杏MAP导航

Paie?ka

Diakonas Normundas Figurinas Diakonas Normundas Figurinas  Istorijos

Diakonas Normundas Figurinas: niekada nenustoti ie?koti ir nebijoti suklysti

Apie tik?jim? mūs? dien? visuomen?je, pa?aukimo keli? ir tarnyst? Utenos Kristaus ?engimo ? dang? parapijoje kalbam?s su diakonu Normundu Figurinu.

?iandien daug?ja dvasingumo ie?kan?i?j?, m?ginan?i? atrasti tvirt? pagrind? ?iandienos pasaulyje, kuris pats yra nepastovus ir nuolat kintantis. Daug?ja dvasingumo ie?kan?i?, ta?iau ar daug?ja tikin?i?j??

Paradoksalu, kad su kiekviena diena mus pasiekia vis naujos technologijos, nauji atradimai, kurie tur?t? mūs? laik? optimizuoti, bet da?nai i?eina atvirk??iai. Dvasingumas ir tik?jimas Dievu yra labai skirtingi dalykai. Galima sakyti, kad ?iuolaikin? visuomen? yra dvasinga, ta?iau neturinti s?moningo apsisprendimo tik?ti Dievu, lankyti ba?ny?i?.

Ba?ny?ia ir tik?jimas J?zumi pateikia ai?k? mokym?, doktrin?, paremt? ?ventuoju Ra?tu, tradicija ir ?is kelias n?ra labai lengvas, taip pat ir ne visada suprantamas ?iandienos visuomen?je. S?moningas tik?jimas reikalauja nuolatinio maldos gyvenimo, santykio su J?zumi, sakrament? praktikavimo, ?sipareigojimo geriems darbams, nuolatinio savo pa?aukimo ie?kojimo ir tai yra  pagrindin?s prie?astys, kurios ?iuolaikin? ?mog? i?g?sdina ir atstumia nuo Ba?ny?ios. Ie?koma to, kas būt? lengva ir ne?t? rezultatus ne?dedant pastang?.

Kod?l, Jūs? nuomone, Ba?ny?ia ?iandien n?ra tokia svarbi ar reikalinga daliai ?moni??

I?ties reikia pripa?inti, kad, nors dalis ?moni? mūs? visuomen?je yra nuo?ird?iai tikintys, ta?iau didesnei visuomen?s daliai ?iandien Ba?ny?ia yra paskutin?je prioritet? vietoje. Prie?as?i? yra nema?ai, pirmiausia – nepalanki sekuliarizuota aplinka, kuri nuolat siūlo keliauti pavir?iumi, siekti savo gyvenime vien greit? rezultat?, malonum?. Ma?ai kalbama apie gra?ius ir kilnius dalykus, did?ioji ?iniasklaidos pateikiam? naujien? dalis – apie liūdnus dalykus: ma?us atlyginimus, smurt?, emigracij? ir t. t. O tai, kas ?vyksta nuostabaus, – nutylima. Jeigu nem?stai ir nematai visumos, tikrai gali susidaryti labai klaiding? ?spūd?.

Reikia pamin?ti, kad Ba?ny?i? sudaro ?mon?s, ne angelai, tod?l ir sau sakau: ?Niekada neskub?k piktintis, jei pamatai, kad yra ne taip, kaip tur?t? būti“. Pra?au Dievo pad?ti man niekada nenusivilti blogais pavyzd?iais ir imti ? ?ird? kuo geresnius pavyzd?ius, taip pat ir pa?iam būti kuo geresniu pavyzd?iu kitiems. Blogiausias dalykas, kai kartais kalbame vienaip, o darome kitaip, kai ?odis neatitinka gyvenimo. Tai – viena i? prie?as?i?, kai jaunas ?mogus beie?kodamas tik?jimo nusivilia.

K? Jums rei?kia tik?ti? Kokiais ?od?iais padr?sintum?te ?mones, kurie nesiry?ta sekti Kristumi?

Tik?jimas – nuostabi malon?, kuriai apibūdinti sunku rasti ?od?i?. Tai, kad baigiau seminarij?, dar nerei?kia, kad tik?jim?, pa?aukim? i?pakavau kaip dovan?, ir viskas. A? su kiekviena diena mokausi ir viliuosi, kad vis? gyvenim? mokysiuosi giliau tik?ti, pa?inti, myl?ti. Tik?jimas – tai nuolatinis ?inojimas, kad rūpi ne vien tik t?vams, draugams, bet svarbiausia – rūpi Dievui. Gal skamba banaliai, bet n?ra kit? ?od?i? tam apibūdinti. Tai ?inojimas, kad turi kuo pasitik?ti, turi t? nuostab? draug?, kuris d?iaugsme d?iaugsis kartu su tavimi, o liūdesy paguos.

Tikintis ?mogus visada yra u?tikrintas savo ateities perspektyva, nes ?ino, kad ne jis, bet Dievas yra pagrindinis ?vyki? organizatorius. ?inoma, a? pats visuomet planuoju, m?stau, bet galiausiai i?tariu: ?Tegul viskas vyksta, Dieve, pagal Tavo vali?“. Ir tada labai gera nenusivilti, net jeigu ?vyko ne taip, kaip tik?jaisi ar planavai. Ir kaip norisi kitam pad?ti atrasti tik?jim?, parodyti, kad 80 proc. problem? atradus tik?jim? nebelieka arba jos taip suma??ja, kad tai nebeatrodo problema, kliūtimi. Niekada nereikia nustoti ie?koti, svarstyti, abejoti ir nebijoti suklysti – tik tokiu būdu galima atrasti ir suprasti, kas gyvenime yra tikra.

Visai neseniai baig?te beveik septynerius metus trukusias studijas kunig? seminarijoje. Kas paskatino rinktis ?? keli??

Paskatino kilnus kit? kunig? pavyzdys. Būtent j? gyvenimo, elgesio ir tikrumo pavyzdys. Gimtojoje Pasvalio parapijoje buv?s klebonas man atrod? tikras ?mogus, kuris ir prie vyresnio ?mogaus prieis, pakalbins, ir vaikui rank? paspaus – su bet kuo ras kalb?. Pilnas paprastumo, nuo?irdumo, nesuvaidinto tikrumo. Būdamas jaunas galvojau, kad ir a? nor??iau būti pana?us ? t? klebon?. Ai?ku, maniau, kad norint stoti ? seminarij? reikia būti gabiam, dr?siam, i?kalb? tur?ti, o tais dalykais nepasi?ym?jau. At?jus dvyliktai klasei reik?jo rinktis, kuriuo keliu sukti, ir apie savo nor? papasakojau min?tam klebonui. Kalb?jom?s gal keturias valandas, jis nuostabiai i?klaus? ir paskatino dr?siai atsiliepti ? pa?aukim?.

Mano t?vai ?iek tiek nujaut? apie mano pasirinkim?, jiems apie tai pasakiau tik paskutin?mis dienomis prie? stojim?. T?tis sak?: ?Tai tavo gyvenimas. Jei esi tikrai pasiry??s – eik“. O mama labai ramiai pri?m?, d?iaug?si. Tikiu, kad daug jaudinosi d?l man?s, bet visuomet palaik?.

? seminarij? stojau pabaig?s dvylika klasi?, s??in? buvo rami. Kaip ?iandien pamenu, kai vakare po vis? dien? trukusi? stojam?j? egzamin? pasak?, kad esu priimtas ? parengiam?j? kurs?, – koks buvo d?iaugsmas, koks entuziazmas! Jis lyd?jo per visus metus seminarijoje, ir, jeigu reik?t? rinktis i? naujo, tikrai rink?iausi t? pat? keli?. Visi reikalingi talentai, gabumai su laiku atsirado ir buvo i?ugdyti.

Jau pusmet? esate ??ventintas diakonu. ?iuo metu tarnyst? atliekate Utenos Kristaus ?engimo ? dang? parapijoje. Papasakokite, kaip atrodo Jūs? diena? Kas teikia daugiausiai d?iaugsmo ?ioje tarnyst?je?

Labai d?iaugiuosi nuostabia patirtimi Utenos kra?te, kuris iki vyskupo Lino Vodopjanovo OFM paskyrimo man buvo visi?kai svetimas. ?inojau, kad yra toks miestas Lietuvoje, bet jokio santykio su Utena netur?jau. I? anksto nekūriau joki? plan?, atva?iavau ?ia su atvira ?irdimi ir tik atvyk?s prad?jau svarstyti, kaip ?ia geriausiai savo tarnyst? vykdyti. Dienotvark? pradeda nusistov?ti tik dabar, kai baigus seminarij? jau nebereikia vis gr??ti ? Kaun?.

Diakonas gali teikti daug sakrament?: gali krik?tyti, laiminti santuokas, laidoti, skelbti Dievo ?od?, sakyti pamokslus, bet negali aukoti ?v. Mi?i?, klausyti i?pa?in?i?. Kasdien ryte 8 val. arba vakare 18 val. patarnauju ?v. Mi?iose, kartais tenka pabud?ti ra?tin?je, nema?ai pasitaiko laidotuvi?. Labai gra?i patirtis Kal?d? laikotarpiu yra parapijie?i? lankymas, kai turi galimyb? pamatyti ?moni? kasdienyb? ir pa?inti ?mones. Susitikus ir paklausus: ?Kaip sekasi?“, retas kuris pasakys, kad dabar sekasi i?ties nekaip. Tuo tarpu būdami savo aplinkoje ?mon?s daugiau paatvirauja. Da?nai negali i?spr?sti t? problem?, ta?iau buvimas kartu, vilties suteikimas – tai didelis pastiprinimas. Labai ?domu i?girsti kit? ?moni? patirtis, d?iaugsmus, sunkumus – tuo praturtinu ir savo gyvenim?. Kunigyst?, diakonyst? – tai labai nuostabūs dalykai. Stengiesi kiek ?manoma, bet pamatai, kaip kartais paprastas ?mogus nuostabiai gyvena! Ir ne a? galiu ka?k? patarti ar j? pamokyti, bet i? to ?mogaus pats galiu daug daugiau pasimokyti, pasisemti nuo?irdumo ir paprastumo, tai labai praturtina.

A?iū u? pokalb?.

(Au?ra ?ebatoriūt? / VaticanNews)

2020 sausio 12, 13:21