Kalinio ?ypsena: vienuolis Isis rankose
Fabio Colagrande – Vatikanas
Kunigas Jacques‘as juda l?tai, pasirams?iuodamas lazda. Romos vidurvasario popiet?s kar?tyje ?urnalistus jis pasitinka Don Gnocchi reabilitacijos centro sode ?lubuojan?ia eisena, kuri jau pasakoja jo istorij?. Ta?iau jo ?vilgsnis ?viesus, veide ?vie?ia ta ?ypsena, kuri glumino ISIS teroristus, 2015 m. laikiusius j? ?kaitu Sirijoje iki jo dr?saus pab?gimo. Sir? katalik? kunigas Jacques‘as Mourad – vienuolis i? Homso. Jis pasakoja savo pagrobimo istorij? knygoje ?Vienuolis ?kaitas. D?ihadist? belaisvio kova u? taik?“, kuri? para?? ?urnalistas Amaury Guillem. Knyga i?leista Italijoje. ?iandien kunigas gyvena Irako Kurdistane, Suleimanijoje, kartu su savo tautos pab?g?liais. Ta?iau jis da?nai vie?i Romoje, kur gydosi nugar?, nukent?jusi? nuo traum? ir kankinim? per ilgas nelaisv?s savaites.
?Visada su savimi ne?iojuosi tuos, kuriuos sutikau per tuos m?nesius: kalinius, d?ihadistus, visi yra mano maldose ir ?irdyje“, – pasakoja jis. ?Tikiu, kad Gailestingasis Dievas visada suras būd? pad?ti visiems ir kad ir mano kalintojai gali gauti ?ventosios Dvasios ?vies?.“
I?gelb?jo pa?aukimas taikai
I? t? smurto, kankinim? – tiek fizini?, tiek psichologini? – dien? kunigas Jacques‘as prisimena stebukl?, ?vykus? 2015 m. rugpjū?io 31 d. Jis buvo pagrobtas gegu??s 21 d. Qaryatayne esan?iame Mar Elian vienuolyne. Toje vietov?je jis klebonavo. Po pirm?j? trij? nelaisv?s m?nesi? Rakoje jis buvo perkeltas ? kal?jim? netoli Palmyros, kur susitiko 250 savo bendruomen?s krik??ioni?. T? dien? juos aplank? d?ihadist? vadovyb?. ?Tie penki ISIS vyrai mane nusived? ? ma?? kambar?l?, o j? vyresnysis ?m? skaityti kalifo al Baghdadi, ISIS lyderio, parei?kim?. Buvo kalbama apie i?tis? eil? ?statym? krik??ionims, kurie gyvena islamo valstyb?s vald?ioje.“
Kunigas Jacques‘as nustebo su?inoj?s, kad jo bendruomen? bus gr??inta ? Quaryatein, ta?iau tai jiems taps kal?jimu po atviru dangumi. Jiems primesti grie?ti draudimai, ta?iau jie v?l gal?jo ?v?sti Mi?ias. ??i ?inia man buvo nelauktas stebuklas“, – beveik susigraudina tai sakydamas. ?Netik?jau, kad v?l bus galima ?v?sti Mi?ias ir priimti Komunij?. Man tai buvo did?iul? Dievo gailestingumo dovana.“
Pokalbio metu kunigas Mourad band? gauti patvirtinim?, kad jo tikintieji tikrai gr??o ir liko namuose, ir paklaus? terorist?, kod?l kalifatas nutar? juos pargabenti atgal. ?D?ihadist? būrio vadas atsak?, kad jie taip nusprend? d?l to, kad ?ios bendruomen?s krik??ionys nebuvo ginkluoti. ?is atsakymas mane labai sujaudino ir leido suprasti daug dalyk?. Supratau, kad kas nutaria nesiimti smurto, savo pasirinkimu gali pakeisti po?iūr? t?, kurie ?prat? laikyti rankoje ginkl?. Mus i?gelb?jo mūs? krik??ioni?kas pa?aukimas liudyti taik?.“
Dialogas su islamu? Evangelinis principas
Katalik? vienuoliui, pagrobtam ir kankintam islamo terorist?, beveik provokuojan?iai atrodo klausimas – ar po ?ios patirties jis tiki dialogu su musulmonais, ar jis mano, kad islamas gali būti taikos religija? Ta?iau Jacques‘as yra draugas ir dvasinis mokinys romie?io kunigo j?zuito Paolo Dall’Oglio, kuris buvo pagrobtas Sirijoje 2013 m. ir kuris būtent siekdamas skleisti tarpreligin? dialog? ?kūr? Mar Musa bendruomen?. Kunigui Mourad kunigas Paolo, kurio p?dsakai dingo nuo pat jo pagrobimo akimirkos, yra visuomet gyvas, nes Dievo ?mon?s gyvi jo gailestingume.
Jis ry?tingai atsiliepia: ?Pasitik?jimas dialogu – tai principas, nesusij?s su kit? po?iūriu. Be to, mes, sirai krik??ionys, gyvename ?alia musulmon? daugiau nei 1400 m., mūs? istorija bendra.“ ?U? dabartinio terorizmo slypi politinis tinklas, kuris visk? pajungia siekdamas pakenkti. Tas tinklas n?ra tiesiogiai ?kv?ptas islamo, bet yra politinis projektas. Kaip krik??ionys turime atsisakyti ?io m?stymo būdo, ?kv?pto tam tikros propagandos, pagal kuri? kiekvienas musulmonas yra teroristas“, – ry?tingai patvirtina sir? vienuolis. ?Mums i?ties reikia daugiau nuolankumo ir ai?kumo savo pa?i? gyvenimuose ir santykyje su kitais. Turime atid?iai ?siskaityti ? Evangelij?, kad tinkamai pagal j? gyventume.“
?Su ro?iniu baim? pradingdavo“
N?ra priekai?t?, aiman? kunigo Jacques’o ramiame ?vilgsnyje ar rūpestingai parinktuose ?od?iuose, kuriais jis pasakoja apie savo kalvarij?. Atrodo, kad ?is sir? katalik? vienuolis, kuriam d?ihadistai liep? atsiversti ? islam?, laikydami peil? po gerkle, kal?jimo laik? i?gyveno kaip ypating? dvasinio augimo prog?. Stebina jo dienora??io puslapiai, kur jis apra?o vidin? ramyb?, energij? ir romum?, gimstan?ius i? maldos. ?Galiu pasakyti, kad gavau i? Dievo dovan? tuo metu, kai gyvenau kal?jime“, – prisipa??sta. ?Negaliu pamir?ti j?gos, dr?sos, kurios man leido ?velgti ? t? d?ihadist? veidus ir perduoti jiems J?zaus meil?. Tose situacijose Dievas man suteik? dovan? ?ypsotis, ir d?l mano ?ypsenos kalintojams kildavo sunkum?. Jie klausdavo, kaip gali būti, kad kalinys ?ypsot?si; a? ir pats negal?jau sau paai?kinti, i? kur rasdavosi j?g?.“ Tomis dienomis, pilnomis fizini? ir dvasini? kan?i?, kunigas Jacques’as ypa? atrasdavo paguod? melsdamasis Dievo Motinai. ?Vos prad?davau kalb?ti Ro?in?, bet koks skausmas, bet kokia baim? dingdavo. Ir dabar da?nai kalbu Ro?in?, taip pat ir pagal savo formuluotes, kurias sugalvojau pagrobimo metu.“ Ta?iau kunig? Mourad ilgomis kalinimo dienomis, kai jis ne kart? baiminosi atsidūr?s ?alia mirties, ypa? guod? ?inojimas, kad u? j? meld?iasi visa Ba?ny?ia. ?Kalinimo metu jau?iau mano draug? maldas u? mane, ir tai labai stiprino. Manau, kad visos Ba?ny?ios malda buvo ?tinklas“, kuris mane palaik? tais m?nesiais.“
Teisingumas sir? pab?g?liams
?iandien kunigas Mourad pasirinko gyventi tarp sir?, karo priverst? palikti savo namus, savo ?em?. Kunigas ken?ia matydamas pasaulio, da?nai ir Vakar? krik??ioni?, abejingum? j? likimui. ?Klausiu sav?s, kod?l, nepaisant to, kad visi gerai ?ino, kas vyksta, pasaulyje, n?ra nei vieno, kuris ka?k? nuveikt? milijon? sir? labui, kurie jau a?tuonerius metus gyvena skurde, kan?iose, patirdami neteisingum? pab?g?li? stovyklose Libane, Jordanijoje, Turkijoje ir Irake. Nepriimtina, kad Vakaruose galiu gyventi namuose, valgyti tai, k? noriu, tur?ti visus patogumus, o kiti ?mon?s priversti metai i? met? vargti ir niekas nieko d?l to nedaro. Tikrasis teisingumas būt? pad?ti tiems ?mon?ms gr??ti ? namus, gr??inti jiems laisv?, orum? ir taik?“. T?vas Mourad liūdnai purto galv? ir beveik piktai spaud?ia lazd?, ? kuri? remiasi. Jis ypa? nerimauja d?l ateities – ne tik Ba?ny?ios, bet ir ?monijos. ?Toks pasaulis negeras. Mūs? ateitis nebus laiminga, jei viskas nepasikeis.“
Vakar? tyla krik??ionims besitraukiant i? Artim?j? Ryt?
Nerimas d?l sir? pab?g?li? likimo persipina su nerimu d?l Artim?j? Ryt?, i? kuri? traukiasi krik??ioni? bendruomen?s, visam likusiam pasauliui tylint. ?Artimieji Rytai negali likti be krik??ioni?“, – sako kunigas surimt?j?s. ?i pavojinga situacija sudijusi ir su krik??ionyb?s ?aknimis: Ba?ny?ia negali augti, t?sti savo istorijos be Artim?j? Ryt? Ba?ny?i?. Pasak kunigo, ?iandien esame atsakingi u? visus pab?g?lius krik??ionis, kurie gyvena Europoje ar JAV: turi būti parengta oficiali struktūra, patvirtinanti j? egzistavim?. Kitas u?davinys – turime nutraukti tyl? d?l krik??ioni? b?gimo i? Artim?j? Ryt?. Tai ir Ryt? Ba?ny?i? patriarch? ir vyskup? atsakomyb?. Jie tur?t? daryti visk?, kad apsaugot? ir palaikyt? savo ?mones.
To, kas daroma d?l Artim?j? Ryt? krik??ioni?, nepakanka. Svarbiau nei juos pavalgydinti ir pagirdyti – gr??inti jiems orum?, or? gyvenim?. To jie dar neturi, sak? kunigas.
