turi humoro jausm??

O, ?inoma! Jau vien jo sukurtas pasaulis koks ?domus, kiek linksm? dalyk? per gamt? gali pajusti! J?zus taip pat, kiek teko skaityti egzegetin? literatūr?, ironi?kai juokauja, tik jo mentalitetas hebraji?kas. Pavyzd?iui: ?Sugriaukite ?ventykl?, a? per tris dienas j? atstatysiu“. ?ydai sako: ?Tu k?, juokauji? Ar ty?iojiesi i? mūs??“ Arba kai stat?si ?monija Babelio bok?t?, Dievas ?iūr?jo ir juok?si: nepastatysite ir nesuvienysite taut?, kaip tik  susimai?ysite – ir susipyko bestatydami.

Tikrai Dievas turi humoro jausm? ir kartais mus ?meta ? labai juokingas situacijas, koki? net nesitikime arba kokiomis nepatik?tum. Jeigu jis netur?t? humoro jausmo, ?mon?s neatrast? jo per tik?jim?, nebūt? gyvenime laimingi. Mes esame sukurti pagal Dievo paveiksl? ir pana?um?, tod?l, jeigu ?mogus ?ypsosi, juokiasi, turi humoro jausm?, nebijo i? sav?s pasijuokti, tai, vadinasi, ir Dievas ?ypsosi, juokiasi. Gal net kvatojasi i? mūs? situacij?, i? mūs? susireik?minimo.

Viena psicholog? posak? ??mogus planuoja, o Dievas ?ypsosi“ perfrazavo dabartinei pandemijos situacijai: ??mogus planuoja, o Dievas reaguoja“. Jis kartais mus pristabdo. Jeigu ?iūr?tume ? visk?  krik??ioni?kame kontekste, paklausytume Ba?ny?ios mokymo arba ?v. Ra?to komentaro, dabartiniam laikui pasitelkta daug dvasinio d?iaugsmo ir krik??ioni?ko humoro. Tai labai gerai.

Ar humoras suderinamas su meil?s artimui priesaku? Kaip i?laviruoti, kad pajuokavimas netapt? ?skaudinimu?

A? manau, kad pajuokavimas savoti?kai būtinas, tik, jeigu neduota ?mogui humoro jausmo, tai nereikia sav?s lau?ti juokauti, nes būna ir nevykusi? pajuokavim?. Jeigu turi Dievo dovan?, tai labai gerai, a? tai atradau studij? metais, paskui ?mon?s pasteb?jo ir pasak?. Pats sav?s nevertinu, nesikeliu, bet nieko g?dingo pasisakyti, kad turi humoro jausm?. Labai patiko vieno bi?iulio kunigo mintis, kad mūs? Ba?ny?ioje ma?ai savivert?s. Kai neturi savivert?s, neturi tik?jimo d?iaugsmo. O jeigu neturi d?iaugsmo, tai kaip parodysi, kad tavo gyvenimo būdas (ne tik?jimas, nes pasakai tik?jimas – tai ?mogus u?siblokuoja, atsiranda stereotipas) tau teikia d?iaugsm??

?v. Ra?te net pasakyta – Vie?pats myli linksm? dav?j?. Vienas j?zuitas sak?: linksm? tik?jimo ir gyvenimo d?iaugsmo pardav?j?. Jeigu tikintysis praktikuoja tik?jim?, jis turi pagalvoti apie d?iaugsm?. Bet jeigu ?mogus nuolat rimtas, visur tik ribos, tik grie?tumas, tik raid?, tai jau ne tie laikai – vienas dalykas, o kitas dalykas – tikrai Kristus neleido ?r?minti ?moni? ir ?sir?minti patiems. Yra labai geras vieno egzegeto komentaras. Sako, i?sirink?s pirmus apa?talus, J?zus ne ? rekolekcijas, ne plaktis, ne nutaisius grie?tus veidus vaik??ioti juos ved?si, o ? vestuves. Liaudi?kai tariant – ? bali?, pasilinksminti. Ten ?vyko ir pirmasis J?zaus stebuklas – vandens pavertimas vynu. Vynas Biblijoje yra d?iaugsmo ?enklas. Jiems pritrūko d?iaugsmo, ne alkoholio, o d?iaugsmo. Tai man i? galvos nei?krenta ger?ja prasme, kad J?zus parod?: jeigu seksi mane – būsi laimingas, d?iaugsies gyvenimu ir daugiau jo tur?si.

O kaip i?laviruoti? Kartais n?ra lengva. Ir pats esu nudeg?s savo gyvenimo kelyje, bet pasimok?s. Pastebiu, kad jau dabar su metais, su patirtimi greitai ?vertinu situacij? ir bandau ??velgti juokingus dalykus, ypa? kai jau?iu, kad kyla ?tampa ir, jeigu truput? ?velniai pajuokauji, ?tampa i?kart nukrenta, humoras suveikia kaip ?aibolaidis. Tik reikia pa?inti aplink?, ?mog? arba ?mones.

Koks humoro vaidmuo evangelizacijoje? Tai padedanti ar koj? ki?anti priemon??

Jeigu ?mogui duota – tai yra vienas i? ?ranki? skelbti, kod?l gi ne? Humoras tur?t? pad?ti, ypa? kai reikia prieiti prie ne?inom? ?moni?, kunigui at?jus ? nauj? parapij?, bendruomen?. Tai labai padeda ir su?ad?tini? kursuose. Tenka primenant sakramentus jiems papasakoti linksm? istorij? i? savo pastoracijos, sielovados, tai juos labai u?kabina. Apie ligoni? sakrament? da?nai pasakoju ?i? istorij?, nes jis da?nai mūs? nem?gstamas, o i? tikro tai vilties, kan?ios ?prasminimo ir palyd?jimo sakramentas. Prad?jus kunigyst?, dar Marijampol?je mane pakvie?ia pas sergan?i? mo?iut?. Nuvykus, prie? ?leisdami ? ligon?s kambar?, sako: ?Jūs pasilenkit jai prie ausies ir truput? garsiau, pusbalsiu kalb?kit – nelabai girdi“. Nu?jau, i?pa?in?iai ruo?iam?s, jau prie ausies pasilenkiau, jau kad spiegiu, jau kad ?aukiu... Baigiau sakin?, o ji atsisuka ? mane ramiu veidu ir sako: ?Ko jūs r?kiat? A? puikiai gird?iu“. Per visas apeigas su ta mo?iute lūp? vos nenusikram?iau.

Manau, svarbu pateikti savo patirt? ir svarbu neprad?ti nuo auk?t? dalyk?. Prad?ti nuo to, k? turi geriausio. Ir a?, kai tinkamoje situacijoje pajuokauju ar nusi?ypsau, viskas visai kitaip. Sako: ?O, pasirodo, kunigas – normalus ?mogus“.

Kaip i?mokti i? tikr?j? d?iaugtis ir nebijoti pasijuokti? Arba, kitaip tariant, kaip paversti d?iaugsm? tikru, o ne pritemptu dalyku?

Krik??ionis turi d?iaugtis savo gyvenimu, d?iaugtis tuo, kuo gyvena, k? daro ir kuo tiki. Jeigu jis nesid?iaugia, tai jokia bendruomen?, jokios atrakcijos nesukels jam d?iaugsmo. Net jei tau artimi ?mon?s vaik??ios ant blakstien?, vis tiek tai tav?s neprad?iugins, jeigu pats to nenor?si. Ai?ku, a? nekalbu apie didelius skausmus, i?gyvenimus, artim?j? netektis.

Kaip neveidmainiauti? Krik??ionis turi jausti nesufalsifikuot? d?iaugsm? ir i? ?irdies juoktis. Ba?ny?ioje Mi?i? metu linkime ramyb?s. Net jeigu ?alia s?di atstumiantis ?mogus, krik??ionis turi per?engti save. Link?k nuo?ird?iai, o su savo vidumi tvarkykis. Tai taip yra ir su juoku.

Be to, da?nai ?mon?s nemoka d?iaugtis vieni kit? pasiekimais. Tenka mokyti, tai irgi ?v. Ra?to i?mintis – pasidalyta kan?ia dvigubai ma?esn?, pasidalytas d?iaugsmas dvigubai didesnis. Saky?iau, lietuviams reik?t? ?sira?yti ?it? posak?, ypa? jo antr?j? dal?, tarp penki? ar de?imties pravar?iausi?.

A?iū u? pokalb?.

(Au?ra ?ebatoriūt? / VaticanNews)