Kun. Vaidas Vai?vilas: ?Pasi?iūr?ti ? save kriti?kiau“
?mon?s da?nai turi ?vairi? stereotip? apipint? ?sivaizdavim?, koks turi būti kunigas. Galima pasteb?ti, kad spaudoje Jūs da?nai ?vardijamas kaip mai?taujantis kunigas. Kod?l?
Nepasaky?iau, kad esu mai?taujantis. Kunigyst? nepadaro vis? vienod?. Galbūt ?mon?ms taip atrodo, kad sportuoju, m?gstu keliauti, nem?gstu taikytis su ka?kieno norais, save visi?kai ?nutrinti“. Gal jiems tai yra ne?prasta. Mūs? visuomen?je ?prasta d?l ?ventos ramyb?s geriau patyl?ti ir prie visko prisitaikyti. Jeigu man ka?kas nepatinka, tai a? ir sakau, kad man nepatinka. Ir nesvarbu, kas man t? pasakyt? – ar kolega kunigas, parapijietis ar ganytojas, kuriam esi paklusnus. Jeigu matai, kad ?mon?s truput? ?pievas“ ?neka, tai pasakau, kad tai yra ?pieva“. Kai nebandai ka?kam patikti, ?tikti, meilikauti, būti visiems labai geras ir saldus, nesergi labai d?l savo ateities ar netgi karjeros kunigyst?je, kai visa tai i? sav?s i?meti – lieka tai, kas tu esi. Kai kurie tai priima kaip mai?tavim?. Bet kai tavo kaip kunigo gyvenime yra labai daug noro patikti, ?tikti, vien tuo pradedi gyventi, man atrodo normalu, kad tavo veidas dingsta, tu pradedi kitokiais ?jimais ?aisti, o ne tarnauti.
Iki ?iol 15 met? buvote Gailestingumo ?ventov?s rektorius. Kaip sekasi darbuotis Druskininkuose? Nuo ko prad?jote?
Druskinink? parapija yra labai nuostabi. ?mon?s geri, labai mylintys vienas kit?, atvira?ird?iai. Santyk? ?ia galima pamatyti kitok? nei didmiestyje, ?ia dingsta svetimumo jausmas ir visa parapija yra tarsi didel? gimin?. Tai parapija, turinti labai didel? potencial?.
Prad?jau nuo ba?ny?ios kolektyvo pravalymo. Supratau vien? dalyk?, kad jeigu nori, kad ?ia būt? Ba?ny?ios dvasia tokia, kokia ji i? ties? turi būti, tai reikia ?vie?io oro. Nes k? bedarysi, k? bekursi, tie, kurie per daugyb? met? ?prat? prie vienos tvarkos, prie tav?s gali ?ypsotis, bet kai tav?s nebus, ?mones, jaunim? vis tiek dusins ir ?okdins sena melodija. Naujas kelias, nauja prad?ia, nauji ?mon?s – tai buvo labai teisingas sprendimas. Dabar ba?ny?ioje yra ir jaunimo, ir labai atsidav?s ba?ny?iai zakristijonas, darbuotojai, savanoriai. Kai matai, su kokiu u?sidegimu jie stengiasi, i?gyvena, ?irdyje budi, kai matai, kad jiems viskas yra svarbu, tada pa?iam sustipr?ja noras tarnauti ir ka?k? gra?aus padaryti. Man svarbu, kad visi jaust?si laisvi ir nebijot?, ateit? ? ba?ny?i? kaip ? ba?ny?i?, o ne ? muitin?, kur bus visapusi?kai patikrinti.
Ar yra vieta, pagal kuri? modeliuojate tai, kaip tur?t? atrodyti ?i ba?ny?ia? Ar sprendimus priimate atsi?velgdamas ? esam? situacij? ir galimybes?
Viskas mano galvoje gimsta spontani?kai. Sunku paai?kinti, bet tai lyg ?kv?pimas, kad reikia padaryti darb?. Visi planai, br??iniai, viskas, ko reikia, yra mano galvoje. Jeigu a? statau nam?, tai man nereikia kito ?mogaus br??ini?, a? pats galiu jam paai?kinti, kaip turi būti. Tai ateina i? vidaus, atsiranda toks u?sidegimas – pavyzd?iui, tu turi atverti ba?ny?ios duris, kad ji būt? atvira nuo ryto iki vakaro. ?irdis tiesiog nerimsta, kad turi būti Adoracija, maldos dvasia. Arba ne?ioji viduje mint?, kad būtinai turi i?statyti ?v. Valentino relikvij? ba?ny?ioje, kad reikia patarnautojams pamatyti Rom? ir kelis m?nesius esi neramyb?je, kad jie j? pamatyt?. Bet atsakydamas ? klausim? noriu pabr??tinai pasakyti, kad visko ?eimininkas yra Kristus, ?ia Jo Ba?ny?ia. Mes tik neverti tarnai.
Ar drasti?kais poky?iais nei?g?sdinote parapijie?i??
Manau, kad kai kurie i?sigando, bet i?sigando tik tie, kurie tur?jo susikūr? monopolij? ir tam tikra prasme jaut?si vir?esni u? kitus ?ia gyvenan?ius ?mones. ?vent?me pirmus Mergel?s Marijos ?kaplierin?s atlaidus. Man buvo pasakyta, kad ?v?sime atlaidus parapijos namuose, juose būt? ?vent? dvide?imt trys ?mon?s. Ir a? sakau – ?Ne“. Mūs? beveik penki tūkstan?iai parapijie?i?, tod?l ?vent? vyks prie ba?ny?ios, valgysime, klausysim?s muzikos, o jeigu jūs nenorite ?v?sti kartu, tai galite eiti ? parapijos namus. Mūs? parapija – tai visi ?mon?s, kurie ?ia gyvena, netgi tie, kurie neina ? ba?ny?i?. Turime teisingai suprasti, kas yra Ba?ny?ia ir parapija. Ten, kur yra mu?tras, kur n?ra pagarbos kitiems, kur n?ra artimo meil?s, bet kur yra tik aklas savo tiesos brukimas ir nenoras i?girsti, izoliavimasis nuo kit?, atvirumo priimti kit? – ten n?ra Ba?ny?ios.
Kartas nuo karto galima i?girsti mūs? laikus pavadinant ba?ny?i? tu?t?jimo metu. Ar tik?jimas tampa nebeaktualus, ar vis d?lto ?mon?s ie?ko, ateina atviromis ?irdimis tik?damiesi rasti, bet ?anonimi?kai“ pasisve?iav? ba?ny?ioje, nerad? gyvybe pulsuojan?io ?od?io i? naujo atitolsta?
Taip, kai neberanda gyvyb?s savo parapijoje, silpnesnio tik?jimo ?mon?s va?iuoja ? Tibet?. ? ?? klausim? ne?manoma trumpai atsakyti. Prie?as?i? gali būti labai daug ir ?vairi?. Ba?ny?ia netu?t?ja, o jeigu tu?t?ja, tai pirmiausia ir kunigas, ir parapijie?iai turi pasi?iūr?ti ? save kriti?kiau arba papra?yti, kad kas nors kritikos i?sakyt?. Taip pat reikia pra?yti Dievo, kad duot? nuo?irdumo ir paprastumo, nesusireik?minimo malon?, kai Dievas tai duoda ir visa darai d?l Dievo, tada ba?ny?ia v?l tampa pilna. Kod?l Italijoje net kalnuose ba?ny?ia atidaryta vis? dien?? O pas mus kai kur tik prie? Mi?ias ir po j? kuo grei?iau u?daroma. Ba?ny?ia yra ?mon?ms, ji nori buti atidaryta. Ji kaip motina visada budin?ia ?irdimi laukia gr??tan?io savo vaiko, kur jis bebūt? ir koks jis begr??t?. ?mon?s juk mato ir supranta.
Turi dingti baim?s siena tarp kunigo ir parapijie?i?. Parapijie?iai yra tavo ?eima, turiu pasitik?ti ir tik?ti jais, turiu myl?ti juos. Kai d?l kai kuri? ba?nytini? i?gyvenim? ir nusivylim? kunigyst?je dingsta jaunatvi?kas u?sidegimas tarnavimui, atsiveria liūdesio ir jausmo, kad esi nelaimingas, bedugn?. Ir tos pirmin?s dvasios, su kuria tu u?sidegi ?irdy eiti paskui Krist?, nebelieka. O to pasekm? – nusivylimo ir liūdesio dvasia visoje parapijoje. Reikia i?mokti saugotis nuo tokios dvasios, nenusivilti ir pasitik?ti J?zumi. Ba?ny?ia yra gyva ten, kur gyvenama Kristumi ir mylima jo ?irdimi. Apa?talas Paulius sako: ?Jei tur??iau tik?jim?, kad gal??iau net kalnus kilnoti, bet netur??iau meil?s, nieko nelaim??iau”. Nereikia nieko bijoti, n?ra nieko auk??iau Dievo, jis ?ino mūs? tro?kimus ir sunkumus. Viskas yra Dievo valioje, svarbu būt? noras gyventi, kurti, myl?ti ir su Jo malone viskas bus gerai.
A?iū u? pokalb?.
(Au?ra ?ebatoriūt? / VaticanNews)
