Marija Juozapa OCD: maldos d?ka gali pasiekti vis? pasaul?!
Spalio 1-?j? ?vent?te ?v. Juozapo ir ?v. Kūdik?lio J?zaus Teres?s vienuolyno ?sikūrimo 25 met? jubiliej?. Papasakokite, kaip atsidūr?te Lietuvoje?
Vien? dien? prior? u?simin?, kad ?urnale, kur? gaudavome, yra ka?kas para?yta apie Lietuv?. Paskai?iau ir buvau pagauta. Prior? graudinosi i?girdus mano pra?ym? para?yti lai?k? ? Lietuv?, o a? j? raminau: ?Niekur a? neva?iuosiu, tik surasiu pinig?“. V?liau ap?m? baim?, galvoju, juk ?ituo ?ia nesibaigs. O juk negaliu, Vie?patie, i?va?iuoti – mamytei 76 metai, negaliu! Ta?iau kit? dien? ?v. Mi?iose nuskamb?jo: ?Kas myli t?v? ar motin? labiau negu mane – nevertas man?s. Kas myli sūn? ar dukter? labiau negu mane – nevertas man?s“.
Prad?ioje atva?iavome tik dviems m?nesiams. T? met? vasario m?nes? buvo mano sidabrinis ??ad? jubiliejus, bet jo savo ?em?je ne?ven?iau – liepos m?nes? Lietuvoje tur?jome pad?kos Mi?ias u? tai, kad Karmelis gr??ta ? Lietuv?. Gr??us ? ?kotij?, rodos, viskas sustojo ir nurimo. Ta?iau vien? dien? ? mūs? vienuolyno duris pasibeld? moteris, kuri klaus?, ar kartais n?ra besirengian?i? va?iuoti ? Lietuv? ir siūl? savo pagalb?. Prior? paai?kino, kad niekas i?vykti nesirengia. Vis d?lto moteris neatly?o, nor?jo pasikalb?ti ir su manimi. Susitikusi su ja pakartojau t? pat?, k? sak? ir prior?, – neturiu tam leidimo. O toji moteris sako: ?Nelauksime, kol gausi leidim?. Jei va?iuosi, visus daiktus reikalinga suruo?ti jau dabar“. Ji pati buvusi mokytoja liep? man s?stis, i? rankinuko i?si?m? popieriaus ir mudvi visk? nuo adatos iki altoriaus, kuris stovi mūs? koply?ioje, sura??me. Galvoju, k? mano prior? pasakys ir, nors gyvename did?iausiame name, kur sud?sime visus tuos daiktus? O ji sako: ?Nesirūpink, pasikalb?siu su direktoriumi, rasime, kur pad?ti“. T?dien mums i?siskyrus, nu?jau prie ?ven?iausiojo, buvo misij? sekmadienis, adoracija ir ?liumbiu prie? Vie?pat? – a?iū Tau, kad atsiuntei toki? pagalb?. Juk tos moters a? nepa?inojau! Daug pad?jo ir kiti ?mon?s, draugai. Teko susidurti ir su sunkumais, bet jeigu su jais nebū?iau susidūrusi, netur??iau tokio pasitik?jimo Dievu, kok? turiu dabar.
?domu, kad seserys nenor?jo va?iuoti ? Lietuv?. Buvo siūloma seserims Lenkijoje, Amerikoje, Vokietijoje, Kroatijoje, bet niekas nenor?jo va?iuoti. Pasisiūl? dvi sesut?s, kurios, nors ir nemok?jo kalbos, bet vyko tam, kad sudaryt? reikiam? skai?i? vienuoli? veiklai Lietuvoje prad?ti. Nors buvo reikalingos a?tuonios seserys tam, kad būt? duotas leidimas i?vykti ? Lietuv?, bet ?ventasis Sostas leido vykti trims.
K? prie? atvykdama ?inojote apie Lietuv??
Mano mo?iut? buvo lietuv?, ji nuolat kalb?davo apie Lietuv?. Ji dainuodavo su savo broliu dainas, su?j? draug?n dalinosi atsiminimais, buvo matyti, kad labai pasiilgo savo ?em?s. Prie? pirm? pasaulin? kar? ?kotijoje gyveno apie 10 tūkstan?i? lietuvi?. Tai buvo kaip tarpin? stotel? vykstantiems ? Amerik?, ir daugelis ?moni? joje taip ir pasilikdavo visam laikui. Kas antras, tre?ias namas mano vaikyst?je buvo gyvenamas lietuvi?. Kaimynams buvo gra?u, kad a? – ma?iukas vaikas – moku lietuvi?kai, nes mano am?iaus vaik? lietuvi?kai nemokino, skatino kalb?ti angli?kai. O mano mo?iut? buvo u?sispyrusi mane i?mokyti lietuvi? kalbos, tod?l vos prad?jus eiti ? mokykl? angli?kai mok?jau tik pagrindinius dalykus.
Prisimenu, kai mokykloje prad?jau draug?ms pasakoti i? mo?iut?s gird?tas istorijas, tada supratau, kad esu kitokia, o to, k? i?girstu, nereikia pasakoti. Joms tai atrod? mano fantazija, nors taip nebuvo. Kitokia jau?iausi ir d?l maisto – mes valgydavom kitaip, nei mano bendraam?i? ?eimos, mo?iut? pagamindavo lietuvi?k? valgi?.
Kaip ?ini?, kad vyksite ? Lietuv?, pri?m? Jūs? mama?
Mano t?tis jau buvo mir?s, mamyt? i?tek?jo u? antro vyro Stepo. Kai jam papasakojau apie savo planus, jis sak?: ?Nesakyk mamai, kad i?vyksti iki s?si ? l?ktuv?, nes ji verks, verks ir verks“. Tod?l nieko nesakiau, bet man buvo neramu, galvoju, jei v?liau pasakysiu, tai jai dar didesnis ?okas bus. Per mald? man at?jo mintis, kad tur??iau para?yti mamytei lai?k?. Para?iau ir i?siun?iau ilg? lai?k?, visk? i?ai?kinau, pa?ad?jau, kad jai paskambinsiu. Ji gavo lai?k? dien? prie? tai, kai seserys tur?jo balsuoti, ar mane i?leisti ? Lietuv?. Tuomet paskambino priorei ir pasak?, kad yra nieko prie?, d?iaugsis tokiu sprendimu! Seser? susirinkime, kuris t?s?si penkias valandas, tai buvo argumentas leidimo i?vykti naudai.
? Lietuv? atvykote su dar dviem seserimis, apsigyvenote dabartiniuose Pa?tuvos parapijos namuose. Su kokiais i??ūkiais teko susidurti?
Atvykome sausio m?nes?, apsigyvenome namelyje. Kambariuose tilpo tik po lov? ir nedidel? staliuk?. Gyvenom kaimi?kai, bet man?s tai nebaugino. Prie?ingai, netgi buvo labai gra?u i?eiti laukan – nebuvau ma?iusi tiek ?vaig?d?i?! Pirmais metais ?alo iki –26 laipsni?, daug prisnigdavo. Net vyskupas Eugenijus Bartulis tada palikdavo savo automobil? ?alikel?je, o kaimynas, pasikink?s ? roges arkliuk?, atve?davo vyskup? pas mus aukoti ?v. Mi?i?. Ne kart? jam ir pa?iam teko bristi per snieg?.
Taip pat kartais būdavo sunku susikalb?ti. Kalb? mok?jau, bet ja nekalb?jau 27 metus. Atva?iavus ? Lietuv? buvo, kad vienas ?odis ateina, trys praslenka... Bet pora met? praktikos ir negaliu sustoti kalb?jus!
O kaip buvote priimtos lietuvi??
Pirmi susitikimai su ?mon?mis buvo labai ?domūs. Ar gatv?je einu, ar ? autobus? lipu – ?mon?s ?iūri. Jie nebuvo mat? abito, juk seserys 60–70 met? gyveno pogrindyje. Pamenu, kai atvykom ? gyventi ? kaim?, kasdien pro ?al? prava?iuodavo toks berniukas. Kai pirm?kart j? pama?iau – pamojavau, o jis pa?iūr?jo ? mane kreivai ir nuva?iavo toliau. Kit? dien? beveik tuo pa?iu laiku jam prava?iuojant v?l jam pamojau. ??kart jis jau man linktel?jo. Tre?i?kart ir pats pamojavo. O tos pa?ios savait?s penktadien? prava?iuodamas dar ir pasveikino traktoriaus garsiniu signalu. Jis visiems v?liau kalb?jo: ?Ne?inau, kokios seserys ?ia atva?iav?, bet jos labai linksmos“.
Pamenu, kaimo parduotuv?je ??j? stovime ir laukiame, o dvi pardav?jos kalbasi ir net nekreipia ? mus d?mesio. Po de?imties minu?i? ses. Mavis Teres? sako: ?Gal eikim i? ?ia“. O a? sakau: ?Kur eisim? Yra tik viena parduotuv?“. Man atrodo, kad jos ne?inojo, kaip elgtis, kaip mus vadinti, gal bijojo, kad kas nors i? u? kampo gali steb?ti. Bet po poros savai?i? tapome geriausiomis draug?mis!
Kas labiausiai stebino atvykus ? Lietuv??
Labiausiai man buvo gaila ir sunku matyti kietus ?moni? veidus. Kartais būdavo net baugu u?kalbinti ?mog?. Tokie nuliūd?, nuvarg?, tai buvo man sunkiausia ir prie to reik?jo priprasti. O turbūt ir jiems buvo sunku priprasti prie mano ?ypsenos. ?inojau, kad ?mon?s tik i?or?je kieti, o viduje tikrai rusena ?iluma, bet atsargumas neleid?ia to parodyti.
Prad?jus naujo vienuolyno statybas teko susidurti su nema?ai i??ūki?, ta?iau kalb?dama apie vienuolyno statybas da?nai tai ?vardijate kaip siurpriz? laik?. Kod?l?
Buvo visko! I? prad?i? kardinolas Tamkevi?ius, atvyk?s aplankyti parapij? prie? gav?ni?, man pir?tu pagrūmodamas sak?: ?Nelauk penki? met?, statyk vienuolyn? dabar“. Gerai, galiu statyti, bet kai s?skaitoje turiu tik penkis tūkstan?ius lit?, tai k? pastatysi?
Galvojau, kad reikia pra?yti paramos i? Renovabis, tam reik?jo s?matos. Nuva?iavome pas architekt?, ten gra?u, ?ilta, kilim?liais nutiesta. O kai jis atvyko pas mus – viskas buvo atvirk??iai. Net k?d?, ant kurios pakviet?me pris?sti, sulū?o jam atsis?dus. Prisimenu, susitikimo metu jis klausia: ?Kas jus remia?“. Sakau: ?Dievas“. Architektas, būdamas labai mandagus, klausia dar kart?: ??inau, kad Dievas. O kokia organizacija?“. A? ir v?l pakartoju: ?Dievas“. Jis daugiau nebeklaus? man?s ?io klausimo, bet ?vilgsnis buvo labai i?kalbingas – pasak? visk?! Vis d?lto architektas sutiko padaryti būsimo vienuolyno plan? su s?lyga, kad sumok?siu jam v?liau, – pasitik?jo manimi. Kai nusiunt?me projekt? Renovabis, gavome atsakym?: ?Ar proto turite daryti tok? projekt??“. Tai buvo did?iuliai pinigai, mūs? nepar?m?, o architektui tur?jau sumok?ti. Galiausiai, kai pinigus prista?iau, jis man?s paklaus?: ?Ar pati prispausdinai?“. Vienuolyno statyb? laikas tik dar kart? parod?, kad Dievas visk? gali padaryti, su juo n?ra negalim? dalyk?.
?i? met? vasario 2-?j? dien? ?vent?te ??ad? 50 met? jubiliej?. Daugiau nei pus? ?io laiko gyvenote ?kotijoje. Ar pasiilgstate jos?
Kai nuva?iuoju ? ?kotij?, galvoju, k? jie ten, Lietuvoj, daro? Kai būnu ?ia, galvoju, k? jie ten, ?kotijoje, daro? Kai gr??tu ? ?kotij?, pirma savait? būna fantasti?ka. Sugr??tu ? savo ?em?, smagus brit? humoras, gimta kalba laisviau galiu kalb?ti, bet po savait?s jau gr??ta mintys apie Lietuv?.
Lietuvoje atradau turinti gimini?. Pagal savo mo?iut?s brolio ir jo dukters nuotrauk?, padaryt? Alksn?nuose 1954 metais, ?miau j? ie?koti. Paskambinusi ? parapij? su?inojau, kad mergina mano turimoje nuotraukoje yra tos parapijos zakristijono brolio ?mona! Kai su ja susitikome, ji parod? turinti toki? sugniau?yt?, suspaust? mano nuotrauk?. Ji sak?: ?Kai man buvo sunku, a? pa?iūr?davau ? t? nuotrauk? ir sakydavau – ji meld?iasi u? pasaul? ir meld?iasi u? mane“. Negal?jau patik?ti – i? kur ji gali tur?t mano nuotrauk?? Pasirodo, kad mano mo?iut? nusiunt? mano pirm? ??ad? nuotrauk? seseriai Amerikoje, o ji nuotrauk? persiunt? savo broliui, taip ?i nuotrauka atsidūr? pas jo dukr?. Mano mo?iut? galvojo, kad jos brolis mir?s, nes si?sti siuntiniai jo nepasiekdavo – gr??davo atgal. Fantastika! Maldos d?ka gali pasiekti vis? pasaul?!
A?iū u? pokalb?.
(Au?ra ?ebatoriūt? / VaticanNews)
