Aiku, Amerikos ind?nas, norintis tapti diakonu
Xavier Sartre – Vatikanas
Prancūzijos Gvianoje up?s yra tarsi gerai i?asfaltuotos gatv?s ar autostrados Europoje – tai pagrindiniai keliai, kurie sujungia kaimus ir labiausiai izoliuotas bendruomenes teritorijoje, kuri savo dyd?iu prilygsta Airijai. Beveik visa ?em? padengta Amazonijos mi?kais. Maripasoula savo teritorija pralenkia daugel? metropoli?, ta?iau ?ia gyvena tik vos daugiau nei 12 000 gyventoj?, i?sibars?iusi? po kaimus, pasisl?pusius po ?aliu Amazonijos apsiaustu.
Per dvi su puse valandos keliaujant su kanoja galima pasiekti Ipokan Ëutë, ?inom? kaip Laisv?s miestas. Tai kaimas, kur? prie? 6 metus pastat? Aikumale Alemin, vadinamas Aiku. ?is keturi? vaik? t?vas, Amerikos ind?nas, kil?s i? vajana genties, prie? 43 metus gim? Antecume Pata kaime, ?kurtame 1961 m. vieno prancūzo i? Liono. Jo t?vai – krik??ionys evangelikai, ta?iau tai netrukd? jam tik?ti pagrindini? regiono element? – mi?ko ir vandens – dvasiomis.
Liga ir i?gijimas perskai?ius Biblij?
Prie? daugiau nei de?imt met? Aiku susirgo ir niekaip negal?jo pasveikti tiek fizi?kai, tiek dvasi?kai. ?Viskas nusida?? juodai, mane ap?m? pesimistin?s nuotaikos, pamaniau, kad turiu prad?ti kliautis nematoma j?ga“, – pasakoja Aiku. Jis pirm? kart? atsivert? Biblij?, amerikie?i? i?verst? ? vajana kalb?. Tai Biblija, priklausiusi jo t?vui. Jis skait? puslap? po puslapio vis? savait?. Tai atne?? did?iul? palengv?jim?, Aiku atgavo j?gas, prad?jo v?l ?aisti su savo vaikais, ?m? pamir?ti, kas buvo nutik?. Jis suprato pasveik?s.
Po savait?s vyskupas Emmanuel Lafont i? Kajeno, atsitiktinai ar vedamas Apvaizdos, atvyko ? Antecume pata. Jis ne pirm? kart? atvyko ? ?? pamir?t? d?iungli? kampel?. Ta?iau tai n?ra ?prasta, nes katalik? kunigai ?ia n?ra laukiamiausi sve?iai. Kai vyskupas atvyko, susitikimas prasid?jo ne visai draugi?kai: vyskupui Lafontui ?kando ?uo. ?is faktas ?iandien abu prajuokina.
Ilgas atsivertimo kelias
Kitais metais Aiku pakviet? Kajeno vyskup? de?imt dien? praleisti su Aiku ir jo ?eima atogr??? mi?kuose. Tai suteik? prog? geriau susipa?inti – vakarais Aiku ?eima pasakodavo apie vajanus, o vyskupas pasakodavo istorijas i? Biblijos. Aiku ?mona kalb?davo vajan? kalba, o Aiku versdavo. Po keli? met?, 2009 m., Aiku buvo pakviestas ? Belem socialin? forum? Brazilijoje kaip Amerikos ind?n? atstovas, o 2010 m. vyskupas j? pakviet? ? Gvianos vyskupijos sinod?, nors Aiku dar nebuvo pakrik?tytas – vyskupas niekad jo neklaus?, ar jis nor?t? pasikrik?tyti.
Tuo metu Aiku ?irdyje brendo atsivertimas. ?Mano gyvenimas pasikeit?“, – sako jis prisimindamas dienas po i?gijimo. I? prad?i? jis kreip?si ? evangelikus, kuri? aplinkui daug, bet jie jo nepri?m?. Tada Aiku papra?? j? pakrik?tyti Katalik? Ba?ny?ioje, pasiūlydamas ?monai lyd?ti j? atsivertimo kelyje. ?monai buvo artimesni evangelikai, kuri? bendruomen?je ji giedojo per sekmadienines pamaldas, nors ir ji nebuvo krik?tyta. Paskui ji sutiko prisijungti prie vyro.
?I?gyvenome nepaprast? patirt?“, – vyskupas Lafont prisiminimais gr??ta ? 2012 m. gruod?io 24 d.
T? ryt? Aiku ir jo ?mona susituok? savivaldyb?je, popiet vyskupas juos pakrik?tijo, o vakare j? namuose aukojo Mi?ias, kuriose dalyvavo 7–8 ?mon?s. Kit? dien? Aiku papra?? ba?nytin?s santuokos. Tos Kal?dos Aiku, jo ?eimai ir vyskupui buvo ypatingos.
Link diakonato
?is atsivertimo kelias n?ra savaime suprantamas. Toje pa?ioje ?eimoje gali būti praktikuojamos kelios religijos. Vyriausias Aiku sūnus, adventistas, pri?m? ?monos religij?. Per?jimas i? vienos konfesijos ? kit? ne visada lengvas. Aiku pasakoja, kad jie nebuvo ?iltai sutikti, nes prie up?s katalik? bendruomen? būr?si pirm? kart?, niekas iki tol katalik? nepa?inojo. ?Tai t?s?si ma?daug metus. Evangelikai ir Jehovos liudytojai sak?, kad Katalik? Ba?ny?ia yra ??toni?ka. Jie persekiojo Maripasoulos koled?o jaunim?, kuris nor?jo prie man?s prisijungti. J? vyresnysis, amerikietis pastorius, persik?l? per up?, kad juos sustabdyt?, nes n?ra prasm?s persekioti savo brolius“, – pasakoja Aiku.
?Galiausiai ir t?vai susitaik? su mūs? atsivertimu, dabar jie atvyksta ? mūs? koply?i? kiekvien? sekmadien?“, – pasakoja Aiku, kuris nuo tada paliko Antecume Pata, ?kūr? kit? kaim?, kur pastat? visiems atvir? koply?i?. Jo tik?jimo kelion? pri?mus krik?t? nesibaig?. Jis t?sia katekizmo studijas su viena vienuole ir nori labiau ?sitraukti ? Ba?ny?ios gyvenim?. ?monos palaikomas, pra?jo pasirengimo diakonatui kurs?. Tai nelengva patirtis – teko keliauti kanoja, l?ktuvu, kad pasiekt? Kajen?. Vyskupas Lafont, kalb?damas apie Aiku atsivertim?, sako, kad niekas ne?vyko staiga. ?Vie?pats ypatingu būdu j? paliet? skausmo akimirk?, o Dievo ?odis tapo i?gijimo ?altiniu. ?is atvejis atspindi ir tai, kaip Amazonijoje vyksta evangelizacija – kantriai, per susitikimus, per tik?jimo liudijimus. Pama?u Katalik? Ba?ny?ia kyla up?mis, integruodamasi ? regiono taut? ?irdis“, – sako vyskupas Lafont.
Gvianos Ba?ny?ios i?skirtinumas
Prancūzijos Gviana, u?jūrio regionas, u?ima 83 856 km² teritorij?, kurioje gyvena 270 000 ?moni?. 97% teritorijos dengia Amazonijos mi?kai. Gvianos Katalik? Ba?ny?ia turi i?skirtin? status? Prancūzijoje: ?ia netaikomas 1905 m. ?statymas, atskyr?s Ba?ny?i? nuo valstyb?s. Galioja 1828 m. ?statymas, pagal kur? generalin? taryba moka katalik? kunigams alg? ir valstyb? i?laiko kulto pastatus. ?i? tvark? konstitucin? taryba patvirtino 2017 m.
