Seserys benediktin?s: ?Pasidalinti tuo, k? ?gijome, supratome, patyr?me“
Papasakokite, kaip kilo id?ja imtis ?ios iniciatyvos ir kod?l tai svarbu?
Ses. Kotryna: Jau keleri metai brandinome ?i? id?j? ir at?jus laiko pilnatvei gal?jome prad?ti savo sumanym? ?gyvendinti. Benediktini?kame pasaulyje yra labai ?prasta dalytis su ?mon?mis, kviesti ? seminarus, kursus, paskaitas. Da?nai ?mon?s vienuolynuose gali ir apsistoti. Mes sve?i? nam? kol kas neturime, tod?l tokiu būdu kvie?iame susitikti, pasiklausyti ir pasidalyti savo patirtimi bei ?gytomis ?iniomis su kitais.
Ses. Paulina: Benediktini?kame dvasingume vienas i? svarbi? moment? yra skaitymas, gilinimasis ? Dievo ?od?, ?v. Ra?t?, ? ?vairias kitas sritis kaip kad giedojimas, liturgija, menas, kultūra ir t. t. Vienas i? benediktini?ko gyvenimo dvasingumo po?ymi? – svetingumas. Schola Benedicti programa yra bandymas parodyti svetingum? kitiems pasidalijant ir pakvie?iant ? susitikimus. Seserys yra ?gij? patirties, ?ini?, mok?si ir per laik? i?sikristalizavo ne tik noras su?inoti ka?k? naujo, bet ir mūs? pa?i? poreikis pasidalyti tuo, k? ?gijome, supratome, patyr?me. D?iugu, kad galime pasidalyti savo ?iniomis. Tai yra paskatinimas ir pa?ioms augti ir gilinti savo ?inias. Ateinantys ?mon?s tiesiog neleid?ia pasilikti tame pa?iame lygyje. Kartais paskaitos metu atsiranda dialogas tarp to, kuris d?sto, ir t?, kurie klauso. Norisi pasakyti a?iū tiems, kurie domisi, ateina, kurie prisijungia prie ?io projekto ir kaip dalyviai, ir kaip klausytojai.
Kvie?iate ?vairaus am?iaus ir i?silavinimo ?mones, norin?ius pagilinti savo tik?jimo ?inias ir prapl?sti krik??ioni?kosios kultūros pa?inim?. Kokiomis temomis vyksta paskaitos?
Ses. Kotryna: Pirmiausiai orientuojam?s ? monastin? dvasingum? ir jam artimas temas, kaip ir min?jo ses. Paulina: liturgija, ?v. Ra?tas, Ba?ny?ios T?vai, benediktin? ?ventieji, vienuolyst?s istorija ir kt. Ta?iau esame atviros ir platesn?ms temoms, kalbam?s apie tai, su kuo susiduria ?mon?s ir mes pa?ios kasdienyb?je.
Man, kaip menotyrininkei, labai svarbu, kad ?iose paskaitose būt? atstovaujama krik??ioni?kajai kultūrai. Pavyzd?iui, religinis menas tampa gera platforma diskutuoti ir kalb?tis su pasauliu ar netgi su netikin?iais, nes būtent mene susitinka ?mogaus kūrybos potencialas, meistri?kumas su tik?jimo tiesiomis ir krik??ioni?komis vertyb?mis.
Schola Benedicti neseniai prad?jo pavasario semestr?. Jame laukia ne tik sesu?i? benediktini?, bet ir kviestini? sve?i? paskait? kursai.
Ses. Kotryna: Vienas i? Schola Benedicti siekini? buvo, kad konkre?ias temas d?styt? ?mon?s, kurie tose srityse specializuojasi, t. y. arba gilinasi akademiniame lygmenyje, arba patys tuo gyvena. ?? kart? pakviet?me diakon? VDU KTF dekan? doc. dr. Ben? Ulevi?i?, kuris daug met? tyrin?ja liturgijos sl?pinius ir ?ia tema yra apsigyn?s disertacij?. Tai tikrai ?mogus, kuris apie liturgij? turi k? pasakyti. Kitas mūs? sve?ias ?? pusmet? bus Kauno arkivyskupijos muziejaus direktorius, menotyros daktaras Darius ?ukauskas. Jis visi?kai ?vie?iai ?? ruden? apsigyn? disertacij? apie benediktin? menin? paveld? Lietuvos Did?iojoje kunigaik?tyst?je. Pasiklausyti ?io lektoriaus apie ?v. Benedikto vaizdavim? dail?je bus proga kovo m?nes?, nes benediktinai visame pasaulyje ?? m?nes? ?ven?ia savo ?kūr?jo gimimo Dangui dien?, vadinam? ?Transitus“ (lot. ?per?jimas“, t. y. mirties dien?, minim? kovo 21-?j?).
Galima pasteb?ti, kad vis daugiau parapij? bei vienuolyn? Lietuvoje imasi t?stini? paskait? iniciatyvos. Kaip manote, kod?l? Kaip tai susij? su kintan?iais dabartinio laiko tikin?i?j? poreikiais?
Ses. Paulina: Norima pa?inti tik?jim?, o i? kitos pus?s tam, kad būt? galima juo gyventi ir j? perduoti. Tie dalykai, manau, yra susij? tarpusavyje. Per tokius renginius ?mon?s pradeda vieni kitus pa?inti. Tai bandymas i? naujo eiti ? santyk? tarp parapijie?i?, tarp bendruomen?s nari?, kurie ne tik ateit? ? ?v. Mi?ias ir i?eit? namo, bet ir tur?t? kur kartu pabūti, paklausyti paskaitos ar i?gerti puodel? arbatos. Tai – tam tikras garantas: turiu viet?, kur galiu sutikti ?moni?. Taip did?ja parapijos aktyvi? nari? skai?ius ir branduolys darosi stipresnis.
Ses. Kotryna: Ir mes orientuojam?s ? t? t?stinum?, kad tie, kurie ie?ko gilesni? ?ini?, tur?t? kur jas gauti, kad jos būt? kaip ri?amoji mas?, kuri sukurt? vientis? tik?jimo supratim?, formuot? vertybes. Kaip Paulius ra?o Lai?ke efezie?iams, kad nebūt? kaip ma?i vaikai, siūbuojami kiekvieno v?jelio ir mokymo, tai ir mes vienai temai skiriame da?niausiai tris keturias paskaitas, ir ateity v?l prie t? pa?i? tem? gr??ime. Kaune ar Vilniuje bepigu, gali kur nori nueiti, k? nori klausytis ir surasti. Ypatingai svarbu, kad ka?kas u?siimt? toki? paskait? t?stinumu periferijose, kad ?mon?s ?inot?, kad turi kur ateiti, o ne laukt? kaip manos i? dangaus atva?iuojan?io sve?io.
Da?nai galima i?girsti, kad ?inios praranda anks?iau tur?t? svarb? ir pagrindines pozicijas u?leid?ia asmenin?ms kompetencijoms, nes naudojantis i?maniaisiais ?renginiais daug k? galima keliais paspaudimais rasti internete. Ar su tuo sutinkate?
Ses. Paulina: Susidaro ?spūdis, kad ne ?inios praranda savo svarb?, bet galima pasteb?ti tendencij?, kad ?mon?ms svarbu apie daug sri?i? ?gauti ?vairi? ?ini?. Galbūt n?ra poreikio gilintis nuosekliai ? vien? ka?koki? srit?, bet su?inoti i? ?vairi? ?altini? apie ?vairius dalykus. Negaliu tvirtinti, kad tai visuotinis dalykas, yra tikrai nema?ai ?moni?, kurie u?siima viena sritimi ir gilinasi konkre?iai ? tai.
Bet kuriuo atveju ?ini?, kurios patenka ? i?maniuosius ?renginius ir ? internetin? sraut?, prad?ia yra ra?ytiniai ?altiniai. Ir turbūt galima sakyti, kad ?iuo atveju ?inios, sura?ytos knygose, nelieka nesvarbios, jos yra tarsi atspirties ta?kas – suskaitmenintos jos tampa pasiekiamos ne tik konkre?ios bibliotekos lankytojams ar tos knygos skaitytojams, bet visai pla?iajai visuomenei.
A?iū u? pokalb?.
(Au?ra ?ebatoriūt? / VaticanNews)
