Sudie, Roma! ?veicar? gvardietis Via Francigena kelyje
Adelaide Patrignani – Vatikanas
Daugeliui teprireikia vos keli? valand?, Vincentui – 37 dien?, kad gr??t? ? namus. Palik?s Rom? bir?elio 1 d., savo gimt?j? kalnuot? region? netoli Fribūro jis pasiek? liepos 7-?j?.
Jam ?is ilgas gr??imas Via Francigena keliu – pagrindiniu keliu, kuris jungia Kenterber? Piet? Anglijoje ir Am?in?j? Miest? – buvo savaime suprantamas. Kaip gi kitaip harmoningai u?baigti ?? tarnyst?s ?ventajam T?vui gyvenimo puslap?, kuris prasid?jo prie? trejus metus tame pa?iame kelyje, einant ? priek??
?Paprasta piligrimyst? pakartota kaip priedainis? Dabar, kai ji baigta, – analizuoja Vincentas, – suprantu, kad toks gr??imo būdas namo man pasitarnavo kaip terapija. Labai sunku palikti Rom?, Vatikan?, ?veicar? gvardij? ir ?vent?j? T?v?, nemanau, kad būt? buv? ?manoma ?gr??ti“ per vien? dien?. Ilgas ?jimas p?s?iomis pad?jo susisteminti tai, k? patyr?me.“ Popie?iaus Pranci?kaus ?od?iai, pasakyti Pasaulio jaunimo dienose Krokuvoje, rado atgars? jo ?irdy: ?Kad sektum J?z?, reikia tur?ti dr?sos, apsispr?sti pakeisti sof? ? bat? por?“. ?Man atrodo, kad pasekiau jo ?od?iais paraid?iui, keliaudamas ?iuo būdu“, – sako jaunasis ?veicaras.
Vincentas pasidalijo tos vasaros dienos, kai paliko Romos ?em?, ?spūd?iais – kaip buvo liūdna palikti t? gyvenim?, kur? taip pamilo, ta?iau juto ir d?iaugsm?, nes leidosi ? keli?. Keli? jis mato kaip gvardijos patirties ?prat?sim?“. Ta?iau nors ir tur?damas ilgo ?jimo patirties – jau buvo ?j?s Santjago keliu – Vincentas ?eng? pirmuosius ?ingsnius su tam tikru nerimu, lyg imt?si per didel?s u?duoties.
Rinkti Apvaizdos dovanas
Via Francigena kelias ai?kiai pa?ym?tas ir j? galima planuotis detaliai. Ta?iau mūs? ?veicar? piligrimui svarbu eiti vedamam dienos ritmo. Tod?l neu?sisako i? anksto nakvyn?s, kad gal?t? patirti neturt? ir d?kingum?: ?Ne?inai, kur atvyksi, tod?l turi i?mokti d?iaugtis kiekvienu teigiamu dalyku, kur? rasi, nes kitas galbūt to netur?s“, – pastebi Vincentas. Daug ?simintin? susitikim? nutiko jo kelyje, kaip pavyzd?iui ta pati pora, pri?musi j? einant ? priek? ir gr??tant, po trej? met?. ??jimas prie?inga kryptimi ?adina smalsum?”, – pastebi Vincent.
D?iaugsmo ?em? ir a?ar? sl?nis
Italijoje Via Francigena kerta septynis regionus (Aostos sl?nis, Pjemontas, Lombardija, Emilija, Ligūrija, Toskana ir Lacijus) ir t?siasi kiek ma?iau nei 1000 km. Fribūriet? ypa? su?av?jo Toskanos peiza?ai, o po tokio rojaus Po up?s lyguma atrod? lyg skaistykla – jos nesibaigiantys ry?i? laukai sudaro monotoni?k? peiza??. Kar?tis ir u?sistov?j?s vanduo laukuose pritraukia daugyb? uod?. Vincentas prisimena, kad tos dienos tapo dideliu kantryb?s i?bandymu. V?liau peiza?as v?l tampa kalnuotas, su Aostos sl?nio ?laitais, kurie atkakl? piligrim? nuveda ? auk??iausi? kelio ta?k? – ?v. Bernardo per?j? ?veicarijoje (2469 metrai). Po keli? dien? keliautojas pasiekia Fribūro kanton?, kur jam nebereikia ?em?lapio. Po daugiau nei po 1000 km jis pamato savo gimt?j? horizont?.
Keliautojo na?ta
Galima būt? pamanyti, kad piligrimo kuprin?s dydis ir svoris proporcingas nueitam keliui. Tikrai taip n?ra, u?tikrina Vincentas. Jo kuprin?je tik keli rūbai, maistas ir vanduo – su tokia gali nueiti iki pasaulio pakra??i?, sako jis. ?Jei bijai nuobodulio, pakanka ro?inio ar Biblijos, su ?iais dviem dalykais pakanka u?pildyti por? gyvenim?“. Jis ?lengvai“ kalba ro?in? kelyje, ypa? ne tokiose maloniose atkarpose. Jis patiki kelion? ?v. Rokui, piligrim? glob?jui, ir ?v. Martynui bei ?v. Sebastijonui – Popie?i?kosios ?veicar? gvardijos glob?jams. Ta?iau ne daikt? svoris sl?g? piligrim?, o kitkas: ?Nuolat skaud?jo p?d?, jei ne kair?, tai de?in?! Tarsi viena būt? nor?jusi gr??ti ? ?veicarij?, o kita l?tino ?ingsn? ir trauk? atgal ? Rom?”. Ta?iau skausmas nesutrukd? pasiekti u?sibr??to tikslo.
Vie?pats, i?tikimasis bendrakeleivis
Gr???s ? Fribūr?, jis pajunta ?keist?“ jausm?. ?Jau?iausi vieni?as, kaip būna tada, kai leidiesi ? ilg? kelion? su draugu, o gr??? kiekvienas pasuka savais keliais ir i?siskiria“. I?ties, per ?ias penkias savaites ?jimo Vincentas gyveno ?prast? vienatv?: ?Visada jau?iau ypating? Dievo artum?, jau?iausi es?s jo rankose, eidamas su draugu“.
D?l ?io santykio jis pasived? Apvaizdai. ?Tur?jau i?mokti nustoti kontroliuoti ir planuoti keli? ir rūpintis. Buvau beveik priverstas tik?ti Dievu ir i?dr?sti patik?ti save jam.“ Prognoz?s ir skai?iavimai nepasitvirtina: ?Bandai ?sikibti visais būdais, lyg būt? i?gyvenimo klausimas“. Pasak Vincento, vienas i? moment?, kai galime susitikti Diev?, yra tas, kai matome, kad mūs? planai griūva. Kelion?s metu buv?s gvardietis i?dr?sta pasinerti ? vilt? su pasitik?jimu. V?liau jo ?vilgsnis kei?ia krypt? ir sustoja ties ?mūs? I?gelb?toju“, kuris mus i?veda i? vanden? neleisdamas pask?sti.
Tik?jimo ?vilgsnis
?Silpnatiki, ko suabejojai?!“ (Mt 14, 31) – ?i? eilut? Vincentas sieja su savo kelione i? Romos ? Fribūr?. Kelion?je jis randa nema?ai viet?, kur buvo sustoj?s eidamas ? priek?. Gatv?s suolai, ?aligatviai, kur abejoni? ir nevilties akimirk? buvo visk? numet?s ant ?em?s ir s?d?jo su?m?s galv? rankomis, pasireng?s atsisakyti kvap? gniau?ian?io nuotykio. ?Ten mane kankino abejon?s, bet, laimei, gavau malon? t?sti ir baigti kelion?.“ Gr??imas ? ?ias vietas jam suteikia galimyb? sustiprinti tik?jim? ir patikrinti s??in?. Ateityje jis tikisi i?mokti labiau pasitik?ti ir ?velgti teisinga kryptimi, net ?jei viskas bylot?, jog sk?stu”. ?irdyje jis ?sitikin?s, kad vienintel? mūs? viltis – Dievas.
Kai Vie?pats beld?iasi ? duris…
Nors Vincento ?jimas baig?si, jis jam atv?r? nesibaigiant? gyvenimo su Dievu horizont?. Toks atradimas nerei?kia, kad gali atsipalaiduoti ar ?sipatoginti ant sofos… Veikiau turi i?saugoti ?veicar? gvardie?io ginkluot? dvasinei kovai. ?Gr???s namo, tarsi u?v?riau ?irdies duris Dievui, duris, kurias buvau atv?r?s beeidamas”, – pastebi Vincentas. Greitai gr??ta noras visk? kontroliuoti kasdienyb?je. Reikia kovoti ir laikyti duri atvertas – gyvenant krik??ioni?kai, visi?kai pasitikint T?vu, mano Vincent.
Subrandinti projektai
Rugs?jo prad?ioje buv?s gvardietis prad?jo lankyti Fribūro universiteto teologijos fakultet?. Taip jis nori sukurti ?tvirt? pagrind?“, kad gal?t? ?kalb?tis su Dievu“, nes jam susidar? ?spūdis, jog ?mon?s da?nai J? atmeta, nes Jo nepa??sta. ?is pasirinkimas atspindi ir Vincento vasar? i?gyvent? patirt?: susitikimas su Dievu yra ne?kainojama dovana. Dabar jis brandina kit? svajon? – nueiti iki ?ventosios ?em?s. ?Kada – ne?inau, bet kai atsiras galimyb?, turiu i?dr?sti eiti. Tai bus did?iausia mano gyvenimo kelion?“, – ?sitikin?s jaunuolis.
Skelbimas besidomintiems
Vincent nedvejodamas dr?sina kolegas ?veicar? gvardie?ius, kurie svarsto gr??ti p?s?iomis i? Romos. ?Nesirūpink, tai beveik lengva, pakanka tik d?lioti p?das vien? po kitos“, – sako Vincent. O k? patart? turistui? ??inant, kad tai yra apie 1000 km, o ?ingsnis apie 70 cm, reikia ?engti 1,5 milijono ?ingsni?.“ Ta?iau svarbiausias ?ingsnis – pirmasis, j? ?engus, kiti patys minasi. O svarbiausia, k? reikia i?mokti – nustoti kontroliuoti. ?Kai viskas klojasi ne taip, kaip planavai, tai būtent ta akimirka, kai eini teisinga kryptimi. Taip Dievas mus veda“, – mano Vincentas. Kitais ?od?iais – gerai atid?ti ? ?al? savo puikyb? ir prad?ti gyvyb? teikian?i? kelion?, nuolankumo kelion?.
?Keliauk, piligrime, t?sk savo paie?kas, eik savo keliu, neleisk niekam tav?s sustabdyti. Priimk saul? ir dulkes, su plazdan?ia ?irdimi, pamir?k laikinum?. Viskas nesvarbu, nieko tikra, i?skyrus meil?“ (Liturginis himnas)
